- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eA-1558-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06396-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238904 (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja, kuri yra Ukrainos pilietė, skunde nurodė:
2.1. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Nr. 760452091, galiojantis iki 2027 m. kovo 20 d. Atsakovas Sprendimu panaikino šį leidimą, nustatęs, kad pareiškėja mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) Liūto šokiai dirba nuo 2025 m. vasario 25 d., bet po leidimo laikinai gyventi išdavimo jai nė karto nebuvo mokamas 2025 m. kovo 20 d. tarpininkavimo rašte Nr. 20250320-045608 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 ir 19 p.);
2.2. šiuo atveju kaltė tenka ne pareiškėjai, o darbdaviui MB Liūto šokiai, nes jis pažadėjo mokėti sutartą darbo užmokestį, bet jo nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja negavo sutarto mėnesinio darbo užmokesčio dėl nenoro, vengimo jį gauti ar pan. Pareiškėja neatsako už trečiojo asmens veiksmus. Nėra nei priežastinio ryšio, nei pagrindo pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis;
2.3. akcentuojami proporcingumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 10 p.), teisėtumo principai. Atsakovas iš neteisingų argumentų / įrodymų nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, o Sprendime nėra pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėja, teikdama prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. atsakovas, įvertinęs surinktus duomenis apie tai, kad pareiškėjai nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo nė karto nebuvo mokamas Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, ir MB Liūto šokiai paaiškinimus, jog dėl laikinai sumažėjusio užsiėmimų ir klientų skaičiaus pareiškėjos darbo krūvis yra mažesnis, nustatė, kad su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o pareiškėja neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 ir 19 p.);
4.2. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai yra imperatyvūs. Įstatymas nenumato išlygų, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti nepanaikinamas, nustačius ne užsieniečio, o darbdavio kaltę. Atitinkamai, atsakovas neturėjo pagrindo atskirai vertinti pareiškėjos ir Tarpininkavimo raštą teikusios bendrovės pateiktą informaciją, t. y. nustatyti kaltąją šalį ir pan.;
4.3. skunde nepagrįstai pasisakoma dėl piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, nes Sprendime nebuvo nustatyta tokių aplinkybių;
4.4. Sprendimas atitinka reikalavimus, įtvirtintus VAĮ. Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. T. skundą.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėja turėjo 2025 m. gegužės 21 d. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2027 m. kovo 20 d., ir nuo 2025 m. vasario 25 d. dirbo Lietuvos Respublikoje veikiančioje MB Liūto šokiai. Nenustatyta, kad pareiškėja turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje;
Šalies argumentai
6.2. pareiškėja 2025 m. vasario 27 d. pateikė Departamentui prašymą Nr. 2502-LLG-6816 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ji ketina dirbti pagal darbo sutartį arba laikinojo darbo sutartį MB Liūto šokiai. Prašyme nurodyta, jog būsima darbo funkcija – administratorė;
6.3. MB Liūto šokiai 2025 m. kovo 20 d. pateikė Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad: pareiškėjos (užsienietės) atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketina dirbti pagal darbo sutartį; MB Liūto šokiai ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ji įsipareigoja neterminuotai įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, visa darbo laiko norma, mokant 2 200 Eur darbo užmokestį, – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, pareiškėjai dirbant administratore;
6.4. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis, pareiškėja MB Liūto šokiai buvo įdarbinta iki leidimo laikinai gyventi Nr. 760452091 išdavimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 25 d., ji 2025 m. kovo–spalio mėn. dirbo 5 darbo dienas per savaitę, 4 val. per darbo dieną darbo režimu, t. y. visą darbo laiko normą per mėnesį, bei gavo 1 038 Eur darbo užmokestį;
6.5. Departamento pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog Departamentas, atlikdamas pareiškėjos individualios situacijos vertinimą, rinko papildomus tyrimui reikalingus duomenis, kreipėsi į pareiškėją ir MB Liūto šokiai dėl paaiškinimų ir papildomų duomenų pateikimo bei juos įvertino;
6.6. Departamentas 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760452091, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktų bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, t. y. laikydamas, jog pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o duomenys, kuriuos pateikė MB Liūto šokiai, kviečianti pareiškėją, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo nuostatas. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – ketinant dirbti Lietuvoje MB Liūto šokiai administratore už 2 200 Eur darbo užmokestį, dirbant per mėnesį visą darbo laiko normą. Teismas nenustatė duomenų, kurie paneigtų faktines aplinkybes, jog pareiškėja MB Liūto šokiai dirbo tik puse etato bei gavo tik 1 038 Eur darbo užmokestį. Šios aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjos buvimo Lietuvoje darbo tikslu faktinė situacija neatitiko Tarpininkavimo rašte pateiktų pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje darbo tikslu sąlygų. Teismo vertinimu, šios byloje ištirtų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pareiškėja nepaneigė jokiais įrodymais, yra pakankamos padaryti objektyvią išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktus, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir MB Liūto šokiai turėjo visas galimybes pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl ginčo situacijos, šiomis teisėmis pasinaudojo, tačiau visgi nepateikė Sprendime nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų. Teismas akcentavo, kad MB Liūto šokiai turėjo ne tik de jure (teisiškai), bet ir de facto (faktiškai) pagrįsti Tarpininkavimo raštu duodamą įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją administratore pagal neterminuotą darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, dirbant visą darbo laiko normą ir mokant 2 200 Eur dydžio darbo užmokestį, bei po leidimo laikinai gyventi išdavimo ne trumpiau kaip 6 mėnesius užtikrinti šių funkcijų vykdymą. Tai nebuvo padaryta, nes pateikti VSDFV duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas žymiai mažesnis nei Tarpininkavimo raštu įsipareigotas mokėti darbo užmokestis ir ji dirbo ne visą mėnesio darbo laiko normą.
9. Teismas akcentavo, kad, pareiškėjai nedirbant MB Liūto šokiai tomis darbo sąlygomis, kuriomis remiantis Departamentas jai išdavė leidimą laikinai gyventi, t. y. negaunant nustatyto dydžio (2 200 Eur) atlyginimo bei neužtikrinant darbo visa darbo laiko norma, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Teismas preziumavo, kad pareiškėjai yra žinomi Įstatyme įtvirtinti leidimo panaikinimo pagrindai, ir nurodė, kad pareiškėja prašyme patvirtino, kaip jai žinoma apie pareigą informuoti Departamentą apie visus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (kaip šiuo atveju – MB Liūto šokiai neužtikrinant pareiškėjai Tarpininkavimo rašte įsipareigotų suteikti darbo sąlygų ir tokiu būdu neatitinkant išduoto leidimo laikinai gyventi sąlygų), siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėja galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į Departamentą, informuodama apie pasikeitusią jos teisinę padėtį. Šiuo atveju informacija apie pasikeitusią situacija nebuvo pateikta Departamentui, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes ji negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog ji yra įvykdžiusi visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje.
10. Teismo vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas, o pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktų imperatyvias leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatas ir Sprendimo motyvus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog turėjo būti įvertintos aplinkybės, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, jis yra proporcingas ir adekvatus, todėl Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas.
III.
11. Pareiškėja A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. dėl šios situacijos kalta ne pareiškėja, o trečiasis asmuo – darbdavys MB Liūto šokiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, žinojo, kad negaus sutarto darbo užmokesčio, ketino negauti sutarto užmokesčio arba jo negavo dėl kitų nuo pareiškėjos priklausiusių subjektyvių priežasčių. MB Liūto šokiai buvo išbrauktas iš bylos dalyvių teismo raginimu, jis net nebuvo apklaustas, nors tik jis yra kaltas dėl Sprendimo. Pareiškėja neatsako už trečiojo asmens veiksmus. Teismas niekaip nepasisakė šiuo aspektu. Nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos veiksmų ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis;
12.2. teismas, remdamasis neteisingais argumentais, nusprendė atmesti skundą ir nepateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių, jog pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiame kontekste akcentuojamas VAĮ 3 straipsnio 10 punktas (proporcingumo principo reikšmė).
Atsiliepimas
13. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
14. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog teismas niekaip nepasisakė dėl dalies jos argumentų, nepagrįsti, nes teismas skundžiamame sprendime vertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, be kita ko, kad atsakovas rinko papildomus tyrimui reikalingus duomenis. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja, akcentuodama proporcingumo principą (VAĮ 3 str. 10 p.), nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog Sprendimu buvo pažeistas proporcingumo principas, o teismas to neįvertino. Teismas pagrįstai sutiko su Sprendime padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – ketinant dirbti Lietuvoje MB Liūto šokiai administratore už 2 200 Eur darbo užmokestį, dirbant per mėnesį visą darbo laiko normą.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad faktinės aplinkybės, jog pareiškėja, dirbdama tarpininkavusioje MB Liūto šokiai, dirbo ne visą darbo laiko normą, o tik puse etato, bei gavo tik 1 038 Eur darbo užmokestį, patvirtina, kad pareiškėjos buvimo Lietuvoje darbo tikslu faktinė situacija neatitiko Tarpininkavimo rašte pateiktų pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje darbo tikslu sąlygų, o tai suponuoja, kad yra teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktus bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
17. Tai, kad ne pareiškėja, kaip ji nurodo, kalta, jog darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų, nekeičia faktinių aplinkybių, lemiančių teisinių santykių kvalifikavimą pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktus bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vertinimo.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimo negrindė pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos buvimo Lietuvoje darbo tikslu faktinė situacija neatitiko Tarpininkavimo rašte pateiktų pareiškėjos (užsienietės) gyvenimo Lietuvos Respublikoje darbo tikslu sąlygų. Todėl pripažinta, kad situacija atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktuose bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.
19. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinimams, kad priimtas atsakovo Sprendimas ir jo pagrindu pareiškėjai kylantys teisiniai padariniai pažeidžia proporcingumo principo reikalavimus, todėl šie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami.
20. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.