Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2016-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-231-1020/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
1-231-1020/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-08001-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
  • 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-231-1020/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08001-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.1.7.2.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestui Rimšeliui, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,kaltinamajam V. K. ir jo gynėjai advokatei S. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, iki bylos nagrinėjimo dirbęs Jungtinėje Karalystėje, vedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. bei padėjėju Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu R. T., pastarajam šalinant kliūtis ir nevykstant į tarnybos vietą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 p. ir 3 p. reikalavimus, 2012 m. vasario 7d., apie 3 val. Šalčininkų r., Tabariškių k. prieigose, ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, sukrovė į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos atneštas cigaretes, kuriame neteisėtai laikė minėtas cigaretes bei R. P. vairuojant minėtą automobilį, o jam automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempiant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, viso 11500 pakelių cigarečių pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 77 820 Lt (22 538,23 €), kas viršija 250 MGL, neteisėtai gabeno Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių k. prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės k. prieigų, kur 2012 m. vasario 7 d., apie 4.00 val., buvo sulaikyti pareigūnų. Šiais veiksmais V. K. padarė BK 199² straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dar prieš nusikalstamą veiką jis su R. P. susitarė, kad už užmokestį padės parvežti kontrabanda per Lietuvos ir Baltarusijos sieną pervežtas cigaretes. Kelios dienos prieš nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2012 m. vasario mėn. iš 6-os į 7-tą dieną, jam R. P., pasakė, kad į Lietuvą bus atvežtos cigaretės ir jas reikės padėti pargabenti nuo Baltarusijos sienos. Jis turėjo pastovėti ir važiuodamas priekyje palydėti krovinį nuo Lietuvos pasienio. Įvykio vakarą paklausė žmonos giminaičio Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečio R. T., kada jis dirba, kur aktualiu laiku yra pasieniečiai. Tą vakarą telefonu bendravo su R. T., žinojo, kad tarnybos metu jam negalima su niekuo bendrauti telefonu, taigi parašė žinutes, turinio neprisimena. Vėliau V. K. paskambino R. T., pasakė, kad sugedo mašina, klausė ar galėtų padėti. Atvažiavęs į pasienį, pamatė, jog mašina pilna prikrauta cigarečių, pradėjo ją tempti, mašina buvo užklimpusi, ją stumdė. Viskas vyko pasienyje, Turgelių kaime, V. K. važiavo „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pratempus mašiną apie 10 km. pasieniu, asmenis sustabdė pasienio pareigūnai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. K., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos gamybos cigaretėmis, nepaženklintomis nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis. V. K. kaltė padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais ir šiais teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- 2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (1 t., b. l. 27-33 ir 44-53);

- 2012 m. kovo 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (1 t. , b. l. 58-64);

- 2012 m. kovo 22 d. Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 26 pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 70);

- 2012 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. S 77-12(01) pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 56-57);

- liudytojų VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties užkardos ir Sargybų skyriaus pareigūnų (toliau – VSAT pareigūnų) J. S., D. J., M. K. parodymais;

- 2012 m. spalio 8 d. VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. pažyma dėl duomenų analizės (1 t., b. l. 175-181);

- 2012 m. vasario 28 ir 2012 m. birželio 27 nutarimais susipažinti su informacija apie buvusius telekomunikacijos įvykius; telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinėmis, UAB „Omnitel“ 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2400-688, 2012 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2400-1452 ir 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2400-1607; UAB „Bitė“ 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 5040-1096, UAB „TELE2| 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. SD-14674;

- kitais byloje esančiais dokumentais.

VSAT pareigūnų J. S., M. K. ir D. J. parodymais bei 2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatytas kaltinamojo V. K. parodymus atitinkantis kaltinamojo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tempiamojo automobilio „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sukrautos cigaretės, judėjimas 2012 m. vasario mėn. iš 6-os į 7-tą dieną, apie 3 val.: kaltinamojo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimas Šalčininkų r., iki Tabariškių k. prieigų ir automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimas apie 04.20 val., V. K. automobiliui tempiant antrąjį, Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių k. prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės k. prieigų.

2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Šalčininkų r. Turgelių sen., prie VSŽ 1027 ir 1028, kur matomi dviejų transporto priemonių apsisukimo pėdsakai, išmatavus ašių plotį nustatyta, kad šioje vietoje apsisukinėjo dvi lengvosios transporto priemonės. Viename iš kelkraščių matosi užklimpusios transporto priemonės palikti pėdsakai, o šalia ant kelio guli plastikinės chromuotos automobilio apdailos dalies nuolauža. Apie 20 metrų nuo šios vietos link VSŽ 1028 automobilių pėdsakai nutrūksta, bet sniege matomi kelių asmenų avalynės pėdsakų takelis, vedantis pro VSŽ 1028 poligonometrinį stulpą į Baltarusijos Respubliką ir atgal (1 t., b. l. 27-33).

Taigi įvykio vietos apžiūros protokolais bei liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų J. S., M. K. ir D. J. parodymais nustatyta, kad V. K. 2012-02-07 apie 3 val. Automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Šalčininkų r., Tabariškių k. prieigas, ties valstybės sienos ženklu Nr. 1028, lanksčia vilktimi prikabino automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, viso 11 500 pakelių cigarečių pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, ir tempė, R. P. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. keliais, iš Šalčininkų r., Tabariškių k. prieigų iki Šalčininkų r., Bedugnės k. prieigų, kur 2012-02-07 apie 4.00 val. buvo sulaikytas pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. parodymus ir minėtas nustatytas aplinkybes patvirtina ir telefoninių pokalbių bei susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp V. K., R. T. ir R. P. faktai bei turinys. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. teigė dėl praėjusio ilgo laiko tiksliai neprisimenantis, kokiais telefono numeriais tuo metu naudojosi, nes jie buvo laikini, t. y. buvo naudotos ne abonentinės, o išankstinio apmokėjimo SIM kortelės. Jis teigė neprisimenantis ir kaip tyrimo metu jo naudotame ir rastame telefone esančioje adresų knygelėje buvo pavadinti R. P. bei R. T., tačiau teigė, jog jie galėjo būti ir „Rusla“ bei „Robka“, t. y. taip, kaip buvo nurodyti pareigūnų rastame jo naudotame telefone nurodyti asmenys, su kuriais jis komunikavo inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu. Šios aplinkybės byloje neginčijamos, todėl teismas plačiau nepasisako ir nedetalizuoja bylos medžiagoje esančių duomenų apie kaltinamojo ir kitų bendrininkų naudotų telefono numerių priklausomybę ir užfiksuotą komunikacijos turinį (t. 1, b. l. 76-94; 136-141).

2012 m. kovo 22 d. Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 26 yra nurodyta, kad 5500 pakelių cigarečių „FEST“, 500 pakelių cigarečių „FEST7“, 2500 pakelių cigarečių „PREMJER“ ir 3000 pakelių cigarečių „PREMJER7“ bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 77 820, 00 litų (1 t., b. l. 70).

Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, o tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Baudžiamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis V. K., veikdamas kartu su R. T. ir R. P., pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 p. reikalavimus, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 3000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, 2500 pakelių cigarečių „Premjer“, 5500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 500 pakelių cigarečių „FEST 7“, viso 11500 pakelių cigarečių pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 77 820 Lt (22 538,23 Eur), t. y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad V. K. atliko nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmus. Asmuo tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius, betarpiškai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, žodžiu ir veiksmais pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Taigi apygardos teismas pripažįsta V. K. kaltu, padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam V. K. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apygardos teismas nenustato kaltinamajame akte inkriminuotos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte – nusikalstamos veikos padarymo dėl savanaudiškų paskatų. Nusikaltimas, uždraustas BK 199² straipsnio 1 dalyje, yra ekonominio pobūdžio, jo motyvas paprastai yra turtinis, ekonominės naudos siekis savanaudiškais tikslais. Tą, skirdamas bausmę, teismas įvertina, tačiau papildomai inkriminuoti asmeniui šį motyvą, kaip sunkinančią aplinkybę, teismas neįžvelgia pagrindo, nes ta pati aplinkybė neturi būti teisiškai vertinama du kartus. Taip pat pažymėtina, kad nepaisant to, jog kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teismas nepripažįsta šios aplinkybės baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šio klausimo kontekste teismas sutinka su kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje nurodytu argumentu, kad prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo neturi būti siejamas su baudžiamojo proceso stadija, tačiau visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste apygardos teismas įvertina tai, kad kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, savo poziciją pakeitė tik bylą perdavus teismui, kaip jis pats nurodė pasitaręs su gynėja, supratęs, kad prisipažinus ir bylą nagrinėjant teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam gali būti paskirta švelnesnė bausmė. Dėl šios priežasties teismas nevertina V. K. prisipažinimo kaip nuoširdaus, išreiškiančio tikrąjį kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, jo pavojingumą, taigi sudarančio pagrindą pripažinti šią aplinkybę lengvinančia baudžiamąją atsakomybę. Kita vertus, pats prisipažinimas dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių yra svarbus ir tai teismas vertina.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, asmuo padaręs šią veiką baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis turi būti skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens visiškas izoliavimas nuo visuomenės. Kiekvienu atveju skiriant bausmę, turi būti įvertinamas reikšmingų aplinkybių kompleksas, numatoma ar konkreti bausmė užtikrins, kad bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvardinti bausmės tikslai.

Įstatymų leidėjas BK 55 straipsnyje numatė nuostatas, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (skiriant laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą). Šiuo atveju inkriminuojama veika BK 11 straipsnio nuostatų kontekste tik nežymiai viršija apysunkio nusikaltimo ribą už kurį laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama (apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo).

Šių įstatymo leidėjo nuostatų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, apskritai nėra baustas administracine tvarka, teisiamas pirmą kartą, iki bylos nagrinėjimo susirado darbą ir gavo legalias pajamas Jungtinėje Karalystėje, kur yra charakterizuojamas teigiamai, turi 14 metų vaiką; psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje, turint omenyje padarytą vieną nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, taip pat nerodo tokio V. K. pavojingumo visuomenei, dėl kurio jam turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. K. nusikalstamos veikos bendrininkai, atsižvelgiant į vyraujančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, buvo nuteisti ne laisvės atėmimo bausmėmis, o baudomis. Taigi šiame kontekste paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, net ir atsižvelgus į V. K. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pasislėpimą, būtų aiškiai nukrypta nuo teisingumo principo. Todėl tokioje situacijoje, teismas pripažįsta, kad teisinga bausme V. K. gali būti ekonominio pobūdžio bausmė – bauda.

Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas pastebi, kad V. K. nusikaltimą padarė, siekdamas asmeninės turtinės naudos, jo elgesys sudarė sąlygas nusikalstamos veikos padarymui ir visų bendrininkų bendro tikslo realizavimui.

Pažymėtina, kad V. K. neteisėtai disponavo kontrabandos būdu gabentomis cigaretėmis, kurių vertė – 77 820 Lt (22 538,23 Eur) daugiau nei du kartus viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji (o ne administracinė) atsakomybė. Maksimalus baudos dydis, kurį galima skirti už analogišką administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje padarytą veiką – 5 792 Eur, kas atitinka 154 MGL. Atsižvelgiant į tai, teismas laikosi teismų praktikos, kurioje pripažįstama, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, skiriama bauda, visų pirma, neturėtų būti mažesnė nei atitinkama sankcija administracinėse bylose, kadangi priešingu atveju būtų paneigiama pati baudžiamosios atsakomybės taikymo už konkrečius neteisėtus veiksmus, esmė (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.1-434-497/2014; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr.1-253-1020/2016)

Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas įvertino V. K. bendrininkams paskirtas bausmes, tačiau pabrėžia, kad teismą saisto pareiga priimti teisingą ir tinkamai individualizuotą sprendimą. Atskiriems nusikalstamos veikos bendrininkams paskirtos bausmės turi būti nustatytos, atsižvelgiant į konkrečiam asmeniui skirtinos bausmės dydžiui svarbias aplinkybes, kiekvieno iš jų elgesį iki nusikalstamos veikos, jos metu ir po jos. Be jau minėtų aplinkybių teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis V. K. savo pasislėpimu užsienyje esmingai apsunkino ikiteisminį tyrimą, vengė baudžiamojo persekiojimo, dėl to bylos buvo išskirtos, kas pareikalavo didesnių valstybės ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių, o bylos išnagrinėjimas ir viešas interesas greitai atskleisti nusikalstamas veikas dėl V. K. veiksmų ilgą laiką nebuvo įgyvendintas, taip buvo formuojamas visuomenės nepasitikėjimas baudžiamosios justicijos sistema. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vertina tik konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nusikaltimu ir jį padariusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2012).

Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam V. K. paskirtina 300 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra adekvatūs kaltinamojo padarytai veikai ir pakankami pasiekti BK numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, apygardos teismas taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam V. K. paskirtoji bausmė mažinama 1/3 dalimi, galutinę bausmę paskiriant 200 MGL dydžio baudą, kuri iš esmės atitinka trečdalį neteisėtai disponuotų cigarečių vertės, todėl teismo įsitikinimu, šioje situacijoje nėra per griežta.

Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-07 nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemones – V. K. naudotu lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. P. naudotu lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008). Byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai nustatyta, kad V. K. tempė R. P. vairuojamą automobilį „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sukrautos akcizais apmokestinamos cigaretės, kurių vertė su privalomais mokėti mokesčiais viršijo 250 MGL dydžio sumą. Akivaizdu, kad be automobilio „Audi 100“ objektyviai nebūtų buvę galima atlikti tokių veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pripažintinas konfiskuotinu turtu.

Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5310, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nusikaltimo padarymo dieną naudojo bendravimui su nusikalstamos veikos bendrininkais, koordinuojant cigarečių pervežimą. Dėl nurodytos priežasties, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 5310, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), paimtas pas V. K. ir saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Teismas taip pat pripažįsta sunaikintinais prie baudžiamosios bylos saugomus daiktus: SIM kortelės „Ežys“ sąskaitos papildymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Pildyk“ SIM kortelės laikiklį su nurodytu telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“, metalinę dėžutę, kurioje yra SIM kortelės „Ežys“ laikiklis su nurodytais PIN „4441“, PUK „33844875“ ir SIM papildymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. buvo sulaikytas 2012 m. vasario 7 d., po ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri V. K. išvykus iš Lietuvos, vengiant baudžiamojo persekiojimo, 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pakeista į suėmimą. 2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduoto Europos arešto orderio pagrindu V. K. buvo laikinai sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2015 m. gruodžio 17 d. (t. 2 b. l. 64) ir nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (t. 2 b. l. 67) jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Nuo 2016 m. sausio 13 d. iki jo perdavimo į Lietuvos Respubliką V. K. buvo paleistas paskyrus pastarajam švelnesnę kardomąją priemonę užstatą ir įpareigojus jį reguliariai registruotis policijos įstaigoje (t. 2. b. l. 67). Perdavus V. K. į Lietuvos Respubliką, t. y. 2016 m. vasario 18 d. V. K. buvo laikinai sulaikytas, o 2016 m. vasario 19 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo panaikinta 2016 m. gegužės 16 d. Sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai (viso 118 dienų), vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis įskaitytini į paskirtą bausmę (sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas prilygintinas 236 MGL). Nors šis laikotarpis, prilyginus jį baudos bausmei yra didesnis nei skirtina galutinė bausmė, po jos sumažinimo taikant BK 64¹ nuostatas (kas reiškia, kad kaltinamasis bausmę jau atliko), tačiau dėl to teismas negali keisti sprendimo dėl bausmės, kurią laiko teisinga.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo V. K. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką išlaidos sudaro 2 006,28 Eur (2 t., b. l. 68-83). Šios išlaidos laikantis nuoseklios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2011) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 300 MGL dydžio baudos bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme (nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 8d., taip pat 2015 m. gruodžio 17d.) ir suėmime išbūtą laiką (nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 12d. ir nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. gegužės 16 d.).

Kardomąsias priemones, paskirtas 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi – rašytinį pasižadėjimą neišvykti be teismo leidimo ir 3 000 (trijų tūkstančių) eurų užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, po įsiteisėjimo – panaikinti.

Priteisti iš V. K. 2 006,28 EUR (du tūkstančius šešis eurus ir dvidešimt aštuonis centus) jo perdavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką išlaidas.

Automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti VSAT Vilniaus rinktinės Apsaugos ir aptarnavimo skyriaus pareigūnams, konfiskuoti.

Mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5310, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, konfiskuoti.

SIM kortelės „Ežys“ sąskaitos papildymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Pildyk“ SIM kortelės laikiklį su nurodytu telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“, metalinę dėžutę, kurioje yra SIM kortelės „Ežys“ laikiklis su nurodytais PIN „4441“, PUK „33844875“ ir SIM papildymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugumas prie baudžiamosios bylos medžiagos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis.