- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1778-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00771-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių sprendimų grupė“
- Atsakovas
- D. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių sprendimų grupė“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal atsakovo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių sprendimų grupė“ ieškinį atsakovui D. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Investicinių sprendimų grupė“ (toliau – ieškovė) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo D. U. (toliau – atsakovas, apeliantas) 36 420,84 Eur (su PVM) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 601,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. 2025 m. sausio 28 d. atsakovas teismui pateikė prašymą, kuriame prašė išdėstyti 2024 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimu priteistos sumos (45 021,88 Eur) sumokėjimą dalimis per 5 metus nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos, atsakovui mokant ieškovei po 750,36 Eur per mėnesį iki kol bus sumokėta visa teismo priteista suma, o procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 969,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas 2025 m. vasario 10 d. yra pateiktas vykdymui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0186/25/00303, vykdymo veiksmai pradėti, atsakovo turtas, banko sąskaitos yra areštuotos, priimti patvarkymai dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo, nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdomas lėšų ieškojimas (antstolė ieškovei 2025 m. kovo 14 d. pervedė išieškotus 73,72 Eur).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas yra ribojamas – toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sudėtinga finansine padėtimi – nurodo, kad atsakovui būtų nepaprastai sudėtinga sumokėti ieškovei visą priteistą didelę sumą iš karto, nes jo pajamos yra per mažos įvykdyti teismo sprendimą nedelsiant. Dėl sudėtingos atsakovo turtinės padėties, net ir neišdėstytas teismo sprendimo vykdymas gali būti sunkiai įgyvendinamas, ir ieškovės interesas atgauti priteistą sumą nedelsiant vis vien gali likti nepatenkintas, nesant pakankamų atsakovo lėšų atsiskaityti su ieškove (taip pat dar atsiradus papildomų vykdymo išlaidų).
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis antstolei pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus) nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu ir atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Todėl atsakovo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) D. U. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti atsakovui teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistos sumos (45 021,88 Eur) sumokėjimą dalimis per 5 metus nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos, atsakovui mokant ieškovei po 750,36 Eur per mėnesį iki kol bus sumokėta visa teismo priteista suma, o procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Šiuo atveju atsakovas prašymą pateikė mėnesio bėgyje (2025 m. vasario 28 d.) po Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties paskelbimo, kuria buvo apeliacine tvarka peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Anksčiau pateikti tokio prašymo atsakovas negalėjo, nes nežinojo bylos baigties ir kad iš jo bus priteista suma. Ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas 2025 m. vasario 4 d., t. y. iškart po apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo. Tos pačios dienos rezoliucijos pagrindu buvo išduotas ieškovei vykdomasis raštas. Taigi, vadovaujantis skundžiama nutartimi, atsakovas išvis nebegalėjo naudotis jam suteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, nes priešinga bylos šalis iš karto po apeliacinės instancijos nutarties paskelbimo paprašė vykdomojo rašto.
7.2. Atsakovas savo prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą dalimis pagrindė būtent nusistovėjusiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais teisės normos aiškinimais, pateikė įrodymus ir motyvus, pagrindžiančius objektyvias kliūtis teismo sprendimo vykdymui, pateikė motyvus, pagrindžiančius tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks pranašumo skolininkui, kad bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Visgi teismas skundžiamoje nutartyje išvis nevertino atsakovo argumentų, motyvų, nesivadovavo įstatymu, o prašymą atmetė formaliu pagrindu – neva nesavalaikiu prašymo pateikimu.
7.3. Teismas nevertino, kad: prievolės, kurios vykdymą prašoma išdėstyti, realų ir greitą įvykdymą riboja pats ieškovės vadovas; ieškovė darė spaudimą atsakovui palikti darbo vietą; atsakovas neteko iki tol užtikrintų pajamų dalies iš ieškovės; ieškovės vadovas reikalavo parduoti akcijas. Teismui žinoma bei papildomai buvo akcentuota 2025 m. vasario 28 d. prašyme, jog pats ieškovės vadovas, jo sutuoktinė, tiek visa eilė kitų subjektų yra skolingi ieškovei, tačiau piktybiškai išieškojimas vykdomas tik iš atsakovo.
7.4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai nebuvo vertinta, jog atsakovo atlyginimo ir gaunamo Jonavos savivaldybės Tarybos nario atlyginimo pakaktų padengti skolą išdėsčius sprendimą.
7.5. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas susidūrė su nenumatytomis, objektyviomis ir išimtinėmis aplinkybėmis – pačios kreditorės piktybišku ribojimu įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovė pati suponavo ir atsakovo prastą finansinę padėtį, spausdama palikti darbo vietą ir nutraukdama darbo sutartį. Tai tik patvirtina, kad ieškovės interesai dėl skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis nebus pažeisti. Ieškovė yra pelningai veikianti įmonė, leidžianti sau nevykdyti skolų išieškojimo nei iš bendrovės vadovo, nei iš jo sutuoktinės, nei visos eilės kreditorių. Už visą terminą, per kurį būtų išdėstytas skolos sumokėjimas, ieškovei būtų mokamos procesinės palūkanos, taigi jokių nuostolių ieškovė, tenkinus atsakovo prašymą dėl skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis, nepatirtų, be to, kaip tik gautų didesnes procesines palūkanas.
Atsiliepimas
7.6. Nagrinėjamu atveju byloje teismas demonstruoja išskirtinį palankumą ieškovei, kuris grubiai pasireiškė atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimo procese. Ieškovė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino atsiliepimui pateikti. Nepaisant to, teismas, spręsdamas ieškovės atsiliepimo priėmimo klausimą, vis tiek priėmė ieškovės atsiliepimą į prašymą. Pažymėtina, kad tik vėliau teismui supratus, kad tai padarė grubiai pažeidęs proceso teisės normas, savo nuožiūra, ieškovės neprašomas, atnaujino praleistą terminą atsiliepimui pateikti ir atsiliepimą priėmė.
7.7. Pirmos instancijos teismas taip pat priėmė ir netgi paskirstė ieškovės neva patirtinas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į prašymą, priteisdamas net 1 969,98 Eur iš atsakovo. Teismas nevertino nei bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei jų proporcingumo suteiktų paslaugų apimčiai.
8. Ieškovė UAB „Investicinių sprendimų grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Atsakovo prašymas buvo netenkintas ne dėl to, kad jis pateiktas jau prasidėjus vykdymo veiksmams, bet dėl to, kad teismas nenustatė tokio prašymo tenkinimo išimtinių atvejų. Kaip teisingai nurodė teismas, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios. Vėlesnis tokio prašymo pateikimas taip pat yra galimas, tačiau jau tokiu atveju turi egzistuoti išimtinės aplinkybės. Būtent per šį aspektą, t. y. kad atsakovo atveju nebuvo jokių išimtinių atvejų, o ne dėl to, kad prašymas buvo pateiktas jau prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams, ir buvo vertinamas atsakovo prašymas.
8.2. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir turtą, teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo šias aplinkybes pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kitų aplinkybių, kurios atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ar kurios būtų atsiradusios po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ar aplinkybės, kurios būtų nulemtos dėl objektyvių priežasčių, atsakovas nenurodė. Taigi atsakovo prašymas buvo grindžiamas tik vienu argumentu – neva sunkia jo finansine padėtimi. Tačiau atsakovo finansinė ir turtinė padėtis ne tik išliko stabili, ir tokia pati, kokia buvo tiek iki bylos pradžios, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, bet ir pagerėjo. Atsakovo gyvenamasis namas buvo ženkliai pagerintas didesne nei 60 000 Eur suma.
8.3. Atsakovo nurodyta išimtinė aplinkybė, kaip nežinojimas kokia bus apeliacinės instancijos teismo nutartis, teismų praktikoje nėra pripažįstama ta išimtine aplinkybe, kuriai esant egzistuotų pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį. Tokios egzistuojančios praktikos nenurodė ir pats apeliantas. Apeliantui nebuvo jokių kliūčių teikiant apeliacinį skundą suformuluoti ir prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, jei vis dėl to jo apeliacinis skundas būtų atmestas.
8.4. Ieškovės įmonei trūksta apyvartinių lėšų ir būtent atsakovo skolos atgavimas yra labai reikalingas ir reikšmingas, kad būtų užtikrintas veiklos stabilumas. Dabar ieškovei toliau tenka bylinėtis, samdyti advokatus.
8.5. Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Ieškovės atsiliepimo priėmimas padėjo atskleisti visapusiškas bylos aplinkybes, apie kurias atsakovas nutylėjo (buvo nutylėta apie turimą turtą), todėl tai ne šališkumo, o teisingo proceso užtikrinimo išraiška ir teismas nepadarė išimties vienai šaliai. Priešingai, teismas vadovavosi sąžiningumo ir lygiateisiškumo principais – suteikė galimybę pateikti poziciją byloje, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir teisingai.
8.6. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
9. 2025 m. gegužės 6 d. apeliacinės instancijos teismui ieškovė UAB „Investicinių sprendimų grupė“ pateikė 2025 m. balandžio 28 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą bei pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
10. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
11. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta patvirtinti šalių taikos sutartimi, vertina, kad iš jos turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutarties 4-5 punktais šalys pareiškė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, nustatytos CK 6.983–6.986 straipsniuose, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
13. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2025 m. balandžio 28 d. šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo priimta 2025 m. kovo 24 d. nutartis naikintina ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad taikos sutartyje išdėstyta preambulė, kurioje nurodytos šios sutarties sudarymo teisinės prielaidos, nėra įtraukiama į teismo nutartimi patvirtinamos taikos sutarties tekstą šios nutarties rezoliucinėje dalyje, nes joje (preambulėje) nėra nurodomos kokios nors patvirtinamos taikos sutarties sąlygos.
15. Taikos sutarties 1 punktu atsakovui atsisakius nuo atskirojo skundo ir taikos sutarties 2 punktu ieškovei atsisako nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Patvirtinti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių sprendimų grupė“ ir atsakovo D. U. 2025 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitaria bylą užbaigti tokiomis sąlygomis:
1. D. U. šia Taikos sutartimi atsisako nuo atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. e2S-1778-1187/2025.
2. UAB „Investicinių sprendimų grupė“ šia Taikos sutartimi atsisako nuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10733-722/2024 priteistų 1 969,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
4. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje.
5. Šalims taip pat suprantama ir žinoma, kad patvirtinta teismo Taikos sutartis Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas bei galės būti priverstinai vykdoma teismo sprendimų priverstiniam vykdymui nustatyta tvarka.
6. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, tačiau Sutarties šalims teisines pasekmes sukelia (teisės ir pareigos atsiranda), kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria teismas patvirtina šią Taikos sutartį.
7. Šalys pašo, kad Teismas šią Taikos sutartį patvirtintų rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant ir bylą nutrauktų.
8. Ši taikos sutartis sudaroma 3 (trejais) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po 1 (vieną) kiekvienai šaliai, bei 1 (vieną) Vilniaus apygardos teismui.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir atsakovo D. U. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-10733-722/2024 palikti nenagrinėtą.
Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-1778-1187/2025 nutraukti.