- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-462-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00954-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. S., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovas V. M. nepertraukiamai bendraus su savo nepilnamečiu vaiku po vieną savaitę kiekvieną mėnesį: nuo trečio mėnesio šeštadienio 12 val. iki kitos savaitės sekmadienio 17 val. V. M. dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku nustatytą savaitę, V. M. įsipareigoja iš anksto, ne vėliau, nei prieš savaitę iki nustatyto bendravimo su vaiku laiko, apie tai pranešti vaiko mamai V. S. ir suderinti su ja kitą tėvo bendravimo su vaiku terminą, nustatyti, kad vaiką, numatytu bendrauti su tėvu nustatytu laiku, į ieškovo gyvenamąją vietą pristato vaiko mama V. S., o vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą nustatytu laiku grąžina V. M..
Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūloma ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka. Nurodo, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų. Nurodo, kad ieškovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, o į Lietuvą grįžta kas tris mėnesius, neturi savo būsto, gyvena pas tėvus arba pas sugyventinę. 2018 m. sausio mėnesį ieškovas pasiėmė sūnų savaitgaliui, kurio metu vaikas susirgo plaučių uždegimu, todėl atsakovė abejoja, ar ieškovas yra pasiruošęs ilgą laiką prižiūrėti mažametį vaiką. Atsakovė nurodo, kad ji netrukdo ieškovui matytis su vaiku, dėl pasimatymų laiko ir trukmės šalys gali susitarti kaip tai darydavo iki ieškinio pareiškimo teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovas V. M. gali matytis su sūnumi D. M. trečią ir ketvirtą mėnesio šeštadienius, po 4 valandas, atsakovės V. S. gyvenamojoje vietoje. Išaiškino, kad šalys esant būtinumui gali susitarti ir dėl kito šalims tinkamo matymosi su vaiku laiko, t. y. kitos savaitės ar savaitgalio dienos.Teismas nurodė, kad ieškovo teisė bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku yra asmeninė, todėl šią teisę jis turi įgyvendinti pats, neperkeldamas pareigos tretiesiems asmenims. Todėl prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti, kad atsakovė turi numatytu bendrauti su tėvu nustatytu laiku į ieškovo gyvenamąją vietą pristatyti vaiką, negali būti tenkinamas, kadangi matytis su vaiku yra ieškovo teisė, kurią jis turi įgyvendinti pats, o ne įpareigoti užtikrinti jo teisę atsakovę.Teismas pažymėjo, kad šalių vaikas yra mažametis, tokio amžiaus vaikams reikalinga atitinkama priežiūra, poilsio režimas, todėl vaiko išvežimas iš namų ilgesniam laikui gali turėti įtakos jo sveikatai, psichologinei raidai ir emocinei būklei. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas dirba užsienyje, grįžta į Lietuvą retai, Lietuvoje neturi savo gyvenamojo būsto, darytina išvada, kad mažamečio vaiko pasiėmimas savaitei gali pažeisti vaiko interesus. Teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri, teismo nuomone, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, nepažeistų šalių nepilnamečio sūnaus prioritetinių interesų, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais šiais argumentais:Teismo išvados prieštaringos, nelogiškos ir paremtos išimtinai subjektyvia paties teismo ir atsakovės nuomone, o ne byloje esančiais įrodymais bei tinkamu įstatymo taikymu, nesivadovaujant kasacinės instancijos teismo išaiškinimais.Teismas, vertindamas, jog vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu yra tik tėvo teisė, kuri šiuo atveju ribojama vien dėl to, jog ginčo šalys, t.y. vaiko tėvai negyvena kartu ir jų tarpusavio susitarimu, sūnaus gyvenamoji vieta yra su motina, visiškai nesivadovavo įstatymu ir pažeidė geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Pagal teismo nustatytą laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, ieškovas su savo vaiku galės matytis itin trumpai, vos po keturias valandas kas antrą šeštadienį, dėl ko nebus užtikrinamas nuolatinio glaudaus artimiausių žmonių tarpusavio ryšio palaikymas, iš esmės apribotas tėvo pareigos ugdyti bei auklėti savo vaiką įgyvendinimas. Be to, įvertinant tai, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra iškilęs ginčas, kuris sprendžiamas teisme, ir atsakovė mano turinti daugiau teisių vaiko atžvilgiu vien dėl to, jog yra mama ir sūnus su ja gyvena, tokiu būdu piktnaudžiaudama savo turimomis teisėmis, tėvo bendravimas su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje, tikėtina, nebus sklandus, netrukdomas, o tik kels papildomą įtampą bei stresą tiek ieškovui, tiek ir pačiam vaikui. Taigi, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka ne tik neužtikrins maksimalaus tėvo ir sūnaus bendravimo, tačiau net negalės būti tinkamai įgyvendinama.Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams ar kad ieškovas kaip nors pažeistų savo sūnaus teises, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo apriboti nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su savo tėvu ir atitinkamos ieškovo V. M., kaip tėvo, teisės, bei pareigų sūnaus atžvilgiu įgyvendinimo.Atsakovė V. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime, tai, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus vaiko ir šalių tarpusavio ryšys bei priežastys, lėmusios geranoriško bendravimo su vaiku pažeidimus, nustatė ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodomus motyvus ir argumentus.Pirma, ginčydamos viena kitos poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurias vertinti priklauso bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamoje stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka išliks ir po sprendimo byloje priėmimo. Nagrinėjamoje stadijoje sprendžiama tik dėl laikinos bendravimo tvarkos, kuri pirmiausia turi atitikti vaiko interesus, o ne šalių. Dėl to, šalims iš esmės sutarus dėl abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime, gyvenime, nustatant laikiną bendravimo tvarką prioritetas skirtinas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, užtikrinimui.Antra, šioje apeliacijoje ginčas iš esmės vyksta tik dėl laiko, kurį atsakovas galės praleisti su vaiku pagal teismo patvirtintą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, trukmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, t. y. nepilnamečio vaiko pasimatymai su ieškovu trečią ir ketvirtą mėnesio šeštadienius, po 4 valandas, atsakovės V. S. gyvenamojoje vietoje, visiškai užtikrina ir atitinka mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.Trečia, vertintina ir tai, kad mažamečio vaiko važinėjimas pas atsakovą į jo gyvenamąją vietą po vieną savaitę kiekvieną mėnesį (nuo trečio mėnesio šeštadienio 12 val. iki kitos savaitės sekmadienio 17 val.) gali turėti neigiamos įtakos vaiko suvokimui, kur yra jo tikrieji namai. Dėl savo amžiaus ir su tuo susijusio riboto tėvų santykių suvokimo vaikas gali tapti priemone šalių ginčams spręsti, tai neigiamai gali atsiliepti vaiko psichikai. Juolab, kad bet kokia nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu byloje išnagrinėjus ginčą iš esmės, gali būti pakeista kardinaliai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas turi nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu byloje išnagrinėjus ginčą iš esmės, nustatyta laikina tvarka bus pakeista kardinaliai, turės mažiausiai arba neturės išvis jokios įtakos vaiko psichologinei būklei ir sveikatai.Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka atitinka mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, be to, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesu bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių bendravimo su vaiku ribojimų. Aplinkybė, kad atsakovas galės su vaiku tiesiogiai matytis trumpiau, nei jis to nori, ir ne toje vietoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus. Esminė aplinkybė, kuri turi įtakos nagrinėjamu atveju, – tiek šalims, tiek vaikui sudarytos sąlygos bendrauti pagal teismo nustatytą laikiną tvarką, nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą.Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. kovo 8 d. išvadą Nr. (15.2.24) V1-244 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. išvadą Nr. SVT-1522. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šios išvados jau yra pateiktos pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje ir su šiais dokumentais yra susipažinta.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.