Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. A. skirta sumažinta galutinė 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

UAB „ (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. A. ir G. K. solidariai bendrovei priteista 237,65 Eur (du šimtai trisdešimt septyni eurai 65 ct) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje kvalifikavimas, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. R. A. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam R. A. bausmę tinkamai ją individualizavo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų. Svarbu pažymėti, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, arba aiškiai per švelni.

7. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrė jam sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, jog R. A. padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., jog nusikalto būdamas ne kartą teistu, paskutiniu 2025 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 5 dalį R. A. paskirta arešto bausmė. Nuteistasis baustas administracine tvarka, nedirbantis, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Įvertinęs visus šiuos duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant artimesnį maksimaliam.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę R. A., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui.

9. Apeliaciniame skunde, nuteistasis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme bei nurodo, jog jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurio padarymą yra numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys. Visgi, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo asmenybės pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam R. A. pagrįstai paskirta arešto bausmė.

10. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenų matyti, jog R. A. praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog R. A. šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gegužės 16 d., t. y. prieš tai būdamas ne kartą teistas bei atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant šių aplinkybių, nuteistasis būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir po šios nusikalstamos veikos padarymo R. A. ir toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurias jam buvo skiriamas arešto bausmės. Būtent sistemingas nuteistojo nusikalstamų veikų darymas, atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Akivaizdu, jog nuteistojo R. A. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta susiformavusio gyvenimo būdo pasekoje.

11. Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais, R. A. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesiui skirtos bausmės, reikšmės neturėjo. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog R. A. ne kartą yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Bylos duomenimis, nuteistasis niekur nedirba, be to, iš byloje esančių duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, jog R. A. darbinė patirtis yra menka, kas leidžia manyti, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos yra jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, jo paties visuomenės nuostatos yra prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms bei didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, įvertino nuteistojo asmenybę tiek neigiamai tiek teigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje – areštas. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje ne kartą teistas, jam buvo skiriamos tiek švelnesnės (bauda, laisvės apribojimas), tiek ir griežtesnės (areštas, laisvės atėmimas) bausmės rūšys, todėl manytina, jog šiuo atveju, nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei tai nuteistojo nesulaikytų nuo naujų nusikaltimų darymo. Pažymėtina tai, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.

13. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelė ir efektyvi priemonė R. A. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra paskirti nuteistajam arešto bausmę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, jog R. A. ne kartą baustas realia laisvės atėmimo bei arešto bausme, nusikalstamas veikas daro sistemingai, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ar per didelė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09789. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. A., sudaro 75,00 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš R. A. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis bylos duomenimis niekur nedirba, duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta arešto bausmė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.