Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei V. K. (buvusi S.), jos atstovui advokatui V. Ž., trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. (buvusi S.) ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimą palaikė, prašė apriboti buvusio sutuoktinio (atsakovo) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams. Iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog dabartinis jos sutuoktinis augina mergaites, vaikai pažįsta jį kaip savo tėvą, sutuoktinis vaikus išlaiko. Nurodė, jog su dabartiniu sutuoktiniu pradėjo kartu gyventi, kai vaikams buvo treji metai. Iš pradžių vaikai jį vadino vardu, po kiek laiko, beveik iš karto, pradėjo vadinti tėčiu. Taip pat nurodė, jog vaikai atsakovo nežino, atsakovas nebuvo atvykęs aplankyti vaikų, su jai nebendravo ir nebendrauja, jokios materialinės paramos neteikia, vaikais nesidomi. Kai gimė dukros, vaikais domėjosi tik atsakovo motina, kelis kartus su ja bendravo, kartą buvo atvažiavusi, pamatė vaikus, daugiau ryšių nebepalaiko. Paaiškino, jog Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., kai grįžo gimdyti vaikų, gyveno pas tėvus, jie ją išlaikė, iš atsakovo jokios materialinės paramos negavo. Sprendimą ieškovei grįžti į Lietuvą priėmė abu, gyveno su savo tėvai, jie ieškovę išlaikė. Kai gimė vaikai, nebuvo laiko galvoti, kodėl sutuoktinis neskambina, nesirūpina, buvo sunku, gyveno pas tėvus trijų kambarių bute. Šiuo metu gyvena su sutuoktiniu jo bute, tačiau vaikų ir ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta kol kas yra ieškovės tėvų adresu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Liudytojas D. K. teismo posėdyje paaiškino, jog yra ieškovės sutuoktinis. Kartu su ieškove gyvena jau penkerius metus, kartu augina vaikus. Vaikus pripažįsta, kaip savus, vaikai geri. Su vaikais susipažino praktiškai iškarto, kai susipažino su sutuoktine, savaitgalius leisdavo kartu. Nurodė, jog vaikai gerai mokosi, ikimokyklinio amžiaus pradėjo skaityti, gerai skaičiuoja, noriai mokosi. Vaikai jį vadina tėčiu, šeimoje kalba rusiškai, kiek pamena, praktiškai iškart jį pradėjo vadinti tėvu. Jis dažnai vyksta į komandiruotes, tačiau dažnai susiskambina su vaikais, vaikai sako, jog pasiilgsta, neišskiria, jog mergaitės nėra jo biologiniai vaikai. Kai jis grįžta vaikai jo laukia, visada pasitinka, kai susiskambina, vaikai visada klausia, kada jis grįš. Taip pat nurodė, jog apie atsakovą žino tik tiek, kiek jam pasakojo ieškovė, atsakovo niekada nematė, žino, kad atsakovas biologinis vaikų tėvas, atsakovas su vaikais bendrauti nesistengė, neskambino, nebandė susisiekti, jam nėra žinoma, kad būtų priešingai.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 2 dalis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (b.l. 13-14). Santuokoje ieškovei ir atsakovui gimė vaikai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 16). (duomenys neskelbtini) miesto civilinių bylų (duomenys neskelbtini) tarprajoninio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) tarprajoninio teismo sprendime konstatuota, jog ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi (b.l. 6-8). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su D. K. (b.l. 122). Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, jog ieškovės vaikais rūpinasi, kaip savo, vaikai jį žino, kaip savo tėvą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas vaikais nesirūpino, nesidomi, atvykęs jų aplankyti nebuvo, apie juos nekalba, o nutraukdamas su ja santuoką teisme nurodė, jog vaikų neturi.

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams S. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais susitikęs nebuvo, jų materialiai neišlaiko, prie jų auklėjimo neprisideda, atsakovo vaikai tėvu pripažįsta kitą asmenį – ieškovės sutuoktinį D. K.. Nepilnamečiams vaikams šiuo metu yra septyneri metai, per šį laikotarpį atsakovas su vaikais nebendravo. Aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tėvų (vieno iš jų) kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) tarprajoninio teismo sprendimu, kuriame atsakovas nurodė, jog su ieškove nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimu, nurodė, jog neatsisako savo vaikų ir yra pasiryžęs juo auginti ir išlaikyti, jei ieškovei kyla sunkumų dėl vaikų išlaikymo ir auklėjimo. Tačiau įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatuotina, jog atsakovo apsiliepime nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja jo elgesiui. Atsakovui apie civilinę bylą ir ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau atsakovas civilinės bylos eiga nesidomėjo ir nesidomi, į teismo posėdį neatvyko, priimti procesinius dokumentus atsisakė, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė, nors ir nurodė, jog siuntė vaikams pašto siuntas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, pateikdamas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog nepilnamečių vaikų su ieškove neturi, nors aplinkybė apie vaikų gimimą jam buvo žinoma.

Tėvų rūpimasis savo vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vaikai turi teisę augti šeimoje, žinoti savo kilmę, pažinti tėvus (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, 23 straipsnis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis). Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog bandė susisiekti su atsakovu, siūlė jam susitikti, susitarti dėl bendravimo su vaikais, tačiau atsakovas atsisakė. Teismo posėdyje liudytojas paaiškino, jog su ieškove kartu gyvena penkerius metus, apie atsakovą žino, tačiau tik iš ieškovės žodžių, atsakovas bendrauti su vaikais nesistengė, jų aplankyti atvykęs nebuvo. Byloje nėra duomenų, jog bendrauti su nepilnamečiais vaikais, rūpintis jais, dalyvauti jų auklėjime, atsakovas negali dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

Tokiu būdu įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, šalių paaiškinimus, aplinkybes, jog atsakovas su vaikais nebendrauja, susitikęs su vaikais nebuvo, vaikus matė tik nuotraukoje, materialiai prie vaikų priežiūros neprisidėjo, jų auklėjime nedalyvauja, nepilnamečiai vaikai tėvu pripažįsta ir žino kitą asmenį, byloje nesant šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, labiau tikėtina, jog atsakovas S. S. savo, kaip nepilnamečių vaikų S. S. ir N. S. tėvo valdžios neįgyvendina, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, tokiu būdu vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus. Byloje nėra duomenų, jog ši situacija pasikeistų.

Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus byloje surinktus duomenis, atsakovo abejingumą vaikų atžvilgiu, o taip pat aplinkybes, jog vaikai tėvu pripažįsta kitą asmenį, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia byloje esant pagrindą taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą ir apriboti atsakovo S. S. tėvo valdžią į dukras S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai S. S. ir N. S. gyvena kartu su motina ieškove V. K. (buvusi S.). Tokiu būdu apribojus atsakovo tėvo valdžią vaikams pripažintina, jog vienintelė nepilnamečių vaikų globėja yra jų motina V. K., nepilnamečių S. S. ir N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neprašo. Civilinio kodekso 376 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos byloje teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą nesant pagrindo viršyti ieškinio reikalavimų ribas, todėl klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nespręstinas (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalis), pažymint, jog remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metu iki ieškinio pareiškimo dienos. Apribojus tėvo valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovė išsaugo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tokiu būdu esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, remiantis Civilinio proceso kodekso 183,185 straipsniais, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas, tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia į dukras S. S. ir N. S..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, už ieškinio neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo mokėtinas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Kai procesiniai dokumentai teismui teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį. Tokiu būdu ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 31,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), į nepilnamečius vaikus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove V. K. (buvusi S.), a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. S. S., gim.. (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur žyminį mokestį ieškovei V. K. (buvusi S.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.