- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-225/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00001-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė (pran.), Laima Garnelienė
- Nukentėjusysis
- V. B., G. B., R. B., V. P.
- Nuteistasis
- J. J.
- Advokatai
- Arvydas Matinkevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. P.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl G. B.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. B.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl V. P.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (mėnesiams).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš J. J. 40 925 Lt V. P. ir 55 000 Lt V. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad jis, prisistatęs UAB „R“ direktoriumi ir susitaręs su V. P. dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje „K“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų sumontavimo, kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 16 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 3 d. nenustatytoje vietoje iš V. P. gavo 22 425 Lt, kurių nepanaudojęs sutartyje numatytiems darbams atlikti, įtikino nukentėjusiąją sumokėti papildomai 22 500 Lt statybinių medžiagų pirkimui, kuriuos gavęs per du kartus - 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 3 d., nepanaudojo pagal paskirtį, t.y. iššvaistė patikėtą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. P. 44 925 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal einamas pareigas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „R“ turtą, pinigines lėšas, vadovaujamos įmonės vardu 2006 m. spalio 13 d. sudarė su G. B. rangos sutartį bei šios sutarties patikslinimui 2006-11-30 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimo, kurios pagrindu pareikalavo sumokėti pirminį įnašą – avansą 35 % sutartinės sąmatinės vertės. Sutartyje numatytiems darbams atlikti G. B. į UAB ,,R“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,M“, 2006 m. spalio 13 d. pervedė 30 000 Lt, 2006 m. spalio 17 d. – 28 700 Lt, o R. B. 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje, nenustatytą mėnesį ir dieną, statybos objekte perdavė J. J. 65 000 Lt. J. J. iš gautų 123 700 Lt dalį - 33 774 Lt - panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, o likusius pinigus iššvaistė, padarydamas nukentėjusiesiems G. B. ir R. B. 89 926 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal einamas pareigas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „R“ turtą, pinigines lėšas, vadovaujamos įmonės vardu 2007 m. rugpjūčio 13 d. su V. B. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo ir pareikalavo sumokėti pirminį įnašą – 35% avansą darbo vertės. Sutartyje numatytiems darbams atlikti V. B. UAB ,,R“ sumokėjo 38 000 Lt, kuriuos J. J. nurodymu pervedė į R. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, o 2007 m. gruodžio 11 d. nenustatytoje vietoje V. B. papildomai UAB ,,R“ sumokėjo 25 000 Lt. J. J., gavęs iš V. B. 63 000 Lt sutartyje numatytiems darbams atlikti, dalį - 7000 Lt panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, o likusius pinigus iššvaistė, padarydamas nukentėjusiajam 56 000 Lt turtinę žalą.
Be to, J. J. nuteistas už tai, kad jis, prisistatęs UAB „R“, atliekančios statybos darbus, direktoriumi ir susitaręs su V. P. dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje „T“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybos, 2009 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu pareikalavo sumokėti pirminį įnašą – avansą 40 % sutartinės darbų vertės. Sutartyje numatytiems darbams atlikti 2009 m. liepos 3 d. prie (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini), V. P. sumokėjo J. J. 50 000 Lt, 2009 m. rugsėjo 4 d. statybos objekte sodų bendrijoje „T“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), – 8000 Lt ir 2009 d. rugsėjo 11 d. prie (duomenys neskelbtini) – 10000 Lt. J. J., gavęs iš V. P. 68 000 Lt, dalį – 13 000 Lt panaudojo minėto gyvenamojo namo statybai, o likusius pinigus iššvaistė, padarydamas nukentėjusiajam 55 000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad teismo išvados yra nemotyvuotos, padarytos neanalizavus turimų bylos duomenų, apsiribojant tik vien jo ir nukentėjusiųjų parodymų trumpu išdėstymu, tuo pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl to teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad jis nukentėjusiesiems įsipareigojo atlikti statybos darbus, tam iš jų paėmė pinigus, tačiau savo įsipareigojimų neturėjo galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – pasikeitė šalies ekonominė situacija, brango statybinės medžiagos, o susitarimai dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo buvo sudaryti fiksuotomis kainomis. Trūkstant lėšų ankstesnių susitarimų vykdymui teko panaudoti vėlesnių susitarimų lėšas, dėl ko gavosi įsiskolinimas ir jis sutartyse numatytu laiku negalėjo atlikti numatytų statybos darbų. Teismas šioje byloje, jeigu būtų išsamiai išanalizavęs tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius teisinius santykius, būtų padaręs išvadą, jog jo veiksmai, kuriais jis tariamai išvaistė jam patikėtą svetimą turtą, iš tiesų negalėjo būti kriminalizuoti. Tokią išvadą apeliantas pagrindžia teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžta civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių takoskyra, apie kurią apelianto išsamiai pasisakyta skunde (t. 4, b. l. 84), kuri, jo įsitikinimu, rodo, kad nagrinėjamoje byloje riba, skirianti sutartinę ir baudžiamąją atsakomybę, nebuvo peržengta.
Apelianto teigimu, taip pat yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos aplinkybėms teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiųjų jam patikėta ir jo išvaistyta pinigų suma viršijo 250 MGL dydžio sumą. Tokia teismo išvada daroma remiantis nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir iš esmės tik nukentėjusiųjų aiškinimais apie darbų įkainius, kurie niekuo neparemti, ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu. Tačiau nei nukentėjusieji, nei ir antstolis neturi reikalingų specialių žinių atliktų statybos darbų vertinimui. Tam reikalingos specialios statybos specialisto žinios. Toks specialistas turėjo dalyvauti teisme. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į jo pateiktus paskaičiavimus dėl atliktų darbų kiekio ir įkainių. BPK 22 straipsnis jam suteikia teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus bet kokia forma. Jo paskaičiavimai pateikti teismui atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turėjo būti priimti kaip įrodymai ir atitinkamai įvertinto. Teismas, pasielgęs priešingai, suvaržė jo teisę į gynybą. Be to, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo visa eilė aplinkybių, kurios teismo nuosprendyje liko neįvertintos ir neišanalizuotos, nors jos turėjo esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo veikų kvalifikavimo. Pagal tas bylos aplinkybės, kurios yra nustatytos, nei vienu iš keturių jam inkriminuotų veikų, šias veikas kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto užvaldymas nepasitvirtino. Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis, paėmęs iš jos pamatų montavimui 44 925 Lt, jokių darbų neatliko. Tuo tarpu teisme ji nurodė, kad buvo demontuoti ir išvežti seni pamatai, išvežtos senos perdengimo plokštės, išvežti buvę sklype sutrūkę šulinio rentiniai, išvežtos statybinės atliekos, iškastas ir išlygintas gruntas naujų pamatų montavimui, buvo atlikti būsimo statinio išdėstymo sklype matavimo darbai. Šiems darbams atlikti buvo samdomas kranas, ekskavatorius, savivarčiai automobiliai, dirbo du darbininkai ir jis pats. Jis teismui pateikė paskaičiavimus dėl atliktų darbų įkainių. Ši suma yra ne mažiau kaip 14 000 Lt. Dalis pinigų V. P. yra grąžinta. Todėl, apelianto teigimu, esant tokiems duomenims, turėjo būti laikoma, kad reali žala V. P. padaryta mažesnė negu 250 MGL. Tuo tarpu pinigų pagal G. B. užsakymą, apelianto įsitikinimu, jis panaudojo net daugiau, negu buvo gavęs. Jis sutarties su G. B. dėl statybos darbų vykdymui panaudojo 62 327 Lt. Teismui jis pateikė paskaičiavimus dėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų. Teismas nepagrįstai šį dydį sumažino iki 33 774 Lt. Teismas, mažindamasis šį dydį, neatsižvelgė į tai, kad atliktų darbų suderinimo akte, kuriuo teismas rėmėsi nustatydamas šią sumą, buvo suderinta tik darbų įkainiai, akte nebuvo įtrauktos panaudotos statybinės medžiagos. Nors teisme R. B. patvirtino, kad statybinių medžiagų pats nepirko, medžiagas pirko jis. Be to, apelianto teigimu, jis pinigus statybos darbams ėmė faktiškai tik iš G. B.. Iš jos gavo 58 700 Lt ir pasirašė tai patvirtinančius atitinkamus raštus. Vėliau, kai darbai sustojo, užsakovės vyras R. B. pareikalavo grąžintu pinigus. Kadangi jis pinigų neturėjo, R. B. pareikalavo pasirašyti vekselį 65 000 Lt sumai. Šią sumą sudarė G. B. jam sumokėti pinigai ir jo su R. B. sutarta netesybų suma. Jis šį vekselį pasirašė manydamas, kad tai yra galutinė jo įsiskolinimo Balniams suma. Jis faktiškai iš R. B. pinigų neėmė. Jo rašytų įsiskolinimo raštų Balniai jam negrąžino. G. B. iš jo prisiteisė civilinio proceso tvarka jos jam sumokėtus pinigus, atėmus pinigų sumą, nurodytą atliktų darbų suderinimo akte – 33 774 Lt, o B. B. pareikalavo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Tokiu būdu jis buvo įpareigotas B. grąžinti pinigų dvigubai daugiau negu yra paėmęs. Be to, apelianto teigimu, mažesnė žala negu nustatė teismas yra padaryta ir nukentėjusiajam V. B. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis išvaistė V. B. 56 000 Lt statyboms skirtų pinigų. Tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas J. S. nurodė, kad į pastarojo sūnaus sąskaitą V. B. pervedus 38 000 Lt avansą, statybos darbams šis panaudojo 22 000 Lt, darbus vykdė šis pats. Vėliau, kai J. S. statybos darbų nebevykdė, V. B. jis pasisiūlė pabaigti darbus. Jam šis sumokėjo 25 000 Lt. Iš šios sumos jis panaudojo 14 460 Lt ir teismui pateikė tai patvirtinančius jo paskaičiavimus. Tokiu būdu iš 56 000 Lt statyboms darbams buvo panaudoti 36 460 Lt, o nepanaudoti liko 19 540 Lt. Tokią pačią išvadą dėl žalos dydžio apeliantas skunde daro ir dėl V. P. turto išvaistymo. Namo statybai V. P. per tris kartus jam sumokėjo 68 000 Lt dydžio avansą. Pagal jo teismui pateiktus darbų atlikimo paskaičiavimus statybos darbams atlikti buvo panaudota 21 561 Lt, o liko nepanaudota 46 439 Lt. Jis toliau vykdyti statybos darbų neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių – buvo suimtas.
Apelianto teigimu, netinkamas veikų kvalifikavimas sąlygojo ir neteisingos bausmės jam paskyrimą.
Be to, apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, be jokio pagrindo nurodė, jog jis buvo teistas už analogiškos veikos padarymą. Jo teistumas skiriant jam bausmę šioje byloje negalėjo turėti įtakos nei jos dydžiui, nei jos rūšiai. Byloje, kurioje jis buvo kaltinamas, o vėliau nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip matyti iš apelianto skunde nurodytų minėtoje byloje priimtų sprendimų datų, galutinis nuosprendis, kuris, jo įsitikinimu, tik gali sukelti teisines pasekmes teistumo prasme, įsiteisėjo tik po 2010-04-30, tai yra po to, kai padarytas paskutinė nusikalstama veika nustatyta šiuo nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje paskutinės nusikalstamos veikos (V. P.) padarymo datą teismas nustatė – 2009-09-11.
Be to, apeliantas mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu įsidarbino ir dirba iki šios UAB ,,E“.
Apelianto nuomone, teismas, bendrindamas jam bausmes, taip pat privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes pagal ankstesnį nuosprendį dalį bausmės jis yra atlikęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsniu 9 dalimi, bausmes, paskirtas J. J. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-21 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, subendrinti iš dalies jas sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl J. J. panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, tokiais motyvais, kurie išdėstyti jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tačiau nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).
Skundžiamu nuosprendžiu J. J. nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje. Iš nuteistojo J. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas skundžia nuosprendį dėl jo nuteisimo už šių visų BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų keturių nusikalstamų veikų padarymo ir šioje dalyje prašo bylą jam nutraukti (jį išteisinti). To nepadarius dėstomi kiti alternatyvūs prašymai. J. J. prašo išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiųjų jam patikėta ir jo išvaistyta pinigų suma viršijo 250 MGL dydžio sumą. Jo įsitikinimu, šioje dalyje minėta jo veikų kvalifikavimui reikšminga aplinkybė buvo nustatyta klaidingai, o tai sąlygojo ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir per griežtos jam bausmės paskyrimą.
Pirmiausia kolegija pasisako dėl nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti. Kaip matyti iš nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų ginčijant jo nuteisimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo, apelianto argumentai iš esmės yra nukreipti siekiant įrodyti, jog dėl rangos sutarčių nevykdymo jam turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, bet civilinė atsakomybė. Apeliantas skunde tvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir jam neįvykdžius rangos sutartyse prisiimtų įsipareigojimų, pirmiausia turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Apelianto nuomone, baudžiamasis procesas gali būti inicijuojamas tik tada, kai nėra realių galimybių priversti asmenį vykdyti teismo sprendimą, bei konstatavus, kad asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, jau turėjo tyčia nevykdyti iš tos sutarties kylančios prievolės. Tam, kad dėl kiekvienos prievolės neįvykdymo nebūtų pradedamas baudžiamasis procesas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principus, būtina vadovautis tam tikrais kriterijais, kuriuos savo nutartyse yra apibrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau, apelianto manymu, išnagrinėtoje byloje šių sąlygų taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra ir jo veiksmai negalėjo būti kriminalizuoti. Jis rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių – pasikeitė šalies ekonominė situacija, brango statybinės medžiagos, o susitarimai dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo buvo sudaryti fiksuotomis kainomis. Trūkstant lėšų ankstesnių susitarimų vykdymui teko panaudoti vėlesnių susitarimų lėšas, dėl ko gavosi įsiskolinimas ir jis sutartyse numatytu laiku negalėjo atlikti numatytų statybos darbų.
Iš tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantas skunde, rangos sutarties sudarymo pasekmės pirmiausia yra civiliniai teisiniai santykiai, tai yra rangos sutarties šalių susiklosto horizontalūs civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. Net ir už rangos sutarčių nesilaikymą yra numatyta civilinė atsakomybė. O tokie teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tik tam tikroms papildomoms sąlygoms. Teismų praktikoje laikoma, kad šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-7-85/2013 ir kt.). Taigi daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkera kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka.
Tad, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, kiekvienu atveju privalo išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas, kokiomis sąlygomis kilę civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima racio (paskutinės priemonės principas), kai bet kokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma apsaugoti teisinių gėrių.
Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme to padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių argumentų, dėl ko tarp J. J. ir nukentėjusiųjų atsiradę civiliniai teisiniai santykiai būtų perėję į baudžiamuosius teisinius santykius, apsiribodamas tik konstatavimu, kad J. J. su nukentėjusiais sudarytų rangos sutarčių pagrindu teisėtai užvaldė svetimą turtą, tačiau nepanaudojo gautų lėšų pagal paskirtį, o suvartojo savo nuožiūra, tai yra išvaistė. J. J. neteisėtas elgesys su jo žinioje buvusiu turtu, kuri valdė sutartinių santykių pagrindu, lėmė nukentėjusiųjų lėšų praradimus. Tačiau esant nuteistojo J. J. reikalavimui dėl rangos sutarčių nevykdymo taikyti civilinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis, nes tik tada galima teisingai išspęsti dėl J. J. atsakomybės klausimą.
Kadangi apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) ir pašalintos visos keliamos abejonės dėl įrodymų įvertinimo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, siekiant išsiaiškinti anksčiau minėtas aplinkybes ir kokią atsakomybės rūšį taikyti šioje konkrečioje situacijoje – baudžiamąją ar civilinę atsakomybę, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimą. Buvo papildomai apklaustas nuteistasis J. J., nukentėjusieji V. B., G. B., R. B., V. P., V. P., liudytojai N. R., Z. B., J. S. ir dar kartą išnagrinėti byloje surinkti ir naujai pateikti įrodymai. Tačiau, kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė jokių motyvų anksčiau aptartu klausimu, vis dėlto padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju J. J. turi atsakyti pagal BK už turto išvaistymą. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad esminis turto išvaistymo, kaip nusikalstamos veikos, skiriančios ją nuo civilinio delikto, požymis – kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas, šioje byloje nustatytas.
Iš byloje esančių nuteistojo J. J., nukentėjusiųjų G. B., V. P., V. B., V. P. parodymų, specialisto išvadų, dokumentų pateikimo protokolų, sutarčių ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad buvo sudarytos šios rangos sutartys. Tarp G. B. ir UAB ,,R“ atstovaujamo direktoriaus J. J. 2006-10-13 sudaryta rangos sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos-remonto darbus, kurių vertė 167 000 Lt. Pagal šią sutartį užsakovas sutarties sudarymo dieną turėjo sumokėti rangovui 35 % sutartinės sąmatinės vertės, o rangovas įsipareigojo darbus baigti iki 2006-12-30. Sutarties patikslinimui sudaryta 2006-11-30 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo darbus baigti iki 2007-02-15. G. B. sudarant sutartį pervedė į bendrovės UAB ,,R“ sąskaitą 58 700 Lt, o R. B. 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje perdavė J. J. dar 65 000 Lt. Taip pat tarp V. P. ir J. J. 2006-08-16 sudaryta rangos sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo pamatų montavimo darbus, kurių vertė su medžiagomis 40 000 Lt. Buvo sutarta, kad darbus atliks kitą dieną po avanso gavimo ir juos atliks iki 2006-09-16. V. P. nuo 2006-08-16 iki 2009-09-03 sumokėjo J. J. 44 925 Lt. Taip pat tarp V. B. ir UAB ,,R“ atstovaujamo direktoriaus J. J. 2007-08-13 buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją (duomenys neskelbtini), darbai turėjo būti baigti iki 2007-11-15, darbų vertė – 109 654 Lt. Pagal šią sutartį 35 % užsakovas turi sumokėti avansu sutarties sudarymo dieną. 2007-11-22 susitarimu darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2008-02-29, o 2008-04-14 susitarimu – iki 2008-05-15. 2007-11-22 užsakovas sumokėjo rangovui 38 000 Lt, o 2007-12-11 – 25 000 Lt, iš viso 63 000 Lt, kurie užpajamuoti kasos orderiuose. Tačiau UAB ,,R“ sąskaitos banko išraše duomenų apie pinigines operacijas tarp UAB ,,R“ ir V. B. nėra. 38 000 Lt buvo pervesti į kito asmens – R. S. sąskaitą, 25 000 Lt buvo perduoti J. J. Taip pat dar buvo sudaryta 2009-07-02 rangos sutartis tarp J. J. ir V. P. dėl gyvenamojo namo pamatų montavimo, mūro bei stogo įrengimo darbų sodo bendrijoje ,,T“, (duomenys neskelbtini), darbų vertė su medžiagomis 134 220 Lt. Pagal sutartį buvo sutarta, kad rangovas pradeda darbus kitą dieną po avanso gavimo ir įsipareigoja juos atlikti iki 2009-09-18. 2009-07-03 J. J. gavo iš V. P. 50 000 Lt, o 2009-09-04 – dar 8 000 Lt. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad vienais atvejais tarp UAB ,,R“ atstovaujamo direktoriaus J. J., kitais atvejais tarp J. J. asmeniškai ir anksčiau minėtų nukentėjusiųjų buvo sudarytos rangos sutartys dėl įvairių statybos darbų atlikimo. Minėtų darbų atlikimui UAB ,,R“ iš G. B. gavo 58 700 Lt, o J. J. iš R. B. dar 65 000 Lt. Taip pat J. J. pagal anksčiau minėtas sutartis gavo iš V. P. 44 925 Lt, V. B. 63 000 Lt, V. P. 58 000 Lt. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats nuteistasis J. J. (išskyrus dėl 65 000 Lt iš R. B. gavimo). Tačiau, kaip byloje nustatyta, nuteistasis J. J., nukentėjusiesiems sumokėjus pagal rangos sutartis sutartas įmokas statyboms darbams pradėti ir medžiagoms pirkti, vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: visų rangos sutartyse sutartyje numatytų darbų neatliko nei per sutartyse ir jų pildymuose nustatytus terminus, nei vėliau, o nukentėjusiųjų sumokėti avansai (iš kurių tik dalis buvo panaudoti nukentėjusiųjų statomiems objektams) negrąžinti nukentėjusiesiems. Pagal nukentėjusiosios V. P. parodymus per dvejus metus sklype iš esmės nevyko jokie rimtesni darbai, J. J. atidėliojimo motyvą nurodydavo, kad reikia atlikti kažkokius papildomus darbus, reikalavo darbams papildomų pinigų, aiškindamas, kad nori kuo greičiau pradėti dirbti, nes turi daug darbo. Ji J. J. sumokėjo. Tačiau J. J. jai pinigų negrąžino ir visų sutartų darbų neatliko. Kilus problemoms su J. J., šio paprašius suteikti jam galimybę skolą grąžinti palaipsniui, ji sutiko sudaryti su J. J. paskolos sutartį dėl tų pinigų, kuriuos J. J. jai buvo skolingas, tačiau J. J. jai pinigų iki šiol negražino. Nukentėjusysis V. B., liudytoja Z. B. taip pat nurodė, kad darbai objekte vyko vangiai, o po kurio laiko visai nevyko, dėl ko teko kreiptis į teismą, nes J. J. liko jiems skolingas. Teismas priteisė 70 000 Lt, bet ši suma iki šiol neišieškota. Pagal nukentėjusiojo V. P., liudytojos N. R. parodymus nustatyta, kad darbai objekte, dėl kurio statybos buvo sutarta su J. J., vyko vangiai, o po to K. J. kažkur dingo, neatsiliepė telefonu, pinigai jiems gražinti nebuvo. Jie kreipėsi į pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. J. Prasidėjus procesui, J. J. pasiūlė sumokėti skolingus pinigus dalimis. Su tokia J. J. pasiūlyta sąlyga buvo sutikta, net buvo pasiūlyta sumažinti tą pinigų sumą, kurią jiems J. J. buvo skolingas. Jeigu J. J. būtų gražinęs pinigus, jie jam jokių pretenzijų nebūtų reiškę. Bet J. J. tų pinigų taip ir negražino. Nukentėjusysis R. B., G. B. taip pat tvirtino, kad nors J. J. pinigai jų statomam objektui buvo perduoti, sumokėtas avansas, darbai vyko vangiai. Pastačius pusę pirmojo aukšto namo, darbai sustojo. J. J. bandė tai pateisinti darbuotojų ir medžiagų stygiumi. R. B. sumokėjo tada dar papildomai 65 000 Lt. Tačiau darbai vis tiek nevyko, medžiagos į objektą nebuvo pristatytos. Buvo pasirašyta su J. J. paskolos sutartis, kad šis yra skolingas 65 000 Lt, o vėliau pareikalavus, kad J. J. grąžintų tuos pinigus ar išrašytų pinigų mokėjimo kvitą UAB ,,R“ vardu, kad gavo pinigus, tačiau to nepavykus padaryti, buvo surašytas vekselis. Lygiagrečiai buvo sudaryti pinigų grąžinimo grafikai, kurie liko neįvykdyti, dėl to vekselis buvo perduotas antstoliams, be to, pateiktas ieškinys teismui ir iš UAB ,,R“ priteista 24 926 Lt. Antstolio pastangomis iš J. J. išieškota 8 000 Lt, dar 1 000 Lt J. J. pervedė pavedimu. Nuteistasis J. J. aiškina, kad jis pagal rangos sutartis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių - pasikeitė šalies ekonominė situacija, brango statybinės medžiagos, o susitarimai dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo buvo sudaryti fiksuotomis kainomis, dėl to trūkstant lėšų ankstesnių susitarimų vykdymui jis buvo priverstas panaudoti vėlesnių susitarimų lėšas, todėl jis negali atsakyti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis J. J. nuteistas už turto išvaistymą ne dėl to, kad nevykdė rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, bet už tai, kad neteisėtai tyčia negrąžino nukentėjusiesiems jam patikėtų pinigų, tai yra juos išvaistė. Kaip byloje nustatyta, juos J. J. leido UAB ,,R“ interesais, naudojo statydamas kitus objektus, o ne nukentėjusiųjų statomų objektų tikslais. Šią aplinkybę beje pripažįsta ir pats nuteistasis J. J. Tai yra J. J. pinigus panaudojęs ne nukentėjusiųjų statomų objektų tikslais, o trečiųjų asmenų naudai, šiuos jam nukentėjusiųjų patikėtus pinigus tyčia neteisėtai išvaistė. Be to, atkreiptinas dėmesys dar į vieną aplinkybę. Kaip matyti iš anksčiau aptartų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, nors J. J. tvirtina, kad jis buvo priverstas panaudoti nukentėjusiųjų jam patikėtus pinigus kitiems statomiems objektams, nes pakilo statybinių medžiagų kainos, pats nuteistasis J. J. niekada nukentėjusiesiems nenurodė, kad pabrangus statybinėms medžiagoms nėra galimybių nupirkti statybinių medžiagų už rangos sutartyse sutartą kainą ir pradėti darbus, darbų atidėliojimą dažniausiai motyvavo užimtumu kituose objektuose, darbuotojų ar medžiagų stygiumi, o ne nurodytomis kliūtimis. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, nukentėjusieji visada bandė ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos, kai pradėdavo strigti darbai. Todėl J. J. galėjo visus su statybomis susijusius klausimus derinti su nukentėjusiaisiais, tarp jų ir dėl pabrangusių statybinių medžiagų. Tačiau bylos duomenys rodo, kad J. J. net nebandė susisiekti su nukentėjusiais ir tartis dėl didesnių kainų. Todėl laikyti, kad pagrindinė kliūtis, dėl ko J. J. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartis ir panaudojo nukentėjusiųjų jam patikėtus pinigus ne jų statomiems objektams, buvo pasikeitusios statybinių medžiagų kainos, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Tai tik deklaratyvus nuteistojo J. J. teiginys bandant pateisinti savo veiksmus – panaudoti jam patikėtus nukentėjusiųjų pinigus ne pagal paskirtį. Anksčiau aptarta bylos medžiaga iš tiesų leidžia daryti išvadą, jog J. J. nebuvo sąžiningas, vengė ar vilkino atlikti statybos darbus, o nutraukus nukentėjusiesiems rangos sutartis stengėsi išvengti atsakomybės dėl rangos sutarčių sąlygų nevykdymo ir grąžinti nukentėjusiesiems pinigus. Nuteistajam J. J. vengiant vykdyti rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nukentėjusieji bandė susisiekti su nuteistuoju J. J., ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos, iš esmės sutiko su visais nuteistojo J. J. pasiūlymais. Su nuteistuoju J. J. dėl skolų buvo sudarytos paskolos sutarys, siūloma sumokėti skolas dalimis, sudaryti pinigų grąžinimo grafikai, tačiau sudarytos paskolos sutartys, susitarimai dėl mokėjimų dalimis, arba iš viso nebuvo vykdomi (kai kuriems nukentėjusiesiems nėra sumokėta nei viena įmoka), arba, jeigu ir vykdomi, tai tik formaliai (kai kuriems nukentėjusiesiems kreipus į teismą, J. J. sumokėjo nežymią dalį išvaistytų pinigų, tačiau toliau įmokų nemoka). Tai rodo, kad nuteistasis J. J., nors ir deklaravo nukentėjusiesiems apie savo ketinimus grąžinti jiems pinigus, realiai nesistengė bendradarbiauti su nukentėjusiaisiais, siekiant surasti optimaliausią situacijos sprendimo variantą, o sąmoningai klaidino nukentėjusiuosius, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl jo ketinimų sumokėti skolas. Taigi realiai įvairiais būdais stengėsi išvengti savo pareigos grąžinti nukentėjusiesiems pinigus, taip suvaržydamas jiems galimybes susigrąžinti sumokėtus pinigus. Toks J. J. elgesys, kuomet jis, nevykdydamas sutarties sąlygų, tik formaliai reagavo į sutarčių nutraukimą (siūlė nukentėjusiesiems įvairius variantus dėl skolų grąžinimo, tačiau pats realiai nukentėjusiuosius tik klaidino ir susitarimų su nukentėjusiaisiais nesilaikė, panaudotų ne pagal paskirtį nukentėjusiųjų pinigų negražino), vertinamas kaip priešingas teisei, kuris apsunkino nukentėjusiųjų galimybes ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai, kad nukentėjusiesiems yra apsunkintos teisės ginti savo teises rodo ir tai, kad iki šiol nuteistasis J. J. negrąžino jo ne pagal paskirtį panaudotų pinigų nukentėjusiesiems. Dalis nukentėjusiųjų nuteistajam vengiant grąžinti pinigus kreipėsi į teismas su civiliniais ieškiniais dėl skolos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių priteisė iš UAB ,,R“ V. B. 63000,00 Lt negrąžinto avanso. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių priteisė iš UAB ,,R“ G. B. 24926,00 Lt. Tačiau minėti sprendimai nėra vykdomi – UAM ,,R“ neatliko nei vieno mokėjimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi UAB ,,R“ iškelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB ,,R“ veikla pasibaigė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo matyti, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas ir ji jokio turto neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors dalis sutarčių yra sudarytos UAB ,,R“ vardu, bet pagal bylos duomenis, tik vienu atveju sumokėtą avansą įmonė yra gavusi (pagal G. B. pavedimą), kitų nukentėjusiųjų sumokėtų pinigų UAB ,,R“ J. J. (R. B. sumokėtus 65 000 Lt; V. B. – 63 000 Lt) į įmonės sąskaitą nepervedė ir sudarytų rangos sutarčių neužregistravo įmonės sutarčių žurnaluose. Taigi, neįvykdžius sutartyse numatytų darbų, pareiga grąžinti pinigus kyla ne įmonei, o J. J., tačiau, kaip jau buvo minėta, jis pareigos grąžinti kaip avansą iš nukentėjusiųjų gautus pinigus visais būdais stengiasi išvengti. Todėl, esant tokiems bylos duomenims, nuteistojo J. J. prašymas išteisinti dėl turto išvaistymo jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais netenkinamas.
Tačiau nors išdėstytus ir jau aptartus apeliacinio skundo argumentus kolegija pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta, tačiau nuteistojo J. J. apeliacinis skundas vis dėlto iš dalies tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl kitų priežasčių. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. J. nurodo ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiųjų jam patikėta ir jo išvaistyta pinigų suma neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Jo įsitikinimu, byloje buvo netiksliai nustatyta, kokia dalis nukentėjusiųjų sumokėtų pinigų, buvo panaudota jų statybų objektuose. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentus
BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Nusikalstamos veikos dalykas – kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis kitos asmens turtas. Turto išvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį kitą turtą neteisėtai kokiu nors būdu perleidžia kitiems (tretiesiems) asmenims. Taigi, sprendžiant asmens kaltės ir atsakomybės pagal šį BK straipsnį klausimus, įrodinėtinos aplinkybės, be kita ko, yra išvaistyto turto dydis. Dėl to šioje byloje buvo būtina tiksliai nustatyti, kokią sumą (ar visą, ar dalį) iš nukentėjusiųjų perduotų pinigų J. J. panaudojo neteisėtai, tai yra ne rangos sutartyse numatytiems darbams atlikti. Tai yra ši reikšminga aplinkybė, byloje nuteistajam J. J. keliant abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kokia dalis ir už kokią sumą buvo atlikta rangos sutartyse sudarytomis su nukentėjusiaisiais numatytų darbų, turėjo būti išsamiai ištirta ir patikrintos tiek nuteistojo J. J., tiek nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, ištirti kiti byloje esantys duomenys (nuteistojo J. J. pateiktos sąmatos ir kiti dokumentai), juolab, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų dėl šių aplinkybių yra neatitikimų.
Kadangi nuteistasis J. J. yra nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvienos nusikalstamos veikos šiuo klausimu atskirai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. P. 2006-08-16 su J. J., atstovaujančiu UAB ,,R“, buvo sudariusi rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje ,,K“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų sumontavimo. Šios sutarties pagrindu ji J. J. per du kartus patikėjo 22 425 Lt ir 22 500 Lt, iš viso 44 925 Lt, skirtų sutartyje numatytiems darbams atlikti.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. J. nurodė, kad jis pirmą kartą gavęs iš nukentėjusiosios pinigus pradėjo sklypo lyginimo darbus bei pamatų demontavimą, nupirko trūkstamų pamatų blokus. Daugiau darbų neatliko, nes buvo blogi orai, sklype stovėjo vanduo. Mano, kad darbų, įskaitant medžiagas, buvo atlikta maždaug už 14 000 Lt. 2007 m. pavasarį pasiūlė V. P. įrengti polius, buvo išvežtas gruntas, betoninės plokštės ir šulinio rentiniai, išlygintas sklypas. Tačiau poliai sukalti nebuvo, pamatai nebuvo sumontuoti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad darbams atlikti buvo išleista 4 000 Lt, tačiau tuomet nebuvo tiksliai suskaičiavęs. 2008-08-27 jis grąžino nukentėjusiajai 4 000 Lt. Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme pateikė jo paties ranka surašytą sąmatą dėl darbų (ir jų vertės), atliktų V. P. statomame objekte. Pagal šią sąmatą yra nuomota technika, pirktos šios statybinės medžiagos, atlikti tokie darbai: senų pamatų demontavimas už 1 890 Lt, pirktas smėlis pamatų padui už 360 Lt, atlikti drenažo darbai už 800 Lt, ekskavatoriaus darbai už 1 500 Lt, pamatų pado išlyginimas už 700 Lt, grunto išvežimo darbai ir transporto išlaidos už 2 400 Lt, krano nuoma 1 620 Lt, ašių žymėjimas 460 Lt, mediena ašių žymėjimui už 470 Lt, transporto išlaidos 150 Lt, augalinio sluoksnio nuėmimo darbai už 670 Lt, pamatų blokai 778 Lt, vinys 5 kg už 22 Lt, pamatų blokų transporto iškrovimas už 250 Lt, darbų vykdymo darbo užmokestis 2 000 Lt. Iš viso atlikta darbų ir pirkta medžiagų už 14 070 Lt. Šiuos nuteistojo J. J. pateiktus duomenis, nagrinėjat bylą apeliacine tvarka, teismas ištyrė: buvo papildomai dėl šių aplinkybių apklausta nukentėjusioji V. P., liudytojas J. S., dirbęs minėtame objekte. Apklausus apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiąją V. P. (t. 4, b. l. 166-168), ji pripažino faktą, kad J. J. yra atlikęs dalį jo sąmatoje nurodytų darbų. Pagal V. P. parodymus, buvo iškasta duobė, išmontuoti seni pamatai. Taip pat nurodė, kad dalį pinigų, tai yra 4 000 Lt, J. J. jai grąžino. Nukentėjusioji V. P. taip pat nepaneigė to fakto, kad minėtų darbų atlikimui galėjo būti samdoma technika. Jos teigimu, jeigu tokie darbai buvo atliekami, technika galėjo būti samdoma. Liudytojas J. S., apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 171-174), nurodė, kad jis dirbo nukentėjusiosios V. P. statomame objekte. Liudytojas tvirtino, kad jis tvarkė V. P. sklype teritoriją. Jis su dar vienu darbininku žymėjo ašis mediena, kurią atvežė per du kartus J. J.. Jis už šį darbą už J. J. gavo 460 Lt. J. J. atvežta mediena ašims žymėti galėjo kainuoti 470 Lt. Ašių žymėjimui jam reikėjo vinių. Kitų darbų jis neatliko. Kas atliko senų pamatų demontavimo darbus liudytojas nežinojo. Šiais nuteistojo J. J. ir liudytojo J. S. parodymais nustatytiems faktiniams duomenims neprieštarauja ir nukentėjusiosios V. P. apeliacinės instancijos teisme pateiktos fotonuotraukos (t. 4, b. l. 153). Iš jų matyti, kad senų pamatų demontavimo darbai pastarosios sklype buvo atliekami, taip pat buvo žymimos ašys mediena, yra iškasta duobė.
Kolegijos nuomone, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis J. J., vadovaudamasis rangos sutartimi su V. P. dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje ,,K“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų sumontavimo, atliko senų pamatų demontavimo darbus, buvo žymėtos ašys mediena, pirkta mediena ašių žymėjimui, vinys, iškasta duobė. Šiems darbams atlikti, kaip nustatyta iš nuteistojo J. J. parodymų, buvo samdoma technika. Pagal J. J. paskaičiavimus jis šių darbų atlikimui, medžiagų pirkimui, technikos nuomai išleido (senų pamatų demontavimas atliktas už 1 890 Lt, ekskavatoriaus darbai kainavo 1 500 Lt, krano nuoma 1 620 Lt, ašių žymėjimas 460 Lt, mediena ašių žymėjimui kainavo 470 Lt, vinys kainavo 22 Lt, išlaidos darbo užmokesčiui 2 000 Lt) iš viso 7 962 Lt. Kolegijos nuomone, nors J. J. negalėjo teismui pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių pinigų išleidimo faktą V. P. interesais, tačiau jau paminėti įrodymai, vertinant juos kaip visumą, neprieštarauja jo aiškinimui. Ši suma, vertinant 2007 metų statybos atlikimo kainas, yra reali. Be to, juos paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija laiko, kad byloje nustatyta, jog J. J. iš jam V. P. patikėtų pinigų pastarosios statomame objekte panaudojo 7 962 Lt. Taip pat byloje nustatyta, kad 4 000 Lt J. J. nukentėjusiajai V. P. yra grąžinęs. Dėl to, nustačius šias aplinkybes, kolegija patikslina, kad J. J. iš jam V. P. patikėtų 44 925 Lt, išvaistė, panaudodamas trečiųjų asmenų interesais, tik 32 963 Lt.
Kaip jau buvo minėta nuteistasis J. J. taip pat dar tvirtina, kad jis be jau minėtų darbų V. P. objekte yra atlikęs ir daugiau darbų ir pirkęs daugiau statybinių medžiagų (atlikti drenažo darbai, panaudotas smėlis pamatų padui, atliktas pamatų pado išlyginimas ir kt.), tačiau jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų teismui nepateikė. Pati nukentėjusioji V. P., apklausta apeliacinės instancijos teisme, neigė, kad minėti darbai jos sklype buvo atlikti. Liudytojas J. S. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis tokių darbų V. P. sklype neatliko. Pastarųjų aiškinimui neprieštarauja ir nukentėjusiosios V. P. pateiktos sklypo fotonuotraukos. Tai rodo, kad objektyvių J. J. aiškinimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, kolegija minėtą nuteistojo J. J. aiškinimą vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.
Kaip jau buvo minėta, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė – didelės vertės patikėto turto išvaistymas. Vadovaujantis BK 190 straipsniu, didelės vertės turtu pripažįstamas tas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL, o tai atitinka 32 500 Lt. Šioje byloje nustatyta, kad J. J. iš jam V. P. patikėtų 44 925 Lt, išvaistė, panaudodamas trečiųjų asmenų interesais, 32 963 Lt. Ši J. J. išvaistyta pinigų suma pripažįstama didelės vertės turtu, todėl J. J. nusikalstamos veikos iš BK 184 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 1 dalį ir J. J. skirti mažesnę bausmę, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad J. J. iš V. P. gautų pinigų panaudojo pastarosios interesais 7 962 Lt, yra mažintinas pirmosios instancijos teismo V. P. priteistas 40 925 Lt turtinės žalos atlyginimas iki 32 963 Lt.
Šioje byloje J. J. yra taip pat nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB ,,R“ direktoriumi, 2006-10-13 sudarė su G. B. rangos sutartį bei šios sutarties patikslinimui 2006-11-30 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimo. Šios sutarties ir jos papildymu pagrindu G. B. į UAB ,,R“ sąskaitą 2006-10-13 pervedė 30 000 Lt, 2006-10-17 – 28 700 Lt, o R. B. 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje, statybos objekte perdavė J. J. 65 000 Lt. J. J. iš gautų 123 700 Lt dalį, tai yra 33 774 Lt panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. J. nurodė, kad nukentėjusiųjų Balnių statomame objekte dabų buvo atlikta ne už 33 774 Lt, o už žymiai daugiau pinigų, už 62 327 Lt (įskaitant ir panaudotas medžiagas), o iš nukentėjusiųjų B. minėto objekto statybai jis gavo tik 58 700 Lt (negavo 65 000 Lt iš R. B.). Tačiau jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų teismui nepateikė. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo aiškinimus patvirtina jo pirmosios instancijos teisme pateikta sąmata, iš kurios matyti, kad jis atliko darbų ir pirko statybinių medžiagų minėtame statybos objekte už 62 327 Lt. Apklausus apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiuosius G. B. ir R. B. (t. 4, b. l. 138-140, 140-141) dėl šių aplinkybių, jie kategoriškai neigė, kad jų statomame objekte buvo išleista 62 327 Lt. Nurodė, kad jų statomame objekte buvo atlikta darbų tik už 33 774 Lt. J. J. pateikta sąmata yra jo paties surašyta ir kainos nurodytos jų nederinant su jais. Šioje sąmatoje nėra net jų parašų. Todėl, jų įsitikinimu, minėta sąmata negalima vadovautis. Be to, nukentėjusysis R. B. kategoriškai tvirtino, kad J. J. buvo duoti ne tik 58 700 Lt, bet ir 65 000 Lt statybinėms medžiagoms pirkti. 58 700 Lt buvo pervesti į UAB ,,R“ sąskaitą, o 65 000 Lt buvo duoti J. J. grynaisiais. Kolegijos nuomone, netikėti šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. parodymais dėl jų statomame objekte atliktų darbų ir pirktų medžiagų vertės, kaip ir dėl R. B. J. J. duotų 65 000 Lt minėto objekto statybai, nėra pagrindo, juos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Iš byloje esančios 2009-12-23 specialisto išvados Nr. S-1/227 (t. 2, b. l. 80-97) matyti, kad pagal 2007-05-08 atliktų darbų aktą buvo nustatyta, kad UAB ,,R“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų atliko už 33 774 Lt. Atliktų darbų akte įrašyta: rangovas – UAB ,,R“ direktorius J. J., užsakovas – G. B. Prie pavardžių yra abiejų šalių parašai. Iš byloje esančių Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo, paprastojo vekselio, tarp J. J. ir R. B. 2007-07-03 sudarytos sutarties, 2007-08-01 susitarimo, 2007-05-03, 2007-05-23 paskolos sutarčių, antstolio pažymų apie vykdomosios bylos eigą, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų (t. 1, b. l. 116-121, 126-131) matyti, kad J. J. iš R. B. gavo 65 000 Lt. Minėtas vekselis, kaip J. J. skolą R. B. patvirtinantis dokumentas, tarp J. J. ir R. B. sudarytos paskolos sutartys, susitarimai, kuriuose abi šalys susitarė dėl 65 000 Lt grąžinimo terminų ir sąlygų, taip pat yra pasirašyti tiek J. J., tiek ir R. B. Nuteistasis J. J. niekada neneigė, kad tai yra jo parašas. Minėtas vekselis nėra pripažintas kaip neturintis paprastojo vekselio galios. Pats nuteistasis J. J. taip pat teismine tvarka nebandė ginčyti jo nurodomų paskolinių teisinių santykių, kurių pagrindu, anot byloje nustatytomis aplinkybėmis, buvo išduotas aptartas dokumentas, egzistavimo. Tai rodo, kad objektyvių J. J. aiškinimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Todėl, esant tokiems byloje duomenims, nuteistojo J. J. apeliacinio skundo teiginį, kad jis iš R. B. negavo 65 000 Lt, vekselį pasirašė, nes to reikalavo nukentėjusysis R. B., o darbų nukentėjusiųjų Balnių statomame objekte atliko už daugiau pinigų, negu jam davė nukentėjusieji, kolegija vertina kaip deklaratyvų. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina anksčiau aptartas skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes dėl B. statomame atliktų darbų vertės ir pinigų sumos, kuri buvo duota J. J. šiems darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nustačius, kad jis iš gautų 123 700 Lt, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai panaudojo tik jų dalį, tai yra 33 774 Lt, o likusius pinigus – 89 926 Lt panaudojo ne minėto statybos objekto tikslais, J. J. yra pagrįstai pripažintas dėl 89 926 Lt išvaistymo kaltu bei nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat J. J. šioje byloje yra nuteistas dar už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. 2007-08-13 su J. J., atstovaujančiu UAB ,,R“, buvo sudaręs rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., antrojo aukšto rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo. Šios sutarties pagrindu sutartyje numatytiems darbams atlikti V. B. sumokėjo 38 000 Lt. Šiuos pinigus jis J. J. nurodymu pervedė į R. S. sąskaitą. Taip pat 2007-12-11 V. B. J. J. papildomai dar sumokėjo 25 000 Lt. J. J., gavęs iš V. B. 63 000 Lt sutartyje numatytiems darbams atlikti, dalį pinigų – 7 000 Lt panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. J. nurodė, kad UAB ,,R“ vardu su V. B. sudarė sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto rekonstrukcijos. Užsakovas pervedė į J. S. sūnaus R. S. asmeninę sąskaitą 38 000 Lt avansą, nes bendrovės sąskaita buvo areštuota. Vėliau J. S. dingo ir jis, išrašęs kasos pajamų orderį 38 000 Lt sumai ir per du kartus davęs iš V. B. dar 25 000 Lt, apsiėmė tęsti darbus. Iš S. S. jis per kelis kartus gavo 18 900 Lt, iš kurių darbams išleido 14 460 Lt, o ne 7 000 Lt. Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme pateikė jo paties ranka surašytą sąmatą dėl darbų (ir jų vertės), atliktų V. B. objekte. Minėtoje sąmatoje nurodyta, kad buvo pirktos šios statybinės medžiagos, atlikti tokie darbai: mansardos mūro darbai už 1 800 Lt, stogo konstrukcijos darbai už 6 000 Lt, elektros instaliacijos darbai už 2 300 Lt, pirktos plytos už 670 Lt, cementas už 80 Lt, skiedinys už 270 Lt, laidai už 480 Lt, mediena už 860 Lt, kondensacinė plėvelė už 260 Lt, transporto išlaidos sudarė 450 Lt, darbų vykdymo darbo užmokestis sudarė 2 000 Lt. Apklausus J. J. apeliacinės instancijos teisme dėl šių aplinkybių papildoma (t. 4, b. l.113-115), J. J. dar kartą nurodė, kad jis V. B. objekte atliko sąmatoje nurodytus darbus ir šiems darbams atlikti ir statybinėms medžiagoms pirkti išleido 14 460 Lt. Pagal J. J. parodymus, kai buvo sudaryta sutartis su V. B., minėtame objekte darbus vykdė jo įmonės darbų vykdytojas J. S. Pagal J. S. parodymus, V. B. į pastarojo sūnaus sąskaitą pervedė 38 000 Lt, iš kurių 22 000 Lt J. S. panaudojo V. B. objekte. Jis, kai J. S. nebaigė darbų V. B. objekte, pasiūlė V. B. pratęsti darbus už papildomą 25 000 Lt sumą. Jis iš šių pinigų šiems darbams atlikti panaudojo 14 460 Lt. Todėl, iš tos pinigų sumos (56 000 Lt), kurią davė V. B. statybos darbams atlikti, reikia atimti 22 000 Lt, kuriuos statyboms darbams panaudojo J. S., ir 14 460 Lt, kuriuos jis panaudojo statyboms darbams atlikti, tai yra iš viso 36 460 Lt. Šiuos nuteistojo J. J. pateiktus duomenis, nagrinėjat bylą apeliacine tvarka, teismas ištyrė: buvo papildomai dėl šių aplinkybių apklausti nukentėjusysis V. B., liudytojai Z. B., J. S. Tačiau kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų nukentėjusiojo V. B. ir liudytojos Z. B. parodymų (t. 4, b. l. 115-117, 141-143), jie kategoriškai neigė, kad jų statomame objekte galėjo būti panaudota J. J. nurodyta pinigų suma – 36 460 Lt. Jie tvirtino, kad jų statybos objekte galėjo būti panaudota apie 11 000 Lt. Pagal liudytojos Z. B. parodymus, iš pervesto 38 000 Lt avanso J. S. atliko darbo už 7 000 Lt. Tai, kad J. S. atliko darbų už statomame objekte už minėtą pinigų sumą, patvirtina jo paties ranka surašyta sąmata. Ji, kai J. S. jai pasakė, kad jis jų namo rekonstrukcijai panaudojo 7 000 Lt, paprašė jo sudaryti sąmatą ir nurodyti, kokius darbus atliko už nurodytą pinigų sumą. Tada jis savo ranka surašė šią sąmatą. Likusius pinigus J. S. grąžino J. J., kuris apsiėmė už papildomus 25 000 Lt tęsti J. S. pradėtus darbus jų statomame objekte. J. J. jų objekte yra atlikęs dalį jo sąmatoje nurodytų darbų: mansardos mūro darbus už 1 800 Lt. Taip pat yra jų objektui pirkęs plytas už 670 Lt, cementą už 80 Lt, skiedinį už 270 Lt, plėvelę už 260 Lt. Liudytoja sutiko ir su tuo, kad J. J. patyrė išlaidų ir transportui už 450 Lt. Tai yra pagal liudytojos Z. B. parodymus, jų objekte J. J. išleido 3 530 Lt. Tokie nukentėjusiojo V. B. ir liudytojos Z. B. parodymais nustatyti faktiniai duomenys neprieštarauja ir liudytojos Z. B. apeliacinės instancijos teisme pateiktai sąmatai, kurią, kaip nurodė Z. B. jai sudarė J. S. (t. 4, b. l. 129). Iš šio sąmatos matyti, kad V. B. sąmatoje nurodytiems namo rekonstrukcijos darbams J. S. buvo išleista 4 212, 51 Lt ir 3 172,49 Lt, iš viso 7 385 Lt. Tai, kad minėtas pinigus sumas išleido V. B. namo rekonstrukcijos darbams, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas J. S.. Liudytojas patvirtino, kad šią sąmatą jis pats sudarė ir nurodytos pinigų sumos sąmatoje yra teisingos. Todėl netikėti minėtoje sąmatoje užfiksuotų duomenų teisingumo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Kolegijos nuomone, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis J. J., vadovaudamasis rangos sutartimi su V. B. dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto rekonstrukcijos, atliko mansardos mūro darbus už 1 800 Lt, taip pat šiam objektui pirko plytas už 670 Lt, cementą už 80 Lt, skiedinį už 270 Lt, plėvelę už 260 Lt. Šiems darbams atlikti patyrė išlaidų ir transportui už 450 Lt. Taip pat nustatyta, kad dalį, tai yra už 7385 Lt, V. B. namo rekonstrukcijos darbų atliko J. S. Tokiu būdu iš viso V. B. namo rekonstrukcijos darbams atlikti ir statybinėms medžiagoms pirkti buvo išleista 10 915 Lt (7 385 Lt + 3 530 Lt = 10 915 Lt). Kolegijos nuomone, nors J. J. negalėjo teismui pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių pinigų išleidimo faktą V. B. interesais, tačiau jau paminėti įrodymai, vertinant juos kaip visumą, neprieštarauja jo aiškinimui. Ši suma, vertinant 2007 metų statybos atlikimo kainas, yra reali. Be to, juos paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija laiko, kad byloje nustatyta, jog J. J. iš jam V. B. patikėtų pinigų pastarojo rekonstruojamame objekte panaudojo 10 915 Lt. Dėl to, nustačius šias aplinkybes, kolegija patikslina, kad J. J. iš jam V. B. patikėtų 63 000 Lt (63 000 Lt – 10 915 Lt = 52 085 Lt) išvaistė, panaudodamas trečiųjų asmenų interesais, tik 52 085 Lt. Ši pinigų suma, vadovaujantis BK 190 straipsniu, yra pripažįstama didelės vertės turtu, dėl to tenkinti nuteistojo J. J. prašymą perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Kaip jau buvo minėta nuteistasis J. J. taip pat dar tvirtina, kad jis be jau minėtų darbų V. B. objekte yra atlikęs ir daugiau darbų ir pirkęs daugiau statybinių medžiagų (atlikti vidaus apdailos darbai, elektros instaliacijos darbai ir kt.), todėl patyrė dar daugiau išlaidų. Taip pat tvirtino, kad J. S. darbų atliko už didesnę pinigų sumą (už 22 000 Lt). Tačiau jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų teismui nepateikė. Pats nukentėjusysis V. B. ir liudytoja Z. B., apklausti apeliacinės instancijos teisme, neigė, kad minėti darbai jų objekte buvo atlikti. Taip pat kategoriškai nesutiko su tuo, kad J. S. būtų jų objekte atlikęs darbų už 22 000 Lt ir pateikė J. S. paties surašyta sąmatą, pagal kurią nustatyta, kad J. S. jų objekte darbų atliko už 7 385 Lt. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. S., nors ir tvirtino, kad jis atliko darbų už 22 000 Lt, jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų teismui nepateikė. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, liudytojas patvirtino, kad šią sąmatą jis pats sudarė ir nurodytos pinigų sumos 4 212, 51 Lt ir 3 172,49 Lt sąmatoje yra teisingos. Nukentėjusiojo V. B. ir liudytojos Z. B. aiškinimui neprieštarauja ir liudytojos Z. B. pateiktos statybos objekto fotonuotraukos. Tai rodo, kad objektyvių J. J. aiškinimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, kolegija minėtą nuteistojo J. J. aiškinimą vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.
Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme pateiktoje sąmatoje dėl darbų (ir jų vertės), atliktų V. B. objekte, taip pat nurodė ir išlaidas darbų vykdymo darbo užmokesčiui (2 000 Lt). Tačiau teisėjų kolegija V. B. J. J. patikėtos pinigų sumos namo rekonstrukcijos darbams atlikti - 52 085 Lt nemažina 2 000 Lt, nes pats J. J. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad V. B. sudarė sutartį su UAB ,,R“, kuriai jis atstovavo kaip direktorius ir jis, tuo metu, kai vyko darbai V. B. objekte, atlyginimą gavo iš UAB ,,R“. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, šios pinigų sumos įskaičiuoti į J. J. nurodytą pinigų sumą, kurią jis deklaruoja panaudojęs V. B. interesais, nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. yra nuteistas taip pat dar už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje nustatyta, kad J. J., pristatęs UAB ,,R“ direktoriumi, 2009-07-02 sudarė su V. P. rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje ,,T“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybos. Šios sutarties pagrindu sutartyje numatytiems darbams atlikti V. P. sumokėjo J. J.: 2009-07-03 50 000 Lt, 2009-09-04 8 000 Lt, 2009-09-11 10 000 Lt. Tokiu būdu V. P. J. J. per tris kartus patikėjo 68 000 Lt. J. J., gavęs iš V. P. 68 000 Lt, dalį jam pinigų – 13 000 Lt panaudojo minėto gyvenamojo namo statybai.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. J. pripažino, kad jam V. P. patikėjo per tris kartus 68 000 Lt gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje ,,T“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti. Tačiau tvirtino, kad jis minėto namo statybai išleido 50 641 Lt, o ne 13 000 Lt, ir pateikė jo paties ranka surašytą sąmatą, dėl pirktų statybinių medžiagų ir darbų (ir jų vertės), atliktų V. P. statomame objekte. Pagal šią sąmatą šiam statybos objektui buvo pirktos statybinės medžiagos: pamatų blogai 63 vnt., cementiniai skiediniai 2, 5 m³, kanalizacijos šulinio žiedai 6 vnt., taip pat buvo ir išlaidų transportui. Visas šias išlaidas sudarė 18 000 Lt. Taip pat dar šiam objektui buvo pirkta armatūra už 540 Lt, cementas 30 vnt. po 35 kg už 400 Lt, bituminė mastika už 129 Lt, vinys 4 vnt. po 6 kg už 24 Lt, apipjautos lentos 0,5 m³ už 400 Lt, putų polesterolas už 300 Lt, putų polisterolo klijai už 36 Lt, ruberoidas už 72 Lt. Taip pat buvo nuomotas kranas pamatų montavimui už 1 260 Lt, buvo transporto išlaidos už 400 Lt. Iš viso išlaidos statybinėms medžiagos, transportui, nuomai sudarė 39 561 Lt. Be to, pagal minėtą sąmatą V. P. statomame objekte buvo atlikti tokie darbai: sklypo valymo darbai už 700 Lt, senų pastatų demontavimas už 2 400 Lt, išvežtos šiukšlės už 250 Lt, pašalinti seni vaismedžiai už 640 Lt, nuimtas augalinis sluoksnis už 470 Lt, atliktas sklypo geodezinis matavimas už 630 Lt, iškasta pamatų duobė už 4 200 Lt, išvežtas gruntas už 2 400 Lt, atliktas ašių žymėjimas už 450 Lt, atlikti papildomi grunto kasimo (išvežimo) darbai už 1 700 Lt, taip pat pamatų pado lyginimas rankiniu būdu už 600 Lt, pamatų pado sutankinimas už 250 Lt, pamatų pado klojinių gamyba ir montavimas už 1 500 Lt, armatūros ruošinių ir karkasų gamyba ir montavimas už 1 370 Lt, pamatų pado betonavimas už 2 250 Lt, pamatų horizontali hidroizoliacija už 100 Lt, pamatų blokų montavimas (63 vnt. po 30 Lt) už 1 890 Lt, pamatų sienų šiltinimas už 300 Lt, pamatų sienų teptinė hidroizoliacija už 400 Lt, pamatų pado užpylimas gruntu už 560 Lt, tvoros pamatų perimetro iškasimas rankiniu būdu už 700 Lt, tvoros perimetro žymėjimas už 120 Lt, atraminės sienos pado kasimas už 200 Lt, rūsio rekonstrukcijos darbai (42,5 m²), darbų vykdymo darbo užmokestis (2 mėnesiai po 2 500 Lt) 5 000 Lt. Iš viso išlaidos minėtiems statybos darbams, darbo užmokesčiui sudarė 29 080 Lt. Visa bendra suma išleista V. P. statomam objektui buvo 50 641 Lt. Šiuos nuteistojo J. J. pateiktus duomenis, nagrinėjat bylą apeliacine tvarka, teismas ištyrė: buvo papildomai dėl šių aplinkybių apklausti nukentėjusysis V. P., liudytoja N. R. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme duotų nukentėjusiojo V. P. parodymų (t. 4, b. l. 168-171), jis kategoriškai neigė, kad buvo atlikti visi J. J. sąmatoje nurodyti darbai ir, kad J. J. pirko visas jo sąmatoje nuodytas statybinės medžiagas, ir perskaičius teismo posėdžio metu J. J. pateiktą sąmatą nurodė, kokius darbus atliko ir kokias statybinės medžiagas pirko J. J. jo statomam namui. Pagal nukentėjusiojo V. P. parodymus J. J. atliko tokius darbus: augalinio sluoksnio nustūmimas už 470 Lt, pamatų pado lyginimas rankiniu būdu už 600 Lt, pamatų pado sutankinimas už 250 Lt, pamatų pado klojinių gamyba ir montavimas už 1 500 Lt, armatūros ruošinių karkasų gamyba ir montavimas už 1 370 Lt, pamatų pado betonavimas už 2 250 Lt, pamatų horizontali hidroizoliacija už 100 Lt, pamatų sienų šiltinimas už 300 Lt, pamatų sienų teptinė hidroizoliacija už 400 Lt, atraminės sienos pado kasimas už 200 Lt. Taip pat nukentėjusysis V. P. pripažino, kad jo statomame objekte buvo atlikti ir šie darbai: sklypo valymo darbai, senų pastatų demontavimas, senų vaismedžių pašalinimas, pamatų duobės kasimas, grunto išvežimas, papildomas grunto kasimas, pamatų blokų montavimas, tik nesutiko su šių sąmatoje nurodytų darbų įvertinimu. Nukentėjusiojo teigimu, sklypo valymo darbai negalėjo kainuoti 700 Lt, daugiausia 200-300 Lt. Senų pastatų demontavimas galėjo taip pat kainuoti apie 200 Lt, o ne 2 400 Lt. Senų vaismedžių pašalinimas taip pat nepagrįstai įvertintas 640 Lt, nes sklype buvo tik trys ar keturi vaismedžiai. Toks darbas galėtų kainuoti apie 100 Lt. Pamatų duobės kasimas taip pat negalėjo kainuoti 4 200 Lt. Šis darbas galėtų kainuoti tik apie 2 000 Lt. Grunto išvežimas taip pat negalėjo kainuoti 2 400 Lt. Papildomo grunto kasimas už 1 700 Lt, jeigu ir buvo atliktas, tai šita suma turėjo būti įskaičiuota į pamatų duobės kasimo įvertinimą. Pamatų blokų montavimas buvo atliktas, tik buvo sumontuoti ne visi blokai. J. J. galėjo sumontuoti 40 vnt. (1 vnt. – 30 Lt) blokų, kitus blokus jis sumontavo pats. Nukentėjusysis V. P. taip pat negalėjo pasakyti, ar jo sklype buvo žymimos ašys. Taip pat nukentėjusysis V. P. nurodė, kokias statybines medžiagas pirko J. J. jo statomam namui: cementą (30 vnt. po 35 kg) už 400 Lt, vinis (6 kg po 4 Lt) už 24 Lt, apipjautas lentas (0,5 m³) už 400 Lt, ruberoidą (3 vnt. po 24 Lt) už 72 Lt. Taip pat pripažino, kad J. J. nuomojo kraną pamatų montavimui (nuoma kainavo 1 260 Lt). Iš viso, pagal nukentėjusiojo V. P. paskaičiavimus, jo statomame objekte buvo atlikta darbų ir pirkta statybinių medžiagų už 14 096 Lt (t. 4, b. l. 168-171). Iš esmės analogiškus parodymus dėl šių aplinkybių davė ir liudytoja N. R. apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 136-138). Ji taip pat tvirtino, kad J. J. jų statomame objekte neišleido jo sąmatoje nurodytos pinigų sumos – 50 641 Lt. Jos teigimu, minėti J. J. paskaičiavimai neatitinka tikrovės. Pats J. J. paklausus jos vyrui V. P., už kokią sumą šis atliko darbų jų objekte, pripažino, kad maždaug už 15 000 Lt (t. 4, b. l. 136-138).
Kolegijos nuomone, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis J. J., vadovaudamasis rangos sutartimi su V. P. dėl gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje ,,T“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybos, atliko tokius darbus: augalinio sluoksnio nustūmimas, pamatų pado lyginimas rankiniu būdu, pamatų pado sutankinimas, pamatų pado klojinių gamyba ir montavimas, armatūros ruošinių karkasų gamyba ir montavimas, pamatų pado betonavimas, pamatų horizontali hidroizoliacija, pamatų sienų šiltinimas, pamatų sienų teptinė hidroizoliacija, atraminės sienos pado kasimas, sklypo valymas, senų pastatų demontavimas, senų vaismedžių pašalinimas, pamatų duobės kasimas, grunto išvežimas, papildomas grunto kasimas, pamatų blokų montavimas, ašių žymėjimas. Šiems darbams atlikti buvo samdoma technika (kranas), J. J. pirko statybines medžiagas: cementą (30 vnt. po 35 kg), vinis (6 kg po 4 Lt), apipjautas lentas (0,5 m³), ruberoidą (3 vnt. po 24 Lt). Pagal J. J. paskaičiavimus jis šių darbų atlikimui, medžiagų pirkimui, technikos nuomai išleido (sklypo valymo darbams 700 Lt, senų pastatų demontavimui 2 400 Lt, senų vaismedžių pašalinimui 640 Lt, augalinio sluoksnio nustūmimui 470 Lt, pamatų duobės kasimui 4 200 Lt, grunto išvežimui 2 400 Lt, ašių žymėjimui 450 Lt, papildomam grunto kasimui 1 700 Lt, pamatų pado lyginimui rankiniu būdu 600 Lt, pamatų pado sutankinimui 250 Lt, pamatų pado klojinių gamybai ir montavimui 1 500 Lt, armatūros ruošinių karkasų gamybai ir montavimui 1 370 Lt, pamatų pado betonavimui 2 250 Lt, pamatų horizontaliai hidroizoliacijai 100 Lt, pamatų blokų montavimui (40 vnt. po 30 Lt) 1 200 Lt, pamatų sienų šiltinimui 300 Lt, pamatų sienų teptinei hidroizoliacijai 400 Lt, atraminės sienos pado kasimui 200 Lt, cementui (30 vnt. po 35 kg) 400 Lt, vinims 24 Lt, apipjautoms lentoms 400 Lt, ruberoidui 72 Lt, krano nuomai 1 260 Lt) iš viso 23 286 Lt. Kolegijos nuomone, nors J. J. negalėjo teismui pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių pinigų išleidimo faktą V. P. interesais, tačiau jau paminėti įrodymai, vertinant juos kaip visumą, neprieštarauja jo aiškinimui. Ši suma, vertinant 2007 metų statybos atlikimo kainas, yra reali ir nelaikytina nepagrįstai didele. Ji atitinka reikalingumo ribas ir protingumo kriterijus. Be to, ją paneigiančių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teisme su kai kurių darbų įvertinimu nesutiko nukentėjusysis V. P. ir liudytoja N. R., aiškino, kad jų supratimu, kai kurie darbai turėjo kainuoti mažiau. Tačiau jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų jų teiginius, teismui nepateikė. Tai tik jų prielaidos, o remiantis prielaidomis grįsti išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo draudžiama. Byloje jokių duomenų, kurie būtų kolegijai pagrindas manyti, kad J. J. nurodyta suma yra aiškiai padidinta, taip pat nėra. O visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendis prielaidomis ir spėjimais negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai abejonių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina dar ir tai, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam. Dėl to kolegija laiko, kad šiuo konkrečiu atveju pagal tuos byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo netikėti tokiais nuteistojo J. J. paskaičiavimais dėl darbų vertės. Todėl kolegija laiko, kad byloje nustatyta, jog J. J. iš jam V. P. patikėtų pinigų pastarojo statomame objekte panaudojo 23 286 Lt. Nustačius šias aplinkybes, kolegija patikslina, kad J. J. iš jam V. P. patikėtų 68 000 Lt, išvaistė, panaudodamas trečiųjų asmenų interesais, tik 44 714 Lt. Ši pinigų suma, vadovaujantis BK 190 straipsniu, yra pripažįstama didelės vertės turtu, dėl to tenkinti nuteistojo J. J. prašymą perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Kaip jau buvo minėta, nuteistasis J. J. taip pat dar tvirtina, kad jis be jau minėtų darbų V. P. objekte yra atlikęs ir daugiau darbų ir pirkęs daugiau statybinių medžiagų, todėl patyrė dar daugiau išlaidų, tačiau jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. P. kategoriškai neigė, kad šie darbai jo statomame objekte buvo atliekami. Taip pat tvirtino, kad J. J., išskyrus tas statybines medžiagas, kurias jis nurodė, kitų statybinių medžiagų nepirko. Jis pats šias statybines medžiagas pirko ir pateikė teismui tai patvirtinančias PVM sąskaitas – faktūras. Liudytoja N. R. taip pat nurodė, kad J. J. atliko tik tuos statybos darbus ir pirko tik tas statybines medžiagas, kuria ji ir jos vyras V. P. nurodė, kitų sąmatoje nurodytų darbų J. J. neatliko. Pastarųjų aiškinimui neprieštarauja ir nukentėjusiojo V. P. pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, rangos sutartis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kasos pajamų orderio kvitas (t. 4, b. l. 154-162). Iš jų matyti, kad iš tikrųjų V. P. dalį J. J. sąmatoje nurodytų darbų yra atlikęs pats, kaip ir pirkęs kai kurias statybines medžiagas. Tai rodo, kad objektyvių J. J. aiškinimą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje yra duomenų, kurie paneigia tokius J. J. aiškinimus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija minėtą nuteistojo J. J. aiškinimą vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį
Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad J. J. iš V. P. gautų pinigų panaudojo pastarojo interesais 23 286 Lt, yra mažintinas pirmosios instancijos teismo V. P. priteistas 55 000 Lt turtinės žalos atlyginimas iki 44 714 Lt.
Nuteistasis J. J. taip pat prašo jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau teisėjų kolegija šio nuteistojo J. J. prašymo netenkina, nes subendrinus šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali ir padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Tokių bausmių subendrinimas galimas vadovaujantis BPK 347 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Kadangi tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:
J. J. sumažinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apimtį, nustatant, kad J. J. iššvaistė ne 44 925 Lt, o 32 963 Lt vertės V. P. turtą.
J. J. sumažinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apimtį, nustatant, kad J. J. iššvaistė ne 56 000 Lt, o 52 085 Lt vertės V. B. turtą.
J. J. sumažinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apimtį, nustatant, kad J. J. iššvaistė ne 55 000 Lt, o 44 714 Lt vertės V. P. turtą.
Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo J. J. priteisti 32 963 Lt nukentėjusiosios V. P. turtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo J. J. priteisti 44 714 Lt nukentėjusiojo V. P. turtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.