Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinėn atsakomybėn nubaustas už tai, kad jis 2012-02-10 apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,66 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį, susidūrė su ten važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, automobilio registracijos dokumento, privalomos techninės apžiūros dokumento, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 16 p., 133 p. reikalavimus.

A. K. tvirtina, kad savo kaltės dėl padarytų pažeidimų neneigia, priešingai – nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, padėjo juos išaiškinti. Mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, nes ji apsunkina ne tik jo, bet ir jo šeimos narių finansinę padėtį, kuri yra pakankamai sudėtinga, nes kitų pajamų, išskyrus UAB „K“ gaunamas pajamas jis neturi, šiuo metu su drauge augina mažametę dukrą, kuri dažnai serga dėl ko tenka patirti nemažai išlaidų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nurodydamas, kad jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. A. K. pažymi, kad jis į teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių - jam apie tai nebuvo pranešta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai padaryti jis vengė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl A. K. inkriminuotų pažeidimų nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teisingumo, teisinės valstybės ir teisinės atsakomybės proporcingumo konstituciniai principai reiškia, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, vertintina atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo asmenybė, pažeidimo pobūdis (ATPK 30 str. 2 d. ).

ATPK 127 str. 3 d. numato atsakomybę Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 124¹ str. 7 d. numato atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ATPK ir užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Taigi, skundžiamu nutarimu A. K. už pažeidimą paskirta subendrinta nuobauda atitinka ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį.

ATPK 127 str. 3 d. numatytos alternatyvios sankcijos, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas arba su bauda, arba su administraciniu areštu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose administracinio teisės pažeidimo bylose kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama efektyviausia kad pasiekti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 29 str. 1 d. numato, kad administracinis areštas gali būti skiriamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Apelianto atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) Tačiau teismas parinkdamas nuobaudos rūšį ir dydį atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, bet ir į A. K. padarytų pažeidimų pobūdį, į jo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka (net 10 kartų), pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, kas leido pirmosios instancijos teismui parinkti ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę nuobaudą.

Pažymėtina, kad tai, jog asmuo neturi pakankamai piniginių lėšų baudos sumokėjimui ar, kad tai neigiamai atsilieps jo šeimos finansinei padėčiai, nesudaro pagrindo skirti griežtesnę nuobaudą – administracinį areštą. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas turi nuolatinį darbą, todėl akivaizdu, jog jis gali sumokėti paskirtą baudą. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį ar dydį, o vienas iš administracinės nuobaudos tikslų ir yra nubausti teisės pažeidėją sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes tam, kad būtų maksimaliai pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Tai, kad kartu tam tikros neigiamos pasekmės bus sukeltos ir pažeidimą padariusio asmens šeimos nariams, yra neišvengiama, tačiau šios pasekmės nebūtų sukeltos, jei A. K. nebūtų padaręs akivaizdžiai sąmoningo teisės pažeidimo.

A. K. taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir skirti mažesnę savo trukme teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N575-2842/2011, Nr. N62-60/2012). Šiuo atveju A. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su šeimos prasta finansine padėtimi, dukros sveikata ar darbinėmis funkcijomis, susijusiomis su būtinybe vairuoti transporto priemones nesudaro pagrindo šias aplinkybes laikyti išskirtinėmis ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Kaip minėta, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, šiuo atveju – eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai - ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir užkirsti kelią galimam pažeidimų darymui, gali būti užtikrinami tik kai pažeidėjui yra atimama teisė vairuoti transporto priemones. Administracinės nuobaudos sukeliami neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą A. K. galutinai skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, jį charakterizuojančius duomenis bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, susiję su administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimu jam nedalyvaujant, reikalaujant, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nebūtų pripažintas vengimu yra nepagrįsti ir esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui ar paskirtai nuobaudai, neturi. ATPK 272 str. 2 d. A. K. inkriminuotų pažeidimų nagrinėjime nenumato privalomumo dalyvauti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. pranešimas atvykti į teismo posėdį, jame nurodant bylos nagrinėjimo datą ir laiką buvo įteiktas asmeniškai 2012-02-10, ką patvirtina jo parašas ant pranešimo šaknelės (b.l.21). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir jis tai žinojo, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant apeliantui ATPK 272 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.

Dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-23 priimto nutarimo vykdymą pasisakytina, kad sutinkamai su ATPK 295straipsniu, pats skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl šiuo atveju jokio atskiro procesinio sprendimo priėmimas nereikalingas.

Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir galutinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d. A. K. parinko tinkamai. Ši nuobauda optimali administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 str., pasiekti, todėl keisti skundžiamo nutarimo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.