Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinė bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad N. J. 2017-12-17 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su statytoju atsakovu R. Š., pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ieškovė ir N. J. 2016-08-02 sudarė būsto draudimo sutartį, kuria apdraudė butą (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2017-01-28 įvykio metu dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas šis butas buvo sugadintas. 2017-03-06 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte konstatuota, kad sulietos svetainės ir miegamojo patalpų sienos. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Draudimo išmokos apskaičiavimu, padaryta 691,00 Eur žala, kuri buvo išmokėta draudėjai N. J..

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 691,00 EUR žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudėjai N. J. 691,00 EUR dydžio draudimo išmoką, 2017-03-22 kreipėsi į atsakingą už padarytą žalą asmenį, t. y. atsakovą R. Š. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tačiau duomenų, kad atsakovas geranoriškai būtų sumokėjusi žalą, nėra. Žalos dydis nėra ginčijimas.

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą. Šioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad N. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirko pagal 2017-12-17 pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovo statytojo R. Š., kuris sutarties 6.1.4 punktu patvirtino parduodamo būsto kokybę, o sutarties 6.2.2 punktu įsipareigojo neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atlyginti pirkėjui išlaidas jiems ištaisyti. 2017-03-06 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad draudėjos turtas buvo sugadintas dėl vandens prasiskverbimo per namo bendrąsias konstrukcijas, nes Palangos savivaldybės administracija buvo išdavusi leidimą namo statybai be lietaus kanalizacijos tinklų, o UAB „Palangos vandenys“ dalinai atjungė lietaus kanalizacijos išmetimą į buitinių nuotekų tinklus.

Taigi, atsakovas R. Š. turėjo visiškai ir tinkamai įrengti pastatą ir kaip pardavėjas turėjo užtikrinti, kad pastatas bus tinkamas naudojimui kaip gyvenamasis pastatas. Taip pat atsakovas savo lėšomis turėjo visiškai ir tinkamai įrengti pastato bendrąją inžinierinę įrangą ir konstrukcijas. Byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad R. Š. pardavė netinkamos kokybės turtą, kurio paslėpti trūkumai paaiškėjo vėliau, bei neužtikrino, kad bus tinkamai įrengtos bendrosios namo konstrukcijos. Taigi, atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu garantavo draudėjai, kad jos įsigyjamas turtas neturi defektų, tačiau dėl paaiškėjusių bendrųjų namo konstrukcijų defektų draudėjai buvo padaryta žala, kuri yra tiesioginis namo bendrųjų konstrukcijų defektų, apie kuriuos nebuvo informuota pirkėja, rezultatas.

Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas R. Š. nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl pirkėjos daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. Š. netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, kas sudaro pagrindą atsirasti sutartinei atsakomybei, todėl jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nors kita sutarties šalis yra pirkėja ir pirkto būsto draudėja N. J., tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje, dėl to ieškovė įgijo ir teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų dėl trūkumų padarytą žalą, o atsakovas R. Š. šiuo atveju privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė į atsakovą dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2017-03-22, nurodydama, kad žala turi būti atlyginta per 15 dienų. Atsakovas žalos nustatytu terminu neatlygino, prieštaravimų dėl žalos dydžio, atsiradimo pagrindų ar apskaičiavimo tvarkos nepateikė. Ieškovė palūkanas paskaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. už 511 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žalos neatlygino, pretenzijų ieškovei nepareiškė, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo jos prašomas kompensacines palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 17,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 691,00 EUR (šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro 00 ct) žalos atlyginimą, 48,37 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.