Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. 2VP-92-322/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
2VP-92-322/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01446-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Pareiškėjas
V. V.
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
R. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams
Kategorijos
  • 2.5.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-92-322/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01446-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.3.8.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1.13. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 1 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-486-322/2014 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. K., institucijoms, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2016 m. sausio 11 d. pareiškėjas teismui pateiktu prašymu (civ. byla Nr. 2-486-322/2014, 100 b. l.) prašė civilinėje byloje Nr. 2-486-322/2014 išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes R. K. nevykdo taikos sutarties sąlygos, trukdo bendrauti su vaiku, neleidžia matytis su dukra R. V., neleidžia vaiko atsivežti į Lietuvą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašymą palaiko.

Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai neįteiktas. Iš atžymos ant teismui grąžinto voko su neįteiktais procesiniais dokumentais matyti, kad nurodytu adresu adresatė nerasta, procesinių dokumentų neatsiėmė (civ. byla Nr. 2-486-322/2014, 105 b. l.).

Atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą CK 3.3 str. 1 d., byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 646 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 646 str. 3 d. nuostatos numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. CPK 584 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Pažymėtina, kad šalims išsprendus ginčą taikos sutartimi, kurią teismas patvirtina nutartimi, ji tampa privaloma ir vykdytina, įgyja res judicata galią (CPK 18, 279 str. 4 d.). Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintos sutarties. Sudarydamos taikos sutartį, šalys išsprendžia tarp jų kilusį ginčą. Visos taikos sutarties sąlygos laikytinos reikšmingomis. Kiekvienos sąlygos pažeidimas sugriauna šalių susitarimą.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. 2-486-322/2014 (civ. byla Nr. 2-486-322/2014, 93-95 b. l.) civilinė byla pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. K., institucijoms, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo nutraukta; priteista iš R. K. valstybei 52,40 Lt (15,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei patvirtinta taikos sutartis šalių nurodytomis sąlygomis.

Iš pareiškėjo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu ir byloje esančių dokumentų matyti, kad R. K. nevykdo taikos sutarties sąlygų, V. V. 2015 metais neleido pasimatyti su dukra, paskutinį kartą tėvas vaiką matė tik 2014 m. rugpjūčio 30 d., be to, pareiškėjo teigimu, vaiko motina nesudaro galimybių, netgi trukdo pareiškėjui bendrauti su vaiku telefonu ar „Skype“ pagalba.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 str.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 9 str.). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 str.), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 str. 1 d.), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 str. 1 d.), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 str. 3 d.). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 str. 1 d.), kurį valstybė turi ginti.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ji yra priverstinai vykdytinas dokumentas, be to, sudaryta taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą, nusistatė abiems šalims priimtiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. V., gimusia 2005 m. rugsėjo 4 d., tvarką, tačiau R. K., pareiškėjo teigimu, taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, todėl pagrįstu yra laikytinas ir tenkintinas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, išduotinas vykdomasis raštas pagal 2047-06-26 nutartimi Nr. 2-486-322/2014 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą (Lietuvos Respublikos CPK 646 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 646 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Išduoti vykdomąjį raštą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. 2-486-322/2014 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo V. V. ir atsakovės R. K., 1 punktą dėl bendravimo su nepilnamete R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė