Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo L. F. (L. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria L. F. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 eurų dydžio bauda, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 21 d. 10.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kitą automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judantį atbuline eiga. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Nubaustasis L. F. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nubaustasis L. F. ginčija savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tvirtina, kad nagrinėdamas skundą, apylinkės teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių, teismo posėdyje neištyrė įrodymų, taip pat neapklausė kartu su juo automobilyje buvusio sūnaus.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje nubaustasis L. F. teigė, kad jo automobilyje yra apsauginis daviklis, jis signalizuoja, kai prisiartinama prie kito automobilio. Įvykio dieną jam tik bandant įjungti atbulinę pavarą, kažkas bumbtelėjo į jo automobilį. Automobilyje sėdėjo jo sūnus. Toliau duodamas paaiškinimus L. F. nurodė, kad jis išvažiavo iš stovėjimo vietos atbuline eiga, jam reikėjo važiuoti į priekį, todėl atbulinis bėgis jau buvo išjungtas, kai į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis (b. l. 67–68, 69).

Kaip matyti, tame pačiame teismo posėdyje nubaustasis L. F. davė prieštaringus paaiškinimus dėl to, ar jis susidūrimo su kitu automobiliu metu judėjo ar stovėjo vietoje. Iš pradžių teigė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jo automobilį jam tik bandant įjungti atbulinę pavarą, tačiau vėliau, pats sau prieštaraudamas, jau paaiškino, kad jis visgi išvažiavo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, jam reikėjo važiuoti į priekį, atbulinis bėgis jau buvo išjungtas. Toks nubaustojo L. F. paaiškinimų keitimas tame pačiame teismo posėdyje parodo, kad siekdamas išvengti atsakomybės, jis pats negalėjo apsispręsti, kokius sau naudingus parodymus duoti.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir prie jos pridėtų papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliams „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti užpakaliniai dešinės pusės sparnai (b. l. 20, 21, 22, 23–34).

Iš 2016 m. kovo 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d., apie 10.40 val., buvo gautas pranešimas, jog susidūrė automobiliai „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. F. paaiškino, jog jis išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga pastebėjo kitą automobilį, važiuojantį atbuline eiga, sustojęs pajuto smūgį į automobilio galą. Automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. I. paaiškino, kad vairavo automobilį atbuline eiga, pamatęs atvažiuojantį kitą automobilį atbuline eiga, sustojo ir, nespėjęs nuspausti garso signalo, pajuto smūgį į galą. Įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir ant automobilių padarytus apgadinimus, policijos pareigūnas nustatė, kad eismo įvykio metu judėjo abi transporto priemonės (b. l. 14).

Iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad nubaustasis L. F. policijos pareigūnui M. J. paaiškino, kad jis visgi išvažiavo iš stovėjimo vietos atbuline eiga, o ne dar tik ruošėsi įjungti atbulinę pavarą, kaip teigė teismo posėdyje, ir tada įvyko susidūrimas su kitu automobiliu. Tai, kad L. F. važiavo atbuline eiga, patvirtina ir paties L. F. paaiškinimas surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kur jis paaiškino, jog vairavo automobilį atbuline eiga, tačiau pamatęs atvažiuojančią kitą transporto priemonę atbuline eiga, sustojo ir neva tik tada pajuto smūgį į automobilio galą (b. l. 16).

Tam, kad būtų patikrintos Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, teismo posėdyje M. J. buvo apklaustas kaip liudytojas.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas M. J. patvirtino, kad eismo įvykio dalyviai susidūrė automobiliais, bet nesutarė dėl kaltės. Buvo nustatyta abipusė abiejų vairuotojų kaltė, kadangi abiejų automobilių vairuotojai neįsitikino eismo saugumu. Eismo įvykio aplinkybėms nustatyti svarbu, kad nors viena transporto priemonė stovėtų vietoje. Vienas automobilis buvo įlenktas, buvo keli dryžiai nuo susidūrimo. Tokio apgadinimo neatsirastų, jeigu automobiliai nejudėtų. Automobiliuose įrengti davikliai nėra patikimi, kito automobilio priartėjimo galėjo ir neužfiksuoti. Liudytojas kategoriškai parodė, kad L. F. apklausos metu pats jam pasakė, kad po susidūrimo „pravažiavau porą metrų į priekį“, su dokumentais nesusipažino, iš kabineto išėjo drastiškai (b. l. 68–69).

Iš liudytojo M. J. parodymų nustatyta aplinkybė, kad L. F. apklausos metu pats pasakė, kad po susidūrimo „pravažiavau porą metrų į priekį“, nepaneigia to, kad L. F. susidūrimo metu ne stovėjo, kaip bandė įtikinti teismą, bet judėjo, o susidūręs su kitu automobiliu, jis pavažiavo į priekį, kadangi akivaizdu ir logiška, jog jeigu kitas automobilis būtų atsitrenkęs į L. F. stovintį automobilį, jis stovėdamas vietoje ir būtų likęs stovėti. To, kad L. F. susidūrimo su kitu automobiliu metu judėjo, o po susidūrimo pavažiavo automobiliu į priekį, nepaneigia ir apklausto kaip liudytojo G. I. parodymai.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. I. parodė, kad įvykio vietoje jis norėjo pastatyti automobilį šalia kito automobilio. Pavažiavo į priekį, tada pradėjo ruoštis važiavimui atbuline eiga tam, kad pastatytų automobilį. Veidrodžiuose matė, kad kitas automobilis juda, norėjo signalizuoti, bet tikėjosi, kad automobilio vairuotojas sustos, tačiau nesustojo ir atsitrenkė į jo automobilį. Automobilis „Renault Espace“ atsitrenkimo į jo automobilį metu judėjo. Po susidūrimo jo automobilis liko stovėti vietoje, o L. F. automobiliu pavažiavo į priekį. Liudytojas pamanė, kad kito automobilio vairuotojas nepajuto susidūrimo ir važiuoja šalin (b. l. 69).

Tokie liudytojo G. I. parodymai visiškai neprieštarauja liudytojo M. J. parodymams dėl to, kad L. F. susidūrimo metu judėjo atbuline eiga, o po susidūrimo L. F. automobiliu pavažiavo į priekį, ką pats L. F. apklausos metu ir pasakė policijos pareigūnui M. J.. Netikėti tokiais liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad G. I. dėl to paties įvykio taip pat buvo nubaustas administracine tvarka, jis su nutarimu sutiko, jo neskundė. Šiuo atveju akivaizdu ir logiška, kad jeigu susidūrimo metu automobiliu atbuline eiga būtų judėjęs tik liudytojas G. I., o L. F. tuo metu būtų stovėjęs, G. I. tvirtinti priešingai nebūtų buvę jokio pagrindo, būtų užtekę užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir išvengti administracinės nuobaudos, tačiau G. I. nesutiko su tuo, kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas tik jis vienas. Be to, akcentuotina, kad prieš duodant parodymus teisme, liudytojai M. J. ir G. I. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 66), o L. F., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą, todėl šiuo atveju yra pagrindas tikėti liudytojų, o ne nubaustojo L. F. parodymais, juolab kad liudytojų M. J. ir G. I. parodymai dėl konkrečių nustatytų įvykio aplinkybių visiškai sutampa.

Pažymėtina, kad nubaustojo L. F. prašymu buvo paskirta ir atlikta autotechninė ekspertizė (b. l. 35, 38, 40, 41–44), jos išvada buvo ištirta teismo posėdyje. 2016 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 11K-156(16) iš tirti pateiktų nuotraukų ekspertas V. Pačebutas padarė išvadą, kad eismo įvykio metu automobiliai „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė kontaktuodami galiniais dešiniaisiais sparnais – automobilis „Renault Espace“ – sparno kampine dalimi, o automobilis „Fiat Doblo“ – šonine dalimi, ties kampu. Nurodė, kad tirti pateiktuose apžiūros protokoluose ir nuotraukose esanti informacija apie transporto priemonių išorinius sugadinimus nepakankama automobilių kontaktavimo mechanizmo aplinkybėms (judėjo abi transporto priemonės ar kažkuri stovėjo) nustatyti. Tačiau kartu nepaneigė aplinkybės, kad techniniu požiūriu automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. F. ir automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. I. važiuojant atbuline eiga, davus kelią kitam eismo dalyviui, susidūrimas nebūtų įvykęs (susidūrimo būtų išvengta) (b. l. 41–44). Ši ekspertizės akte padaryta išvada neprieštarauja ir policijos pareigūno M. J. eismo įvykio metu nustatytoms aplinkybėms, kad dėl sukelto eismo įvykio yra kalti abu, t. y. ir automobilio „Renault Espace“, ir automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai.

Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas neištyrė įrodymų. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdyje nubaustasis L. F. jokių prašymų dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį nepareiškė (b. l. 67–69).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė L. F. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 eurų dydžio bauda, pagrįstai ir teisėtai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, L. F. (L. F.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.