- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2-486-322/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01446-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. K., institucijoms, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu (3-4 b. l.) prašė nustatyti bendravimo su vaiku R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal ieškovo siūlomą grafiką.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (16-18 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl ieškovo ir dukters bendravimo, tačiau prieštarauja ieškovo siūlomam grafikui.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (83-84 b. l.), kurioje nurodė, jog nustatant V. V. bendravimo tvarką su R. V., tikslinga numatyti lankstų bendravimo grafiką.
2014 m. birželio 19 d. teisme gautas šalių pasirašytas prašymas ir taikos sutartis (78-81 b. l.), kuriais prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos CK 6.985 straipsnis).
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Užbaigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė. Pateiktos taikos sutarties sąlygos ir įsipareigojimai šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės žinomos. Kadangi taikos sutarties 1-3 punktais šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo teikimo, t. y. susitarė dėl reikalavimų, kurie nei ieškinyje, nei priešieškinyje nebuvo keliami, todėl taikos sutartis šioje dalyje netvirtinama, šie taikos sutarties punktai (1, 2 ir 3 punktai) iš tvirtinamos taikos sutarties yra išjungiami, kitoje dalyje (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) taikos sutartis yra tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).
Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-4658-5391 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (5 b. l.) ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teisme nėra gauta, todėl valstybei priteistinų išlaidų klausimas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (advokato užmokestis) nesprendžiamas.
Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Patvirtinus taikos sutartį ir ginčą išsprendus ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro 25 procentai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, t. y. 36 Lt (144 Lt x 25%) (CPK 79 straipsnio 1 dalis) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,40 Lt (1 b. l.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu, teismas
nutaria:
Civilinę bylą Nr. 2-486-322/2014 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. K., institucijoms, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.
Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 52,40 Lt (penkiasdešimt du litus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
„Mes, R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), abipusio kompromiso būdu sudarėme sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos:
– kiekvieną dieną dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskambinti telefonu arba susirašyti SMS žinutėmis, pakalbėti „Skype“ ne vėliau kaip iki 22 val. vasaros sezono laikotarpiu, iki 21 val. – žiemos sezono metu ir bendravimo su vaiku metu pokalbius vesti be teisės aiškinti savo nuomonę apie mamą, t. y. R. K., neliesti temų, nesusijusių su R. asmeniu, neskambinti tuo laiku, kada R. yra mokykloje;
– komunikacinių priemonių pagalba įspėjęs prieš 10 (dešimt) dienų R. K., turi teisę abipusio su dukra R. V. sutarimu bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val., išeiginėmis dienomis pasirinktinai – šeštadienį arba sekmadienį nuo 9 val. ryto iki 20 val.;
– komunikacinių priemonių pagalba įspėjęs prieš 10 (dešimt) dienų R. K., turi teisę abipusio su dukra R. V. sutarimu bendrauti su dukra pasiimant ją adresu (duomenys neskelbtini) (iš močiutės R. K. buto) kiekvienais kalendoriniais metais 35 (trisdešimt penkias) dienas pasirinktinai, konkrečias datas suderindamas su R. K. ir suorganizuodamas dukros R. parvykimą į Lietuvą, išvykimą iš Lietuvos savo lėšomis bei užtikrindamas dukros saugumą kelionės metu.
– netrukdyti V. V. kiekvieną dieną dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskambinti telefonu arba susirašyti SMS žinutėmis, pakalbėti „Skype“ ne vėliau kaip iki 22 val. vasaros sezono laikotarpiu, iki 21 val. – žiemos sezono metu ir dukrą informuoti apie jos teisę kalbėtis ir pareigą atsakyti į tėvo skambučius, SMS, „Skype“ signalus. Bendravimo su vaiku metu pokalbius vesti be teisės aiškinti savo nuomonę apie tėvą, t. y. V. V., neliesti temų, nesusijusių su Rusnės asmeniu.
2. Šalys susitaria, kad bendravimui telekomunikacijų priemonėmis naudojami šie rekvizitai:
R. V. telefono numeris per 10 (dešimt) dienų po teismo nutarties įsiteisėjimo tėvų suderinamas pokalbio „Skype“ sistema metu (rusnyte.pusnyte1).
Šalys susitaria ir įsipareigoja, kad apie šios sutarties 5 punkte nurodomų konfidencialių duomenų pasikeitimą vieną kitą informuos iš karto, pasikeitus rekvizitams, duomenų neperduos pašaliniams asmenims.
3. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Abu vaiko tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą, jo priežiūrą, ugdymą, neturi teisės savo pareigų pavesti vykdyti svetimiems asmenims, ne šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, atsako už vaiko saugumą, sveikatos sužalojimą dėl vaiko nepriežiūros.
Abipusiu šalių ir R. V. bendru geranorišku rašytiniu susitarimu galimas šios sutarties 1 punkto pakeitimas.
4. Šalys susitaria nereikalauti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų.
5. Šalims yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir 294 straipsnyje.
6. Taikos sutartis pasirašoma laisva valia, sutarties sąlygos mums yra suprantamos, derybos dėl sutarties sąlygų vyko geranoriškai, nebuvo naudojamas ekonominis spaudimas, smurtas ar realūs grasinimai, nebuvo susidėjusių sunkių aplinkybių, dėl ko būtume priversti pasirašyti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis. Sutartį pasirašėme visiškai suvokdami savo veiksmus ir suprasdami sutarties pasirašymo prasmę, teisines pasekmes, kiekvienas iš mūsų pasinaudojome kvalifikuotų teisininkų pagalba aiškinantis sutarties sąlygas.
Šis sutartis sudaryta 3 vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną sutarties šalims, vienas – sutartį tvirtinančiam Kelmės rajono apylinkės teismui“.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.