- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 2-4215-940/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01646-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė, Snieguolė Jurskytė
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei - Ignatavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2016 m. spalio 7 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą; pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos 2016 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos protokolą Nr. 31, kuriuo buvo padidintas mokestis už teritorijos valymą, ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė balsavo prieš mokesčio padidinimą, tačiau mokestis nuo 1,38 Eur pakilo iki 2,75 Eur. Nurodo, kad visada mokėjo ir moka 1,38 Eur, tačiau padidinto mokesčio dalies mokėti neketina. Atkreipia dėmesį, jog pati nešiukšlina aplinkos, jos neteršia. Mano, kad mokestis padidėjo, nes padidėjo tvarkomos teritorijos plotas. Ieškovės nuomone mokestis už teritorijos valymą visiems butams, nepriklausomai nuo jų ploto, šiuo metu yra apskaičiuojamas vienodai, nors pagal teisės aktų reikalavimus, visi bendrijos butų savininkai privalo mokėti už aplinkos tvarkymą proporcingai nuo kiekvienam gyventojui priklausančio gyvenamojo būsto ploto, o ne nuo bendro daugiabučio namo ploto.
Nurodo, kad stengėsi gera valia ir ne teismine tvarka išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, ne kartą kreipėsi į atsakovę, kitas institucijas dėl ginčo išsprendimo, taip praleido ieškinio senaties terminą. Dėl garbingo amžiaus ir teisinių žinių stokos nesuprato ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti. Pažymi, kad atsakovė neteisingai apskaičiuoja teritorijos valymo mokestį, todėl 2016 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos protokolas Nr. 31 turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Mokestis turėtų būti skaičiuojamas proporcingai nuo ieškovei priklausančio buto ploto, o ne nuo bendro daugiabučio namo ploto, paskirstant mokestį po lygiai visiems butams. Nesutinka su atsakovės pozicija, jog skundžiamas protokolas yra pakeistas, todėl nebegalioja. Ginčijamas bendrijos protokolas yra galiojantis, nes nėra duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų pakeistas mokesčio už teritorijos tvarkymą apskaičiavimas.
Ieškovė yra senatvės pensininkė, neturi teisinių žinių, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė taikyti šešių mėnesių ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Ieškovė apie pakeistą mokesčio už teritorijos valymą dydį tikrai žinojo jau kitą dieną po 2016 m. rugsėjo 19 d. – 2016 m. spalio 5 d. vykusio balsavimo raštu, nes pati jame dalyvavo, o balsavimo rezultatai buvo paskelbti viešai – skelbimų lentose. Be to, daugiabučio namo gyventojai apie padidintą mokestį buvo informuoti pranešimais. Net jei skelbimo ir nematė, tai didesnis taikomas mokestis buvo nurodomas AB „Panevėžio butų ūkis“ pateikiamuose mokėjimo kvituose.
Nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir dėl to, kad skundžiamas protokolas nebegalioja, nes buvo pakeistas jau du kartus. Anksčiau mokestį už aplinkos tvarkymą bendrija paskaičiuodavo nuo buto kaip vieneto, t. y. bendras daugiabučiui namui tenkantis mokestis buvo 100 Eur, butų name – 80, todėl kiekvienam iš savininkų atitinkamai teko mokėti po jam tenkančią dalį. 2016 m. mokestis už aplinkos valymą buvo padidintas iki 220 Eur, kadangi buvo nutarta pakelti darbo užmokestį aplinką prižiūrinčiai tvarkytojai. 2017 m. rugsėjo 30 d. įvyko bendrijos valdybos susirinkimas, kurio metu mokesčio už aplinkos tvarkymą dydis buvo sumažintas iki 200 Eur sumos (buvo nupirktos pigesnės aplinkos tvarkymo paslaugos). Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 200 Eur mokestis už aplinkos tvarkymą buvo perskirstytas pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rekomenduojamą proporciją, pagal butų savininkų turimos nuosavybės naudingąjį plotą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis E. S. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudingasis plotas - 49,34 kv. m (b. l. 5).
Daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 80 butų (b. l. 26), naudingasis plotas – 3849,10 kv. m. Daugiabučiame name įsteigta namų savininkų bendrija (b. l. 21 - 25). Daugiabučiui namui išnuomotas 0,4743 ha bendros teritorijos žemės sklypo plotas. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. birželio 12 d. išrašas).
(duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimu (skundžiamas 2016 m. spalio 7 d. protokolas Nr. 31) buvo padidintas mokestis už teritorijos valymą butui, kaip vienetui, iki 2,75 Eur, kurį bendrija pradėjo skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 1 d. Nustatytas bendras mėnesinis mokestis už teritorijos valymą – 220 Eur (b. l. 3, 27). Už mokesčio padidinimą balsavo 42 iš 80 butų savininkų (b. l. 27-30). E. S. su mokesčio padidinimu nesutiko ir balsavo prieš (b. l. 31-32).
2017 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdyba nutarė pirkti aplinkos tvarkymo paslaugą už 200 Eur mėnesinį mokestį (b. l. 76). Tokio dydžio mėnesinis bendras mokestis nuo viso daugiabučio namo, taikomas ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Dėl padidinto mokesčio už teritorijos valymą ir jo apskaičiavimo tvarkos
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektas yra ir bendrojo naudojimo žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju daugiabutis ir jam priskirtas bendrojo naudojimo žemės sklypas yra Panevėžio mieste, todėl jo priežiūrai taikomos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 patvirtintos Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Daugiabučių namų savininkų bendrija privalo vykdyti šios teritorijos – Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių pagrindu priskirtose, pagal Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus detaliuosius planus suformuotose, o nesant detaliųjų planų ar detaliajame plane nesant naudojamos teritorijos – tarpusavio sutarimu priskirtose, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų priežiūrą (Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 14.1. punktas). Bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punktas).
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimais taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).
Tiek skundžiamu 2016 m. spalio 7 d. protokolu Nr. 31, tiek ir 2017 m. rugsėjo 30 d. protokolu Nr. 1, atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrija gyventojams mokestį už aplinkos tvarkymą dalino kiekvienam butui, kaip atskiram vienetui, po lygiai, t. y. jei mokestis už aplinkos tvarkymą kiekvienam butui 2016 m. spalio 7 d. protokolu Nr. 31 buvo 2,75 Eur, tai atsižvelgiant į tai, kad daugiabutyje 80 butų (b. l. 26), mėnesinis užmokestis tvarkytojui buvo 220 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės, šalių atstovų, liudytojo V. B. duoti paaiškinimai. Tokia mokesčio apskaičiavimo tvarka buvo taikoma ir 2017 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos valdybos sprendimu, kuriuo bendras atlygis aplinkos tvarkymo paslaugos teikėjui buvo pakeistas ir sumažintas iki 200 Eur (b. l. 76). Tokiu būdu mokamas mokestis už teritorijos valymą vienam butui sumažėjo iki 2,50 Eur. Tai patvirtina 2017 m. spalio mėn. sąskaita už komunalines paslaugas (b. l. 52).
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, naudingas plotas – 49,34 kv. m (b. l. 5). Daugiabučio namo naudingasis plotas – 3849,68 kv. m (b. l. 26). Tiek iš pateikto teritorijos valymo – apyvartos žiniaraščio, tiek ir iš pateiktų AB „Panevėžio butų ūkis“ išrašytų sąskaitų matyti, jog mokestis už aplinkos tvarkymą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir šiuo metu yra apskaičiuojamas pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. E. S., kaip ir kitiems daugiabučio namo būtų savininkams, apskaičiuojamas proporcingai turimo buto plotui. Ieškovei apskaičiuotas 2,56 Eur mokestis už teritorijos valymą (b. l. 63).
Byloje nustatyta, kad aplinkos tvarkytojui mokamas 200 Eur mėnesinis mokestis (b. l. 76), todėl taikant daugiabučio namo naudingojo ploto ir atsakoves buto naudingojo ploto proporciją mokėtina suma yra 2,56 Eur (200 Eur * 49,34 m² / 3849,68 m² = 2,56 Eur). Taigi, teismas konstatuoja, jog E. S. šiuo metu taikoma aplinkos tvarkymo mokesčio apskaičiavimo tvarka, apskaičiuotas mokesčio dydis yra teisėti ir pagrįsti bei atitinka teisės aktų reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 7 dalis, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatų 26.5. punktas, b. l. 22).
Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji iš esmės su nesutinka mokesčio padidinimu už aplinkos tvarkymą, nepriklausomai nuo jo apskaičiavimo būdo. Ieškovės teigimu pagrįstas mokestis yra 1,38 Eur, kurį ji visada mokėjo ir moka. Teigia, kad buvo padidintas daugiabučiui namui priskirtinas teritorijos plotas, dėl ko padidintas atlygis aplinką tvarkančiam asmeniui, be to, ji neturi automobilio, neteršia ir nešiukšlina aplinkos, gauna nedidelę pensiją, todėl neturi pagrindo mokėti didesnį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad mokesčio dydis, apskaičiavimo tvarka turi būti nustatomas teisėtuose bendrijos narių susirinkimuose, o ne vienašališkai bendrijos pirmininko. Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui, todėl mokesčiai (taip pat ir už teritorijos valymą) turi būti skaičiuojami proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, o ne konkrečia fiksuota suma (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 7 dalis).
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės teiginiai, jog ji nesutiko su mokesčio padidinimu, todėl jis negalėjo būti taikomas, nėra teisiškai pagrįsti, kadangi sprendimai yra priimami butų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nei Civiliniame kodekse nėra numatyta, kad sprendimai šiuo atveju turi būti priimami daugiabučio namo butų savininkų vienbalsiai. Butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos sprendimu pats mokestis (bendra namo mokėtina suma, kuri nagrinėjamu atveju buvo nustatyta 220 Eur, o vėliau nustatytas mažesnis 200 Eur mokestis) už teritorijos valymą gali būti padidintas ar atitinkamai sumažintas.
Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikštas ieškinys, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl 2016 m. spalio 7 d. protokolo Nr. 31 pripažinimo negaliojančiu, kuriuo nuspręsta taikyti 2,75 Eur dydžio mokestį butui už aplinkos tvarkymą, kadangi jos nuomone mokestis turi būti proporcingas jos turimo buto plotui. Ieškovės, jos atstovės teigimu, šis protokolas yra galiojantis, o juo priimtas sprendimas taikomas, nes nebuvo panaikintas ar pakeistas. Teismas su šiais teiginiais nesutinka ir juos atmeta (CPK 12 str., 185 str.), kadangi šis daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimas nebėra aktualus, nes jis nebėra faktiškai taikomas jau nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Šias aplinkybes patvirtina ne tik 2017 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1, iš kurio matyti, kad mokestis už aplinkos tvarkymą nuo 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos valdybos sprendimu buvo pakeistas ir sumažintas butui iki 2,50 Eur, bet ir pateiktos sąskaitos ir teritorijos valymo – apyvartos žiniaraščiai, kurie teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu (t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) mokestis už teritorijos valymą yra ne dalinamas visiems butams po lygiai, kaip nurodo ieškovė bei jos atstovė, tačiau skaičiuojamas proporcingai pagal buto ir gyvenamojo namo plotų santykį. Pažymėtina, kad kitų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos valdymo organų sprendimų ieškovė neginčijo.
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis).
Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista.
Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. spalio 7 d. Ieškovė E. S. dalyvavo vykusiame balsavime dėl mokesčio už aplinkos tvarkymą pakėlimo. Šia aplinkybes patvirtina pačios ieškovės duoti paaiškinimai teismo posėdyje, į bylą pateiktas E. S. apklausos biuletenis bei atsakovės pateikti balsavimo biuleteniai. Be to, tiek iš atsakovės atstovės paaiškinimų, tiek iš pateikto skelbimo turinio galima daryti išvadą, jog apie balsavimo rezultatus daugiabučio namo gyventojams buvo pranešta (b. l. 29). Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Byloje nustatyta, kad ieškovė ne kartą teikė atsakovei įvairius prašymus dėl mokesčio už aplinkos tvarkymą padidinimo, klausimų įtraukimo į bendrijos visuotinį susirinkimą ir kt. (b. l. 33-37). Svarbu pažymėti, jog padidintą mokestį nuspręsta skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 1 d. (b. l. 61), todėl teismo nuomone, ieškovė apie padidintą mokestį vėliausiai turėjo sužinoti 2016 m. lapkričio mėn., kuomet apmokėjimui jai buvo pateikta sąskaita Nr. 6399355 (b. l. 61). Tai patvirtina ir sąskaitoje ieškovės atliktos korekcijos dėl mokamos sumos už aplinkos tvarkymą. Be to, E. S. teismo posėdyje paaiškino, jog niekuomet padidintos mokesčio už teritorijos valymą dalies nemokėjo, nes su tokiu apskaičiavimu nesutinka. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti ieškovės pateikti UAB „Panevėžio butų ūkis“ 2016 m. lapkričio mėn., 2017 m. rugsėjo ir spalio mėn., 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. mokėjimo kvitai (b. l. 62-63).
Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad terminas ieškovei E. S. ieškiniui pateikti vėliausiai pasibaigė 2017 m. gegužės mėn. (CK 1.127 straipsnis, 4.85 straipsnio 9 punktas). Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio mėn., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą.
Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminą praleido, nes neturėjo teisinių žinių, be to, ne kartą gera valia stengėsi ginčą spręsti neteismine tvarka, kreipėsi į įvairias institucijas ir kt. Savo teises ginti apsunkino ir jos garbus amžius.
Aplinkybės, jog E. S. savo teises bandė ginti kitais būdais, rašydama įvairius prašymus, taip pat siekė gera valia susitarti su atsakove, teismo vertinimu, nelaikytinos svarbiomis, nagrinėjamu atveju sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Priešingai, tai tik patvirtina, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo žinoma. Tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senatį, kadangi byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovė pati nurodė ir pateikė duomenis, kad valstybės garantuojama advokato pagalba jai buvo skirta dar 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (b. l. 53). Advokatas pakeistas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu (b.l. 54), o ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio mėn. Duomenų byloje, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai teismui nebuvo paruošti ir pateikti dėl ieškovei paskirto atstovo kaltės ar netinkamo atstovavimo, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, argumentai, kad ieškovė neturėjo galimybių anksčiau ginčyti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2016 m. spalio 7 d. protokolo ir juo priimtų sprendimų, laikytini nepagrįstais.
Sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą įvertintina ir tai, kad skundžiamas sprendimas faktiškai nebėra taikomas nuo 2017 m. spalio 1 d., kai buvo nustatytas fiksuotas 2,50 Eur mokestis butui už teritorijos valymą (b. l. 76), o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikomas mokestis proporcingas buto ir daugiabučio namo plotų santykiui.
Byloje duomenų, kad kiti daugiabučio namo butų savininkai būtų skundę bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus dėl mokesčio už teritorijos valymą apskaičiavimo, nėra.
Teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, taiko ieškinio senaties terminą ir pripažįsta, kad ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131. straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 9 dalis), kurio atnaujinti nėra teisinio pagrindo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisėtumo ir teisinio tikrumo reikalavimų, civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principų.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ieškinys atmestinas (CPK 12 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 67-70). Teismas pagrįstomis ir būtinomis pripažįsta 300 Eur, t. y. tik tos išlaidos advokatui, kurios buvo patirtos šios bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 67-68, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškovė teigia, kad jos sunki turtinė padėtis. Bylos duomenimis jai mokama apie 360 Eur senatvės pensija, priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kuriame ieškovė gyvena. Daugiau duomenų apie ieškovės turtinę padėtį nepateikta. Pažymėtina, kad turtinė padėtis savaime nėra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nors ieškinys atmestinas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsakovei priteistinos išlaidos mažintinos, įvertinus tai, kad, kaip teismo posėdyje patvirtino buvęs bendrijos pirmininkas V. B., proporcingai, kaip numatyta įstatyme, už teritorijos valymą mokestis buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo tada, kai sužinojo, kad ieškovė siekia ginti savo teises teisme ir kai buvo pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl mokesčio skaičiavimo proporcingumo, t. y. atsakovė iš dalies pripažino, kad ieškovės reikalavimas už teritorijos valymą skaičiuoti mokestį proporcingai turimo buto plotui, yra pagrįstas.
Vadovaujantis išdėstytu iš ieškovės atsakovei priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 42, 68-70, CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi byloje jai buvo teikta nemokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6, CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 ct) advokato išlaidas iš ieškovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.