- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- II-171-144/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02472-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- L. F.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. F., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-05-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė E. K. 2016-05-31 surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimą L. F. už tai, kad jis 2016-03-21, 10.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę judėjusią atbuline eiga. Tą pačią dieną, t. y. 2016-05-31 Kelių policijos biuro pareigūnė priėmė nutarimą, kuriuo L. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., už minėtą pažeidimą paskyrė 28 eurų baudą (b. l. 4, 5).
2016-06-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas L. F. skundas, kuriame jis nurodo, jog nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis šio pažeidimo nepadarė. Prašo šį sprendimą nutraukti ir panaikinti.
Šalies argumentai
L. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas dokumentuose pateikta taip, kad jis yra kaltas. Jo mašina turi daviklius, kurie duoda signalą besiartinant perarti kitos mašinos. Tai buvo pirmadienis, kovo mėnesį. Savo pareiškime padarė klaidą, nurodant įvykio dieną. Įvykis įvyko kovo 21 d. , tai įvyko (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje. Išeinant iš parduotuvės pamatė pro jį pralekiant mašiną. Tai buvo automobilis „Fiat“ su Lietuvos pašto emblema. Jis tik bandė jungti atbulinę pavarą, kai tuo metu kažkas bumbtelėjo į jo mašiną. Jis sustojo, išlipo. Jį stūmė ta kita mašina. Jis paklausė: „ką čia darai?“. Buvo atsakyta: „nieko nedarau“. Jo mašina buvo įlenkta. Su juo mašinoje buvo sūnus. Jis su sūnumi išlipo iš mašinos, sakė sudaryti deklaraciją, tačiau vairuotojas nesutiko. Kvietė policiją. Jo automobilyje yra apsauginis daviklis - susidūrimų detektorius. Pasikvietė policiją jiems daugiau nepajudėjus iš įvykio vietos. Jis nėra susipažinęs su bylos dokumentais ir nuotraukomis. Įvykio schemos juodraštyje jis pažymėjo viską. Jei būtu judėjęs toliau, būtu įsirėmęs į kitą mašiną. Kitas vairuotojas visai kitaip braižė schemą. Prisiparkavo mašiną tvarkingai priekiu į galą aikštelės. Praleido tą mašiną, ta mašina pravažiavo pro jį. Iš prisiparkavimo pajudėjo, nes reikėjo išvažiuoti. Išvažiavo atbuline eiga iš tos vietos. Daugiau nejudėjo ir gavo smūgį į galą. Reikėjo važiuoti į priekį. Atbulinis bėgis jau buvo išjungtas, kai atsitrenkė kita mašina. Kitas automobilis greitai pralenkė ir pavažiavo atbuliniu. Su ekspertizės aktu susipažinau, viskas suklastota.
Liudytojas G. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo įvykio dalyvis. Kovo mėn. 11 dienos tiksliai neatsimena. (duomenys neskelbtini), kieme jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini)., kairėje stovėjo „R. E.“. Pravažiavo į priekį, nes norėjo atsistoti šalia kitos mašinos, pradėjo ruoštis važiuoti atgal. Veidrodžiuose pamatė, kad kitas automobilis juda. Norėjo signalinti, tikėjosi, kad kitas automobilis sustos, bet automobilis judėjo ir atsitrenkė į jo automobilį. „R. E.“ atsitrenkimo į mano mašiną metu judėjo. Automobilis „R. E.“ buvo prisiparkavęs, stovėjo invalidų vietoje. Ketinau atbuline eiga lygiagrečiai prisiparkuoti prie to automobilio. Susisukau vairą į kairę, po to į dešinę, ruošiausi įvažiuoti. Jis priekiu stovėjo, aš ketinau prisiparkuoti galu. „R. E.“ kitos krypties neturėjo, judėjo į priekį. Mano automobilis nenukentėjo, jokių įlenkimų ant mano automobilio nėra. Jeigu aš būčiau judėjęs, aš būčiau nubraižęs kitą automobilį. Didelių greičių nebuvo. Savo paaiškinime parašiau, kad „pamačiau, jog atrieda“. Deklaracijos nepildžiau, nes kito automobilio vairuotojas nepripažino savo kaltės, nesutiko ir aš pildyti deklaracijos nesutikau. Pildyti deklaracijos aš nesutikau kaip kaltininkas. Aš pripažinau savo kaltę, baudą sumokėjau.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo pranešimą, jog yra susidūrusios transporto priemonės, įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, nesupranta, kas kaltas. Vienas vairuotojas prašė, kad nubraižytumėme schemą. Nubraižius schemą, paaiškinome, kad yra abipusė kaltė. Paaiškinome kad buvo rasti apgadinimai. Vienas iš automobilių buvo „R. E.“, kuri stovėjo priparkuota prie parduotuvės „Maxima“ aikštelės. Buvo nustatyta, kad automobilis judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį. Priežastinis ryšys įvyko, kadangi abu automobiliai neįsitikino eismo saugumu. Buvo surašyti protokolai. Vienam vairuotojui paskirta bauda, kitam surašėme protokolą, nes jis nesutiko su rodomomis įvykio aplinkybėmis, atėmėme vairuotojo pažymėjimą. Nuotraukos darytos mano paties. Automobilių išdėstymas atitinka schemą. Mums svarbu, kad nors viena transporto priemonė stovėtų vietoje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į skundą nurodė, kad 2016-05-31 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnė priėmė nutarimą, kuriuo L. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 str. 2 d. paskyrė 28 eurų baudą už tai, kad jis 2016-03-21, 10.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę judėjusią atbuline eiga. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Prašo L. F. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-05-31 priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Byloje nustatyta, kad L. F. buvo patraukas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016-03-21, 10.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę judėjusią atbuline eiga. L. F. nesutinka padaręs teisės pažeidimą ir nurodo, kad jo automobilyje yra apsauginis daviklis - susidūrimų detektorius todėl auto įvykio padaryti negalėjo.
Teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, policijos pareigūno M. Jankausko, liudytojo G. Ivanausko teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2016-05-30 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pagrįstai, todėl administracinėn traukiamas asmuo L. F. įpareigotinas sumokėti minėtu nutarimu paskirtą nuobaudą – 28 Eur. baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
L. F. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2016-05-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. F. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta 28 Eur. bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.