- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- eI2-22941-641/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06396-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnės Sedalienės, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 25S238904 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo. Paaiškino, kad Sprendimą atsakovas priėmė neteisingai ir nepagrįstai: remdamasis neteisingais argumentais ir įrodymais; nepateikęs pakankamai argumentų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pabrėžė, jog kalta ne ji, o tarpininkavęs ir darbo sutarties sąlygų, nurodytų Departamentui tarpininkavimo rašte, nesilaikęs darbdavys, kuris nesumokėjo pareiškėjai sutarto darbo užmokesčio. Taigi pareiškėja nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis ir todėl jai negalėjo būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog priėmė teisėtą, VAĮ normas ir teismų praktikos reikalavimus atitinkantį, pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – LR)) išduotą leidimą laikinai gyventi LR. Teisės normas Sprendime pritaikė tinkamai. Mano, jog Sprendimas motyvuotas, motyvų išdėstymas Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, kuris susietas su taikomomis teisės normomis. Paaiškino, jog:
2.1. 2025 m. gegužės 21 d. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pareiškėjai tikslu dirbti MB „Liūto šokiai“ (toliau – ir Bendrovė) administratorės pareigose – pareiškėjai prašyme ir Bendrovei tarpininkavimo rašte Nr. 20250320-045608 (dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo) nurodžius, jog pareiškėja Bendrovėje bus įdarbinta ir dirbs pagal darbo sutartį ne trumpiau negu 6 mėnesius, darbo sutarties laikotarpiu asmeniui mokant 2200 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tačiau Departamentui patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV IS) buvo nustatyta, kad pareiškėja Bendrovėje dirba nuo 2025 m. vasario 25 d., tačiau pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi nei karto jai nebuvo mokėtas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo raštu įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Pareiškėjai nuo 2025 m. gegužės mėn. buvo mokamas tik 1038 Eur dydžio darbo užmokestis, o Bendrovė ir pareiškėja Departamentui paaiškino, kad šiuo metu laikinai sumažėjo užsiėmimų ir klientų skaičius, todėl pareiškėjos darbo krūvis yra mažesnis. Bendrovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodoma, kad pareiškėja dirba 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę;
Motyvuojamoji dalis
2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigojo nustatyti pareiškėjai visą darbo laiko normą ir mokėti 2200 Eur mėnesinį darbo užmokestį, tačiau nė karto nebuvo mokamas darbo užmokestis, nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, pareiškėja dirba tik 20 valandų per savaitę, t. y., pareiškėja nė vieną mėnesį nedirbo visą darbo laiką, Departamentas vertino, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a p. nustatyto reikalavimo dirbti visą darbo laiko normą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 14 p. ir 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 19 p., Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su sprendimu, nes kalta ne pareiškėja, o darbdavys, kuris nemokėjo sutarto darbo užmokesčio;
2.3. nesutiko su pareiškėjos nurodytu argumentu dėl kaltės, kadangi pagal UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. imperatyvą, konstatavus konkrečias šioje normoje įtvirtintas aplinkybes, leidimas laikinai gyventi privalo būti panaikinamas be išlygų, tame tarpe ir nustačius ne užsieniečio, o darbdavio kaltę. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje vertinama, jog leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai procedūroje tiek pareiškėja, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrovė darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėja prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus ją įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą; (žr., pvz. LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1076-822/2025);
2.4. mano, jog pareiškėja nepagrįstai mini piktnaudžiavimo migracijos procedūromis aspektą, nes ginčijamame Sprendime tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (toliau – VAĮ) nurodė, kad jų Departamentas laikėsi tinkamai, nes Sprendimas priimtas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, jas susiejus su teisės normomis, aiškiai išdėsčius ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus ir teisinį pagrindą, taigi pagrįstai ir teisėtai. Teigė, jog nors pareiškėja ir nurodo, kad Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau svarbu tai, jog Departamentas neturi pagrindo vertinti atskirai pareiškėjos ir tarpininkavimo raštą teikusios Bendrovės pateiktos informacijos, nes, minėta, UTPĮ nenumato Departamentui pareigos nustatyti kaltąją šalį, taip pat nėra numatyta išlygų, kurios leistų nepanaikinti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi, nustačius, kad tikrovės neatitinkančius duomenis pateikė ne užsienietis, o tarpininkavimo raštą teikęs juridinis asmuo. Paaiškino, jog Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei mokėti 2200 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, kas nebuvo padaryta, todėl Sprendimu teisingai vertintina, kad Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir dėl to pareiškėja neatitinka sąlygų, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nes dirba ne visą darbo laiko normą (4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę) ir negauna darbo užmokesčio, kurį pagal UTPĮ 44 str. 2 d. a p. teikdama tarpininkavimo raštą įsipareigojo mokėti Bendrovė.
3. Pareiškėjai (per atstovą advokatą Andriejų Tiščenko) ir Departamentui 2025 m. gruodžio 8 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja skundu prašė, o atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi LR UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 19 punktų pagrindu, t. y. asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu ir duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
5. Remiantis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad:
5.1. pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjusi 2025 m. gegužės 21 d. išduotą LR leidimą laikinai gyventi LR, galiojusį iki 2027 m. kovo 20 d. ir dirbanti LR veikiančioje MB „Liūto šokiai“ nuo 2025 m. vasario 25 d. Nenustatyta, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais LR.
5.2. 2025 m. vasario 27 d. pareiškėja pateikė Departamentui prašymą Nr. 2502-LLG-6816 išduoti leidimą laikinai gyventi LR tuo pagrindu, jog pareiškėja ketina dirbti pagal darbo sutartį arba laikinojo darbo sutartį MB „Liūto šokiai“ (toliau – Prašymas). Prašyme nurodyta, jog būsima darbo funkcija – administratorė.
5.3. Bendrovė 2025 m. kovo 20 d. pateikė Tarpininkavimo raštą Nr. 20250320-045608 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo (toliau – Tarpininkavimo raštas), kuriame nurodė, kad: pareiškėjos (užsienietės) atvykimo į LR tikslas – užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį; Bendrovės ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė įsipareigoja neterminuotai įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, visa darbo laiko norma, mokant 2 200 Eur darbo užmokestį – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, užsienietei dirbant administratore.
5.4. VSDFV duomenimis nustatyta, jog pareiškėja tarpininkavusioje Bendrovėje buvo įdarbinta iki 2025 m. gegužės 21 d. Leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo – 2025 m. vasario 25 d. ir 2025 m. kovo-spalio mėn. dirbo 5 darbo dienų per savaitę, 4 val. per vieną darbo dieną darbo režimu, t. y. visą darbo laiko normą per mėnesį bei gavo 1038 Eur darbo užmokestį.
5.5. Departamento į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog Departamentas, atlikdamas pareiškėjos individualios situacijos vertinimą, rinko papildomus tyrimui reikalingus duomenis, užklausė pareiškėją ir Bendrovę dėl paaiškinimų, papildomų duomenų pateikimo ir juos įvertino.
5.6. 2025 m. lapkričio 5 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 14, 19 p. bei 50 straipsnio 1 d. 2 p. pagrindais, t. y. laikydamas, jog pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu bei, jog duomenys, kuriuos pateikė Bendrovė, kviečianti užsienietę, neatitinka tikrovės. Sprendime pateiktas ginčo situacijos vertinimas, jog:
6. Užsieniečių teisinę padėtį LR reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą LR kontrolę (UTPĮ 4 str. 3 d.).
7. Departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo LR pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi ar jį pakeisti, panaikinti pagrindai (UTPĮ 35 str., 50 str.).
8. UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 str. nuostatas. UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo LR metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu LR Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytus atvejus. UTPĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 2 p. c) pp. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal UTPĮ 57¹ str.
9. UTPĮ 62 str. 4 d. reglamentuoja, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 str. 6 d. nurodytus atvejus.
10. UTPĮ 50 str. yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. UTPĮ 50 str., reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 d. 2 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Vieni iš tokių leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindų (aktualūs ginčo atveju): užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p.) ir duomenys, kuriuos fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti arba suklastoti dokumentai (UTPĮ 35 str. 1 d. 19 punktas).
11. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 130 punktas numato, jog paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 str. 1 d. 1–13 ar 15–21 p. arba 106 str. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 str. 1 d. 1–13 ar 15–21 p. arba 106 str. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir LR teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi LR kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
12. Pagal LVAT praktiką, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).
13. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – ketinant dirbti Lietuvoje MB „Liūto šokiai” administratore už 2 200 Eur darbo užmokestį, dirbant per mėnesį pilną darbo laiko normą bei į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurie paneigtų Sprendimu Departamento nustatytas bei byloje ištirtų įrodymų visuma pagrįstas faktines aplinkybes, jog pareiškėja, dirbdama tarpininkavusioje leidimui laikinai gyventi LR darbo tikslu gauti Bendrovėje, dirbo ne pilną darbo laiko normą, o tik puse etato bei gavo tik 1038 Eur darbo užmokestį. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos buvimo Lietuvoje darbo tikslu faktinė situacija neatitiko Tarpininkavimo rašte pateiktų pareiškėjos (užsienietės) gyvenimo LR darbo tikslu sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu šios byloje ištirtų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės, kurių jokiais įrodymais nepaneigė pareiškėja, yra pakankamos padaryti objektyvią išvadą, kad situacija atitinka UTPĮ 35 str. 1 d. 14, 19 p., 50 str. 1 d. 2 p. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina Tarpininkavimo raštu Bendrovės pateiktų įsipareigojimų pareiškėjos atžvilgiu dėl įdarbinimo sąlygų nerealumą (neatitikimą tikrovei), pareiškėjos (užsienietės) neatitikimą sąlygoms, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi LR darbo tikslu gauti ir kuriomis pareiškėjai buvo išduota leidimas Nr. 760452091 (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., o tai akivaizdžiai patvirtina Departamento Sprendime atlikto vertinimo bei priimto sprendinio pagrįstumą.
15. Pareiškėja ir Bendrovė, ginčo tyrimo metu Departamento būdamos informuotos apie ginčo situaciją, bei pareiškėja šios bylos procese, turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, jog Tarpininkavimo rašto pateikimo, Sprendimo priėmimo metu realiai turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir norimus įrodymus dėl ginčo situacijos, šiomis teisėmis pasinaudojo, tačiau visgi nepateikė jokių Sprendime nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų. Kas, teisėjų kolegijos nuomone, tik dar labiau leidžia įsitikinti Sprendimo motyvų bei išvadų teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškėja Bendrovėje turėjo dirbti Tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Taigi pareiškėjos įdarbinimui Bendrovė turėjo ne tik de jure, bet ir de facto pagrįsti Tarpininkavimo raštu duodamo įsipareigojimo įdarbinti pareiškėją (užsienietę) administratore pagal neterminuotą darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, dirbant visą darbo laiko normą ir mokant 2 200 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau ir po leidimo išdavimo ne trumpiau kaip 6 mėnesius užtikrinti šių funkcijų vykdymą, realumą. Tai nebuvo Bendrovės padaryta, Byloje pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas ženkliai mažesnis nei Tarpininkavimo raštu įsipareigotas mokėti 2 200 Eur darbo užmokestis ir ji, skirtingai nuo Bendrovės Departamentui duoto įsipareigojimo, dirbo ne visą mėnesio darbo laiko normą. Nei pareiškėjos Prašyme, nei Bendrovės Tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėja dirbs ne visą darbo laiką ar kad jos pajamos nesieks 2 200 Eur darbo užmokesčio dydžio, kas leidžia konstatuoti, jog Departamento Sprendime padarytas faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimas bei prieitos išvados buvo visiškai teisėtos ir pagrįstos.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai leidimas gyventi, kuris Sprendimu buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina užsiimti teisėta veikla LR, dirbdama numatytoje Bendrovėje. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjai išdavė leidimą gyventi LR Tarpininkavimo rašte nurodytomis darbo sąlygomis. Pareiškėjai nedirbant Bendrovėje tomis darbo sąlygomis, kuriomis remiantis Departamentas pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi LR, t. y. negaunant nustatyto dydžio (2 200 Eur) atlyginimo bei neužtikrinus darbo pilna darbo laiko norma, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR.
17. Preziumuotina, kad pareiškėjai yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui, tikrovę atitinkančių duomenų Departamentui pateikimo leidimo laikinai gyventi klausimui išspręsti) bei Prašyme pareiškėjos patvirtinta, kaip jai žinoma, pareiga – Departamentą informuoti apie visus pasikeitimus reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi LR, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (kaip šiuo atveju – Bendrovei neužtikrinant užsienietei Tarpininkavimo rašte įsipareigotų suteikti darbo sąlygų ir tokiu būdu neatitinkant išduoto leidimo laikinai gyventi LR sąlygų), siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėja galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į Departamentą informuojant apie pasikeitusią jos teisinę padėtį. Visgi Tarpininkavimo rašte, Prašyme nebuvo nurodyta, kad pareiškėja Bendrovėje dirbs ne visą darbo dieną bei nebuvo nustatyta, kad ji gaus mažesnį darbo užmokestį nei 2 200 Eur, o byloje nėra duomenų, jog Departamentas apie tai būtų buvęs informuotas, o pareiškėja, net ir žinodama kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jos, kaip užsienietės, buvimu Lietuvoje ir nepateikė Departamentui prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi LR ar darbdavį, atsižvelgiant į realią darbo santykių Bendrovėje situaciją, todėl turi prisiimti ir kilusias neigiamas teisines pasekmes, nes užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR.
18. Nors pareiškėja Sprendimo teisėtumą kritikavo argumentacijos Sprendime stokos, tačiau teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Sprendimas yra motyvuotas bei pareiškėja teismui nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14, 19 p. imperatyvias leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo nuostatas ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus. Be to, nors pareiškėja teigia, jog šiuo atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu, todėl atmetami. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent užsieniečiui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką užsieniečiui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
19. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti Sprendime Departamento konstatuoti privalomieji leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 35 str. 1 d. 14 ir 19 punktuose, 50 str. 1 d. 2 p., todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
20. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.