Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai J. M.

viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą:

Jis 2014 m. birželio 30 d., apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ranka sugriebė D. M. už dešinės rankos (žasto srityje) ir suspaudęs ranką stūmė, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad konfliktas vyksta ne dėl to, kad kažkas kažką pastūmė. Konfliktas prasidėjo dar 2007 m. dėl to, kad jo motina nusipirko namo, kuris priklausė D. M. vyrui, dalį. Tarp jo tėvų ir M. vyksta civilinės bylos. Kaltinimas pastūmimu – eilinis pretekstas išstumti tiek jį, tiek jo tėvus iš namų. Tvora skiria jo tėvų teritoriją nuo M. teritorijos. Žemė priklauso jo tėvams, tačiau M. pasistatė laiptus ir vyksta bylinėjimasis. M. aiškina, kad jie negali vaikščioti. M. ne tik su juo elgiasi nepagarbiai, tačiau ir su jo svečiais, drauge, tėvais. 2014 m. birželio 30 d. jis smurto prieš D. M. nenaudojo, visas konfliktas vyko „per atstumą“. Jis grįžo iš darbo ir prie tėvų namų durų pamatė paukščio liekanas, tuomet nuėjo į namus, persirengė ir norėjo jas išmesti. D. M. jau stovėjo su fotoaparatu. Paukščio plunksnos jau buvo sudėtos į katino indelį su maistu. Tą indelį jis buvo padėjęs benamiam katinui, kuris kartais priklysdavo. Jo manymu, paukščio liekanas ten sudėjo D. M.. Tuomet jis nuėjo ir padėjo paukščio plunksnas prie tvoros. Jis paklausė D. M., kodėl ji taip daro, kodėl į katino indelį sudėjo nugaišusio paukštelio liekanas. D. M. pasakė, kad tai jo kaltė, kad paukščio liekanos atsirado kieme, jo katinas ir todėl ji taip padarė, ir paėmusi plunksnas permetė atgal į jo tėvų teritoriją. Tada jis tas plunksnas permetė jai atgal. O ji visą laiką stovėjo ir fotografavo. Jie tarpusavyje, stovėdami 2-3 metrų atstumu vienas nuo kito, mėtėsi plunksnomis, tačiau jis nebenorėjo gilinti problemos ir galiausiai susirinkęs plunksnas nusinešė namo. Jam einant D. M. pradėjo rėkt: „V., mane muša, V., mane muša!“. Po pusės minutės atėjo jos vyras iš ūkinio pastato. D. M. paaiškino, kad ją muša, todėl jos vyras nusprendė kviesti policiją. Vadinasi, pastarasis nieko nematė: atbėgo išgirdęs riksmą, o ne dėl to, kad matė.. Galiausiai jis nuėjo į namus ir kažkur po 15-20 minučių atvažiavo policija. M. su jais kalbėjo, tada policija pasibeldė į jo duris, pareigūnai atėjo į kambarį. Jis viską paaiškino policijai, pasakė, kad D. M. nestūmė, stovėjo per 3 metrus. Policininkai nieko jam neminėjo apie sužalotą D. M. ranką, tik klausė, kodėl barėsi su kaimynais. M. nuolat sako, kad yra kamera, todėl jis paprašė, kad jie pateiktų vaizdo įrašus. Jie vieną kartą sako, kad čia muliažas, kitą kartą sako, kad kamera viską fiksuoja. Jis nebuvo priėjęs prie D. M. tiek arti, kad galėtų suduoti smūgį. Konflikto metu nebuvo perėjęs į kitą tvoros pusę. Su V. M. jis anksčiau dar sveikindavosi, tačiau dabar visai nebendrauja. V. M. iš savo dirbtuvių išeidavo išgėręs, nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, būdavo nekoordinuoti judesiai. Jam įėjus į namus, pasigirsdavo šauksmai, kažkokių daiktų stumdymai. Iš sklindančių garsų jis sprendžia, kad V. M. smurtauja prieš savo žmoną. Visus ūkio darbus daro pati D. M.. V. M. žmonai nepadeda. Jeigu D. M. sako, kad pas ją yra kraujosruvos, tai pas senyvo amžiaus žmogų jos atsiranda nuo kiekvieno prisilietimo. Ji tampo šakas, kibirus, kurie sveria po 10-15 kg. D. M. nuolat išsako nepasitenkinimą, kad jie vagys, atėmė iš jos žemę ir ,kad ji darys viską, kad juos iš ten išnešdintų, ji demonstratyviai pradeda šnekėti telefonu: „aš su tuo banditu susitvarkysiu, pas mane ambasadose pažįstami, aš su juo susidorosiu“.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2014 m. birželio 30 d. ji dirbdama virtuvėje atsitiktinai pažvelgė ir pamatė, kaip T. S. meta kruvinas paukščio liekanas. Turėdama fotoaparatą, kuris tuo metu buvo virtuvėje, ji išėjo, kad nufotografuotų, kaip T. S. tai daro. Dar bandė sugėdinti. Tačiau jis agresyviai puolė į jos kiemą, trenkė jai į dešinę ranką, sugriebė ir iš visų jėgų žastą traiškė. Ji pati nesuvokė, kaip surėkė: „V., gelbėk!“, ir T. S. ją paleido. Dar laikydamas už rankos stūmė ją atgal. Už nugaros buvo akmenys, ji galėjo trenktis. Tai vyko trumpai, gal keletą sekundžių. Po to, kai sugriebė, fotoaparatas buvo toje pačioje rankoje, kurią jis griebė. Mano, kad T. S. norėjo ją pargriauti, ar, kad išmestų fotoaparatą. Jos vyras labai greitai atbėgo. Jis sėdėjo prie rašomojo stalo ir viską matė. T. S. atsitraukė ir atsisėdo, lyg niekur nieko, ant jų laiptų ir toliau rūkė. O jos vyras, viską matęs, iš karto skambino policijai. Kai atvažiavo policija, T. S. buvo name, jis policininkams sakė, kad nei pirštu jos neprilietė ir nusivedė juos į kambarį. D. R. ji kieme nematė. Ji buvo susijaudinusi, skaudėjo ranką, buvo vidinis drebulys, kraujo spaudimas buvo 180/109 tai pavojingas gyvybei. Po sugriebimo T. S. greitai surinko paukščio liekanas iš jos kiemo, kur pats primėtė, ir nusinešė į namus. Tai ne pirmas konfliktas. Ji su vyru stengiasi neiti į kiemą, kai jame yra kaltinamasis. Nei ji pjausto, nei bordiūrus tampo, ne tas amžius. Viskas seniai sutvarkyta, palaisto arba pasodina. Ji į jo teritoriją net pėdos nepadeda. Jie visi trys yra namo bendraturčiai, įvažiavimas bendras. Tvorelę pasistatė, kad apsisaugotų, nors minimaliai. Iš V. M. pusės niekada jokio smurto nebuvo, jis taikus žmogus. Ji su V. M. gyvena 40 metų. Niekada jokio smurto iš jo nėra patyrusi. Po tos dienos, kai įvyko minėtas konfliktas, ji neturėdama supratimo apie sumušimą, mėlynes, galvojo, kad praeis, dėjo kompresus. Jos dešinė ranka buvo visiškai neveiksni, negalėjo du mėnesius nieko pakelti. Mėgino įprasti, daryti viską kaire ranka. Matydama, kad skausmas pakankamai ilgai nepraeina, ji kreipėsi į medikus. Skausmas tęsėsi apie du mėnesius. Dabar nėra taip gerai, bet nebe taip, kaip per tuos du mėnesius, naudoja medikamentus. Dėl kameros, tai T. S. puikiai žino, kad kamera neapima tos vietos, kamera nefilmuoja laiptų. Kai buvo nunuodytas šuniukas, jie kalbėjo su tyrėju, kuris pasakė, kad jie privalo fiksuoti negerus darbus. Ji su fotoaparatu tikrai nevaikšto kasdien, nes jos rankos užimtos, rankos su pirštinėm. Ji nenorėjo konflikto, jo neerzino, pavargo nuo T. S. psichologinio ir fizinio teroro.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. R. parodė, kad ji yra T. S. draugė, santykiai su D. M. neutralūs, konfliktų neturi. Tą dieną, maždaug po 17 val., ji buvo grįžusi iš darbo, gamino valgyti. Išgirdo, kad vyksta konfliktas. Kambario gale yra langas, ji aiškiai matė laiptų pusę. Atsisuko tada, kai išgirdo konfliktą, garsus. Ten per sienas viskas girdisi. Tiek T. S., tiek D. M. barėsi, bet ji nepamena, dėl ko vyko konfliktas. V. M. ten nebuvo. Matė, kad buvo mėT.i kažkokiu daiktu, kaip išsiaiškino – tai buvo plunksnos. Matė jas ant laiptų, jos jai jokių emocijų nesukėlė ir ji jas ten paliko. T. S. su D. M. mėtėsi plunksnomis vienas į kito teritoriją. Pro langą matė T. S., už tvoros buvo kaimynė. Visas konfliktas vyko 5-10 minučių, matė, kaip D. M. fotografavo T. S., jis buvo nuėjęs į kiemą, metė plunksną. Jokių mušimo veiksmų nebuvo. Paskui T. S. sugrįžo ant laiptų ir parėjo namo. D. M. stovėjo to kiemo viduryje už tvoros. Ji stovėjo priešingoje tvoros pusėje nei T. S.. T. S. matė tik ant laiptų, kurie užfiksuoti nuotraukoje Nr.2 ir kiemo teritorijoje. Tam, kad patekti ant laiptų, nereikia užeiti už tvoros. T. S. nebuvo priartėjęs prie D. M.. T. grįžus namo, po 20 minučių atvažiavo policija. Jie papasakojo visą priešistorę. T. papasakojo, kad šie konfliktai vyksta dėl nesutarimų tarp jo tėvų ir M.. Policija pasakė, kad supranta. T. S. nėra smurtinė asmenybė, jis myli gyvūnus, prie jų namų buvo priklydęs katinas, jis tas plunksnas ir atitempė. Šie kaltinimai nepagrįsti ir neteisėti. Atvažiavę pareigūnai tik paklausė, kodėl nesutaria su kaimynais. Dokumentacijos nepildė. Pasakė, kad supranta, dėl ko pykstasi. Ji yra girdėjusi iš kaimynės kaltinimų ir šmeižto, kad T. S. vadinamas žudiku, nusikaltėliu ir vagimi, kas yra melas. Kiek ji pastebėjo, M. santykiai šalti. D. M. dažnai tvarkosi kieme. Ji yra girdėjusi iš D. M., kad ta teritorija nepriklauso S.. Jos atžilgiu agresijos nebuvo, bet D. M. kalbėjosi su savo drauge ir jai išlipus iš mašinos, D. M. draugė ją apšaukė ir grasino nuleisti padangas. Ta situacija įvyko aikštelėje, esančioje prie daugiabučių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad jis su T. S. nepalaiko jokių santykių, tik žino, kad tai jo kaimynas. Birželio 30 d. buvo namuose, po pietų ėjo į dirbtuvėlę, kuri yra prie namo, į antrą aukštą, ten dirbo. Darbastalis yra prie lango. Visas kiemas, teritorija kaip ant delno. Po poros valandų darbo, po 5 val., išgirdo konfliktinę situaciją bendravime, pakeltą toną. Nesuprato, dėl ko buvo ginčijamasi. Kadangi sėdėjo prie stalo, priešais langas, 10-15 metrų atstumas iki konflikto vietos, pamatė, kaip jo žmona konfliktavo su kaimynu. Prieš užpuolimą D. M. buvo savo tvoros pusėje, o T. S. buvo savo pusėje. Žodinis konfliktas buvo trumpas. Matė smurtinį išpuolį su fizinėm pasekmėm. Girdėjo žmonos klyksmą, kad gelbėtų. Tai buvo labai staigus T. S. šuolis, griebimas už jos rankos ir stūmimas. Šitas veiksmas buvo jų teritorijoje. Jis iš karto nusileido į apačią, praėjo gal 4 sekundės. Pusiaukelėje iki tvoros pamatė T. S. sėdintį ant laiptų, žmona buvo persigandusi. Jis iš karto paskambino policijai. Tuomet T. S. nuėjo į savo patalpą. Policija pasiūlė iškviesti greitąją. Jis tuo momentu nepagalvojo, tačiau gal ir reikėjo, nes po pusės valandos žmonai matavo kraujo spaudimą, buvo netoli 200. Atvažiavę pareigūnai, klausė kas įvyko, jis nesakė policijai, kad buvo smūgiuojama, griebiama už rankos, pasakė, kad užpulta žmona, jie neteisingai šitą užrašė. Pareigūnams buvo parodyti sužalojimai. Po to policininkai pradėjo bendrauti su T. S.. T. S. kieme bendrauti atsisakė, nusivedė į patalpą. Kai policija išėjo, paklausė jų, ar rašys pareiškimą. Jis pasakė, kad padarys „abdukciją“ ir atvažiavę į policiją parašys. Pasitarė su advokatais ir jų nuomonė buvo tokia, kad į policiją nesikreipti, rašyti į prokuratūrą, todėl jie taip ir padarė. Jis niekada gyvenime nei prieš vieną moterį nėra naudojęs smurto. Birželio 30 d. alkoholinių gėrimų nevartojo. Vaizdo įrašo nėra, kamera buvo užstrigusi. Jei kamera būtų veikusi, konflikto vietos nepasiektų. Prieš jį patį T. S. yra smurtavęs. Dėl ko ir kada – jis nenori lįsti į tuos niuansus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad gavo iškvietimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) konfliktuoja žmonės. Jis atvažiavo su porininku, juos pasitiko moteriškė ir paaiškino, kad tarp jos ir jų kaimynų vyksta konfliktas. Jų akivaizdoje fizinio kontakto nebuvo, barnių irgi ne. Pabendravo su nukentėjusiąja puse, tada užėjo pas kaimynus, išsiaiškino, kad abi pusės ilgą laiką konfliktuoja, kad buvo kreiptasi ne vieną kartą ir vyksta teisminiai procesai. Buvo aiškinama, kad lyg įvyko pasistumdymai, ar kažkas tokio. Moteriškė buvo šiek tiek susijaudinusi. Kaimynas buvo su drauge, jis leido geranoriškai į butą, jie pabendravo, sakyti, kad buvo girtas, agresyvus negali, nes to nebuvo. Kad anksčiau buvo kreiptasi į policiją, tapo aišku iš žodžių. Kiek pamena, fizinis smurtas nebuvo minimas. Neprisimena. Jei kažkas būtų, jie užfiksuotų. Ranką nukentėjusioji rodė, bet kraujosruvų ten nebuvo. Jie surašę tarnybinį pranešimą išvyko be jokių sulaikymų. Nukentėjusioji ir sutuoktinis buvo blaivūs. Jam atrodo, kad nukentėjusioji tuo metu neturėjo fotoaparato. Buvo pasakyta, kad yra vaizdo kamera, tačiau ne patrulio sritis yra vaizdo medžiaga. Iš jų pusės buvo pasiūlyta kreiptis į komisariatą tolesniam tyrimui.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. U. parodė, kad D. M. yra jos pacientė. Ji dirba (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja. Jai žinomos D. M. ligos. Kas liečia sveikatą, nesusijusią su šia byla, nenorėtų komentuoti, bet skundų, susijusių, su kaulų, raumenų sistema, nebuvo. Rugpjūčio 5 dieną D. M. kreipėsi į ją dėl rankos skausmo. Pacientė teigė, kad atsirado skausmas po apsistumdymo, kurį vertina 8 balais (nuo 0 iki 10). Tai pakankamai stiprus skausmas. 0 – yra nulis, o 10 – labai stiprus skausmas. Anksčiau tokių nusiskundimų tikrai nebuvo. Matėsi kraujosruvos ant žasto, ant alkūnės buvo šiek tiek patinimas, dėl skausmingumo buvo šiek tiek riboti judesiai, buvo ribota sąnario amplitudė ir besirezorbuojančios kraujosruvos. D. M. teigė, kad po buvusio susistumdymo su kaimynu atsirado rankos skausmas, jinai gydėsi savarankiškai namuose, bet kadangi efekto nedavė, kreipėsi į gydytoją. Buvo taikyta: perspindolio tepalas, diklofenako tabletės, rekomenduotos injekcijos ketanovo, ir, jei bus dar didesnis skausmas, globalinas, medikamentai, mažinantys skausmą, gerinantys absorbciją ir atpalaiduojantys raumenis. Ji surašė išrašą, skirtą teismui. Ligos istorija yra gydymo įstaigos nuosavybė, D. M. jokių įrašų negali savo istorijoje daryti. Kiekvienas pacientas turi teisę turėti bylos kopiją, bet išrašus ligos istorijos daro gydytojas. Kraujosruvų gijimas yra savaitė „Google“ duomenimis, bet visada reikia atsižvelgti į amžių. Jei tai susiję su kaulų sistema, tai gijimas trunka ilgiau. Vaikams, darbingiems, sportiškiems žmonėms, rezorbuojasi greičiau. Kraujosruva – tai išsiliejęs kraujas į audinius. Kad rezorbuotųsi, reikia tam tikro laiko. Kuo medžiagų apykaita greitesnė, kuo amžius jaunesnis, tuo rezorbcija vyksta greičiau. Kuo kraujosruva didesnė, kuo vyresnis amžius, tuo kraujosruva rezorbuojasi lėčiau. Konkretaus laiko nėra. Iš pradžių mėlynė būna raudona, paskui mėlynuoja, žaliuoja, geltonuoja ir rezorbuojasi. Visos šitos stadijos praeina, bet kaip greitai jos praeina, priklauso nuo kiekvieno žmogaus medžiagų apykaitos ypatumų ir suvesti į skaičius būtų neprofesionalu. Kraujodaros ir kraujo krešėjimo ligomis D. M. neserga. Suspaudimas, sumušimas, trauma sukelia skausmingumą – uždegimą. Vienas iš jų gali būti trauminis dalykas. Jeigu yra fiziniai pakenkimai, jie pakenkimus paryškina. Jei anksčiau nebuvo skundų, galima sieti. Jei nėra nusiskundimų, nėra ir jokių tyrimų. Kad simptomai, susiję su trauma yra labiau išreikšti dėl visų šitų pakitimų – tikrai taip. Ji neprivalėjo tiksliai kraujosruvų išdėstyti. Teismo ekspertas parašė, kur buvo kraujosruvos išsidėstę. O šiaip tai žasto, dilbio srityje, riboti peties sąnario ir alkūnės judesiai. Šiaip pas žmogų mėlynės neatsiranda, jei nėra jokių kraujodaros sutrikimų. Jei yra buvusi trauma ir skausmingumas, sutrikimai prasidėję, ne šviežia kraujosruva, bet ji buvo pamėlusi, leidžia manyti, kad kokio mėnesio laiko. Kai ribotas alkūnės judesys, kraujosruvos aplink sąnarį – tai susiję. Eina kalba ne apie sklerozę, kalba apie tai, kad kraujosruvos be traumos neatsiranda. Pas pacientę nėra jokių sutrikimų ir skundų, kas liečia kaulų ir raumenų judėjimo sistemą, iki tol. Iki 08-06 jokių skundų nebuvo, tai pirmas įrašas. Iš vienos pusės galima traktuoti, kad tai amžinis pakitimas. Artroziniai pakitimai – tai fakto konstatavimas. Artritas būtų diagnozė. H. M. neserga, šia serga tik vyrai. Iki šio įvykio nusiskundimų neturėjo. Po įvykio atsirado skundai. 140/80 spaudimas, tai praktiškai normos riba, buvo matuojamas2015-02-11. 2014-10-16 – 120/70. Spaudimas praktiškai visada normos ribose. Reabilitologo konsultacija buvo paskirta. Atsakymo iš reabilitologo ji neprivalo gauti.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2160/14(01) matyti, kad D. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2014-06-30). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 3-4).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2014-06-30 D. V. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-06-30 apie 17.50 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus minėtu adresu pareigūnus D. V. ir J. P. pasitiko V. M. ir jo žmona D. M., kuri paaiškino, kad ją pastūmė jų kaimynas. Pareigūnams pabendravus su kaimynu T. S., paaiškėjo, kad tarp jų jau keli metai vyksta teismo procesas, kad jis nelietė savo kaimynės. D. M. pasakė, kad artimiausiu metu kreipsis į policiją, tuo metu nuo pareiškimo atsisakė (1 t., b. l. 155).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti pateikta įvykio vietos aplinka ir jos požymiai (1 t., b. l. 9-10, 80-81, 94-95, 101-104; 2 t. b. l. 27-28, 69-73).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje T. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Pasisakydamas dėl pareikšto kaltinimo ir vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėją įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.

Nagrinėjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo T. S. tarpusavio santykiai su nukentėjusiąja D. M. bei jos vyru liudytoju V. M. yra blogi, konfliktiški (tai matyti iš jų pačių parodymų bei teismui pateiktų dokumentų – įgaliotų policijos pareigūnų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir kt. – t. 1, b. l. 20-21, t. 2, b. l. 74, 76, 77 ir kt.). Be to, šie dokumentai bei duomenys apie nagrinėtus civiline tvarka ginčus dėl nuosavybės rodo esant konfliktiškus santykius ir tarp T. S. artimųjų asmenų (tėvų) bei nukentėjusiosios ir jos vyro liudytojo V. M.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir akivaizdžiam kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio priešiškumui, kiekvieno jų parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų D. R. bei V. M. parodymus.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad T. S. 2014 m. birželio 30 d. apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ranka jai sugriebė už dešinės rankos (žasto srityje) ir suspaudęs ranką stūmė. Pasak nukentėjusiosios, ji tuo metu ir vėliau jautė stiprų fizinį skausmą, o kuomet kreipėsi į ekspertinę įstaigą, 2014 m. liepos 2 d. jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvadą pateikė teismo medicinos ekspertė J. G. D.). Be to, nukentėjusioji D. M. taip pat parodė, kad prieš tai tarp jos ir kaltinamojo T. S. vyko žodinis konfliktas dėl paukščio liekanų (plunksnų), be to, stovėdamas nuo jos kelių metrų atstumu, T. S. į ją metė paukščio plunksnas. Kaltinamasis T. S. neneigė žodinio konflikto su nukentėjusiąja D. M. fakto, taip pat to, kad jie tarpusavyje, stovėdami 2-3 metrų atstumu vienas nuo kito, mėtėsi plunksnomis. Tačiau kaltinamasis T. S. kategoriškai paneigė prieš nukentėjusiąją D. M. vartojęs fizinį smurtą. Teismo vertinimu, pastaroji kaltinamojo T. S. parodymų dalis vertintina kritiškai.

Visų pirma, nukentėjusioji D. M. į jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą sureagavo iškart, kviesdama vyrą liudytoją V. M. ir jam nurodydama, kad T. S. ją mušė. Apie įvykį policijai pranešta taip pat nedelsiant – iš byloje esančios policijos įvykių suvestinės matyti, kad pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini) registruotas 2014 m. birželio 30 d. 17.45 val. (t. 1, b. l. 154). Policijos pareigūnai liudytojai D. V. ir J. P. į įvykio vietą atvyko 18.36 val., iš vyresniojo patrulio D. V. 2014-06-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad D. M. paaiškino, kad ją pastūmė kaimynas (t. 1, b. l. 155). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad neprisimena, ar atvykus į įvykio vietą buvo kalbama apie fizinį smurtą, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji jam rodė ranką. Kraujosruvų nepastebėjo. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad jam atvykus, nukentėjusioji aiškino, kad buvo susistumdymas, rodė kažką ant rankos lyg ir alkūnės srityje. Nors liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje neprisiminė, ar D. M. pasakojo apie patirtą fizinį smurtą, tačiau iš jo tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, kad D. M. paaiškino, jog ją pastūmė kaimynas. Netikėti šiais tarnybinio pranešimo duomenimis nėra pagrindo, juolab, kad juos iš esmės patvirtina liudytojo J. P. parodymai, bei paties liudytojo D. V. teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji jam rodė ranką.

Antra, nukentėjusiosios parodymus apie patirtą fizinį skausmą ir gautas kraujosruvas visiškai patvirtina nuosprendžio aprašomojoje dalyje jau aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2160/14(01). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2014-06-30). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 3-4). Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. G. D. patvirtino išvadą, detaliai paaiškino ir konkretizavo kraujosruvų nukentėjusiosios D. M. rankoje susidarymo mechanizmą. Šios specialistės paaiškinimai patvirtina, kad kraujosruvų susidarymo laikas atitinka D. M. nurodytą įvykio laiką ir paaiškina priežastį, kodėl policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą kraujosruvų nepastebėjo. Pasak J. G. D., kraujosruvos susidaro ne iškart po trauminio poveikio, o praėjus galimai 20 minučių, ar vėliau, tikslaus kraujosruvų susidarymo laiko ekspertai negali nustatyti. Vadinasi, tiek specialisto išvada, tiek specialistės J. G. D. paaiškinimai teisiamajame posėdyje patvirtina nukentėjusiosios D. M. parodymus apie jos patirtą fizinį smurtą ir gautus sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei patirtą fizinį skausmą.

Kaip minėta, liudytojų V. M. ir D. R. parodymai dėl jų artimų ryšių su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju vertintini rezervuotai, tačiau šie liudytojai taip pat parodė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas.

Kaltinamojo T. S. veiksmai – nukentėjusiosios D. M. sugriebimas už rankos, paspaudimas ir stūmimas, vertintini kaip padaryti asmeninio tarpusavio konflikto metu, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl T. S. veiksmų. Taigi, kaltinamojo T. S. veiksmuose yra visi būtinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi pats T. S. buvo aktyvus konflikto su nukentėjusiąja dalyvis, mėtė į ją paukščio liekanas (plunksnas). Taigi laikyti, kad nukentėjusioji kažkokiu neteisėtu elgesiu ar kaip nors kitaip būtų išprovokavusi kaltinamąjį nusikalsti, pagrindų nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina santykinai neilgos trukmės BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40,25 EUR (ekvivalentu litais 138,98 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir dėl 2 316,96 EUR (ekvivalentu litais 8 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų (dokumentų), kurie patvirtina D. M. turėtas 40, 25 EUR išlaidas dėl patirto gydymosi. Nors į gydančią gydytoją M. U. nukentėjusioji kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 5 d., tačiau netikėti liudytojos M. U. parodymais apie gydymo reikalingumą, D. M. būklę teismas neturi pagrindo. Todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad T. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis T. S. nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinės kraujosruvas dešiniame žaste. Nukentėjusioji dėl to patyrė stresą, vartojo vaistus, gydėsi. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusiajai padarytas lengviausio masto – nežymus sveikatos sutrikdymas, ilgalaikių neigiamų pasekmių jos sveikatai nenustatyta. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas laiko, kad pareikštas 2 316,96 EUR civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra ženkliai per didelis, neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, yra neproporcingas patirtai žalai. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 800 EUR.

Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas iš dalies (iš viso prašoma priteisti 3 502, 37 EUR), kadangi atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei patenkintų reikalavimų dalyje dėl žalos apimtį, prašoma priteisti suma mažintina (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį, kiekvieną dieną (išskyrus savaitgalius ir valstybinių švenčių dienas) būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš T. S. nukentėjusiajai D. M. 40,25 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 800 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš T. S. 2000 EUR išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. S. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.