Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-657-252/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
2A-657-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01646-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2A-657-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-01646-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.1.5.1.3.11. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4215-940/2019 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2016 m. spalio 7 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė E. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos 2016-10-07 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padidintas mokestis už teritorijos valymą, ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. 2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkime 2016-10-07 buvo svarstytas klausimas dėl atlyginimo didinimo už teritorijos valymą. Balsavimas vyko raštu, apklausos būdu. Balsavimo rezultatų pagrindu buvo nutarta padidinti mokestį už teritorijos valymą butui iki 2,75 Eur nuo 2016-10-01. Ieškovė pabrėžė, kad ji balsavo prieš mokesčio padidinimą. 3. Padidinant mokestį neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, kad butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. 4. Sutiko, kad turi būti tvarkoma namui priskirta teritorija, bet visgi mano, kad mokestis turėjo būti nustatytas proporcingai pagal buto savininkui priklausančią bendrosios nuosavybės dalį. 5. Dubliku ieškovė prašė pripažinti, kad terminą ginčijamam bendrijos protokolui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-07-02 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 150 Eur atstovavimo išlaidų. 7. Teismas pasisakė, kad daugiabutis, kuriame gyvena ieškovė ir jam priskirtas bendrojo naudojimo žemės sklypas yra Panevėžio mieste, todėl jo priežiūrai taikomos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. 1-156 patvirtintos Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. 8. Atsakovės 2016-10-07 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-30 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, mokestis už aplinkos tvarkymą buvo padalintas kiekvienam butui, kaip atskiram vienetui, po lygiai, įvertinus, kad daugiabutyje yra 80 butų, o mėnesinis užmokestis tvarkytojui - 220 Eur. 9. 2017-09-30 (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos valdybos sprendimu, kuriuo bendras atlygis aplinkos tvarkymo paslaugos teikėjui buvo sumažintas nuo 220 Eur iki 200 Eur buvo taikyta analogiška mokesčio apskaičiavimo tvarka ir atitinkamai mokestis sumažėjo iki 2,50 Eur butui. 10. Teismas vertino, kad mokestis už teritorijos valymą turi būti skaičiuojamas proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, o ne konkrečia fiksuota suma. 11. Teismas nustatė, kad iš pateikto teritorijos valymo – apyvartos žiniaraščio ir iš pateiktų AB „Panevėžio butų ūkis“ išrašytų sąskaitų matyti, jog mokestis už aplinkos tvarkymą nuo 2018-09-01 ir šiuo metu yra apskaičiuojamas pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, t. y. proporcingai turimo buto plotui. 12. Ieškovei šiuo metu taikoma aplinkos tvarkymo mokesčio apskaičiavimo tvarka, apskaičiuotas mokesčio dydis yra teisėtas ir pagrįstas bei, teismo vertinimu, atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalyje ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatų 26.5. punkto nuostatas. 13. Ieškovės argumentus, kad nustatytas mokestis negalėjo būti taikomas, nes ji su juo nesutiko, teismas atmetė bei pažymėjo, kad sprendimai dėl mokėtinų sumų už teritorijų tvarkymą yra priimami butų savininkų balsų dauguma, o ne vienbalsiai. 14. Teismas nesutiko ir su ieškovės vertinimu, kad 2016-10-31 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, o juo priimtas sprendimas taikomas, nes nebuvo panaikintas ar pakeistas. Teismas pasisakė, kad šis daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimas nebėra aktualus. 15. Teismas atkreipė dėmesį, kad buto savininko teisei apskųsti priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimais pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalį taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. 16. Teismas konstatavo, kad pagal faktines bylos aplinkybes, terminas ieškiniui dėl šio ginčo pateikti vėliausiai pasibaigė 2017 m. gegužės mėnesį (CK 1.127 straipsnis, 4.85 straipsnio 9 punktas). Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio mėnesį, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. 17. Ieškovės nurodomų aplinkybių dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, t.y., kad E. S. savo teises bandė ginti kitais būdais - rašydama įvairius prašymus, nelaikė svarbiomis. Teismas konstatavo, ieškovės nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad apie ginčijamą sprendimą jai buvo žinoma. 18. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senatį, kadangi byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Juolab, kad ieškovė pripažino, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba jai buvo skirta dar 2017-09-01, advokatas pakeistas 2018-11-23, o ieškinys pateiktas tik 2019 m. balandžio mėnesį. Ieškovė neįrodinėjo, kad laiku procesiniai dokumentai teismui nebuvo paruošti dėl atstovo kaltės. 19. Teismas spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, įvertino ir tai, kad skundžiamas sprendimas faktiškai nebėra taikomas nuo 2017-10-01, o nuo 2018-09-01 taikomas mokestis proporcingas buto ir daugiabučio namo plotų santykiui. 20. Teismas konstatavo, kad spręsdamas tarp šalių ginčą, taiko ieškinio senaties terminą ir pripažįsta, kad ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurio atnaujinti nėra teisinio pagrindo. 21. Nors atsakovė prašė priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas pagrįstomis laikė tik tas išlaidas advokatui, kurios buvo patirtos bylos nagrinėjimo teisme metu, t.y. 300 Eur. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsižvelgė ne tik į ieškovės amžių ir turtinę padėtį, bet ir vertino tai, kad buvęs bendrijos pirmininkas pripažino jog mokestis, kaip numatyta įstatyme, buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo tada, kai sužinojo, kad ieškovė siekia ginti savo teises teisme ir kai buvo pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl mokesčio skaičiavimo proporcingumo, t.y. atsakovei iš dalies pripažinus, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 22. Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-07-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 23. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, jo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi atsakovės ir jos liudytojų paaiškinimais, o ieškovės paaiškinimus nepagrįstai atmetė 24. Mano, kad teritorija aplink daugiabutį nėra bendroji dalinė nuosavybė, kuri priklauso visiems bendraturčiams, taip pat ieškovei. Ieškovė CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties pagrindu, neturi pareigos apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo. 25. Apeliantė pabrėžia, kad mokestis už teritorijos valymą nepatenka į privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. 26. Apeliaciniame skunde cituojamas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, susiję su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei bendraturčių pareigomis dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, atnaujinimo ir tvarkymo. 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai visas jos bylinėjimosi išlaidas bei prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. 28. Nurodo, kad apeliaciniu skundu keliamas naujas teisinis ieškinio pagrindas, t.y. apeliantė teigia, kad jai kaip pastato bendraturtei nėra pareigos prisidėti prie teritorijos valymo darbų išlaidų, nes ji tam nėra davusi sutikimo. 29. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas apibrėžia, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkų naudojamas ir (ar valdomas žemės sklypas. Skirtingai nei vertina apeliantė, ginčo situacija nepatenka į CK 4.38 straipsnio 3,4 dalyse numatytas išimtis, kad namo bendraturtis gali nemokėti rinkliavų. Aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo mokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo savininkų pareigą jas mokėti 30. Ginčo žemės sklypas bendrijos valdomas 2015-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir šia sutartimi Bendrija prisiėmė pareigą tvarkyti jai išnuomotą žemės sklypą pagal Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisykles. 31. Daugiabučio namo gyventojai niekada neapsiėmė patys tvarkyti teritorijos, todėl su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir aptartas atlygio dydis. 32. Atsakovė atsiliepime dėsto faktines aplinkybes, susijusias su mokesčio už teritorijos tvarkymą dydžio nustatymu. Pabrėžia, kad nuo 2018-09-01 buvo pakeistas tokio mokesčio skaičiavimo metodas – proporcingai kiekvieno buto naudingam plotui. 33. Ieškovės visiškas ar dalinis atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteikimas paslaugas ne tik prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pažeistų kitų patalpų savininkų teisėtus lūkesčius ir interesus. 34. Atsakovė pabrėžia, kad nors apeliantė neginčija atskiro savarankiško ieškinio netenkinimo pagrindo – ieškinio senatis instituto taikymo, bet atsakovė laikosi pozicijos, kad ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. 35. Atsakovė pripažįsta, kad siekdama išvengti dar didesnių išlaidų atstovavimui, neteikė apeliacinio skundo dėl jos vertinimu neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti jog ieškovės elgesys yra nesąžiningas, ginčas buvo betikslis, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės pilna apimtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. 36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos 2016-10-07 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į 2016-09-19-2016-10-05 vykusios daugiabučio namo savininkų apklausos rezultatus, nutarta padidinti mokestį už teritorijos valymą kiekvienam butui iki 2,75 Eur nuo 2016-10-01. Bendra šio mokesčio suma namui nustatyta - 220 Eur. Ieškovė apklausos biuletenyje nurodė nepritarianti mokesčio padidinimui. Iš 2017-09-30 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nutarta aplinkos tvarkymo paslaugą nuo 2017-10-02 pirkti už 200 Eur per mėnesį. Iš bendrijos valdybos pirmininko V. B. 2017-09-27, 2018-09-04 prašymų AB „Panevėžio būtų ūkiui“ matyti, kad jis nuo 2017-10-01 prašė už teritorijos valymą rinkti 2,50 Eur dydžio mokestį nuo buto, o nuo 2018-09-01 mokestį už teritorijos valymą - 200 Eur surinkti pagal bendrą naudingą plotą (pagal butų skaičių neberinkti). Iš ieškovės butui komunalinių paslaugų sąskaitų matyti, kad ieškovei priskaičiuotas teritorijos valymo mokestis už 2016 m. spalio, lapkričio ir 2017 m. rugsėjo mėnesius buvo 2,75 Eur, už 2017 m. spalį - 2,50 Eur, skaičiuojamas daugiabučio namo butui, kaip vienetui, o nuo 2018 m. rugsėjo šis mokestis apskaičiuojamas proporcingai buto plotui ir ieškovei jis nustatyta 2,56 Eur. Duomenų, kad mokesčio dydis ar apskaičiavimo tvarka iki teismo sprendimo priėmimo būtų pakitę, į bylą nėra pateikta. 38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar juos vertino vienpusiškai atsižvelgdamas tik į atsakovės ar jos liudytojų poziciją ginčo klausimu. 39. Pritartina atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis teigdama, kad neturi pareigos mokėti už daugiabučio teritorijos tvarkymą, tuo pagrindu, kad aplink daugiabutį esantis žemės sklypas nėra bendroji dalinė nuosavybė ar, kad turi būti taikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, nes ji tokiam mokesčiui nėra davusi sutikimo. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, apie jas nėra užsimenama nei ieškinyje, nei dublike, dėl jų ieškovė neteikė jokių įrodymų. 40. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2017-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais apskritai neigiama pareiga mokėti už daugiabučio namo teritorijos valymą, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme. 41. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiria ir bendrojo naudojimo žemės sklypus, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 14.1. punktas įpareigoja daugiabučių namų gyventojus ir daugiabučių namų savininkų bendrijas vykdyti teritorijos priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių pagrindu priskirtose, pagal Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus detaliuosius planus suformuotose, o nesant detaliųjų planų ar detaliajame plane nesant naudojamos teritorijos – tarpusavio sutarimu priskirtose (Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriuje suderinus prižiūrimos teritorijos schemą), bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų. Šias funkcijas namo gyventojai gali vykdyti patys arba tokias paslaugas atlygintinai gauti iš trečiųjų asmenų, tačiau tokiu atveju, jie turi prisiimti ir pareigą bendrai padengti šias išlaidas. Konkrečiau, kaip numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. 42. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo, akivaizdu, kad buto savininkas turi pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, įskaitant ir namui priskirtą teritoriją. Šios pareigos neeliminuoja nei buto savininko amžius, nei jo finansinė padėtis, nei subjektyvus vertinimas, kad daugiabučio teritorijos valymo mokestis nesusijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ar pati teritorija valdoma ne nuosavybės teisės pagrindu, bet kitais teisėtais pagrindais (pavyzdžiui, nuomos ar panaudos). 43. Nors apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse (Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-305/2013 ir Nr.3K-3-326/2014) faktinės bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau šiose nutartyse pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai dėl bendraturčių pareigų bendro naudojimo objektų atžvilgiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad ieškovės teiginiai, jog ji nesutiko su mokesčio padidinimu, todėl jis negalėjo būti taikomas, nėra teisiškai pagrįsti, nes sprendimai priimamai butų savininkų balsų dauguma, kas atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. 44. Apeliantės cituojamame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra tiesiogiai aktualus ginčijamam klausimui dėl teritorijos valymo mokesčio, tačiau kaip ir pati apeliantė nurodo Reglamento 84 punktas prie privalomų gyvenamųjų namų reikalavimų priskiria ir reikalavimą gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (84.2.1. punktas); nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai (84.2.1.2. punktas) ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (84.2.1.3 punktas). Taigi, šios nuostatas iš esmės tik patvirtina buto savininko pareigą užtikrinti tinkamą daugiabučio namo teritorijos tvarkymą, butų savininkų daugumos sprendimu pasirinktu būdu. 45. Ieškinys netenkintas ir tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 4.85 straipsnio 9 dalis, 1.127 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo jį atnaujinti. Kadangi apeliaciniu skundu ieškinio senaties taikymas neginčijamas, o apeliacinis skundas nagrinėtinas pagal apeliantės nustatytas ribas, kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. 46. CPK 318 straipsnis nustato pareigą šalims teikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Teisė atsiliepimu reikšti savarankiškus reikalavimus CPK nenumatyta, nes tokią teisę proceso šalis gali realizuoti teikdama apeliacinį skundą CPK 301, 305-306 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio akivaizdu, kad atsakovė teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą suprato ir jos nerealizavo savo pasirinkimu. Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas dėl kurio turėtų būti peržengiamos apeliaciniu skundu nustatytos ribos, tai apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą reiškiamo reikalavimo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės išlaidas valstybei, nepasisako.

47. Atsakovė nurodė, kad už konsultavimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl, apeliacinės instancijos teismui, nenustačius, kad yra pagrindas nukrypti bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės apeliacines instancijos teisme, šias išlaidas pilna apimtimi priteisia iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-07-02 sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė