Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-353/2012

Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01009-2011-5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir M. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai patenkinti ir solidariai iš M. M. (šiam neturint lėšų – subsidiariai iš jo motinos R. M.) ir M. F. R. L. naudai priteista 855 Lt, iš M. M. (šiam neturint lėšų – subsidiariai iš jo motinos R. M.) T. B. naudai priteista 701,8 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. F. (M. F.) nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis 2011-05-11 apie 23.45 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, užlipo ant T. B. priklausančio automobilio Nissan Primera, v.n. (duomenys neskelbtini) laipiojo per minėto automobilio stogą bei variklio dangtį, kurį įlenkė, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis ir M. F., veikdami bendrininkų grupe, 2011-06-26 apie 22.20 val. netoli (duomenys neskelbtini) bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo iš nugaros pusės prie R. L., M. M. ranka sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į nugarą, o tuo metu M. F. nuo peties traukė rankinę, taip sukeldami R. L. fizinį skausmą bei atimdami galimybę aktyviai pasipriešinti, ir tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą iš nukentėjusiosios pagrobė svetimą turtą – R. L. rankinę – 100 Lt vertės, kurioje buvo R. L. vardu išduotas LR piliečio pasas – 30 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimas – 89 Lt vertės, darbo pažymėjimas, AB „SEB“ Visa Electron mokėjimo kortelė, AB “SEB“ banko internetinės bankininkystės kodų kortelė – 18 Lt vertės, raktų ryšulys nuo buto – 300 Lt vertės, raktų ryšulys nuo darbo, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7270“ – 400 Lt vertės su SIM kortele „Omnitel“ – 18 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiai 955 Lt turtinę žalą.

Dėl nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. apeliantas nurodo, jog nesutinka, kad jie naudojo R. L. atžvilgiu fizinį smurtą. Tai patvirtina pati nukentėjusioji. Be to, vienas iš liudytojų apklausos metu taip pat nurodė, jog jis nematė, kad nukentėjusiajai būtų suduotas nors vienas smūgis, tuo tarpu kitas liudytojas nurodė, jog matė, kaip jis (M. M.) mušė moterį. Nukentėjusioji R. L. prašė priteisti jai 855 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kadangi jai reikėjo naujai pasidaryti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, pagaminti raktus, pakeisti spynas, nors visi pagrobti daiktai praėjus dviems paroms po nusikaltimo padarymo buvo pateikti tyrėjai. Tyrėja neinformavo nukentėjusiosios apie grąžintus daiktus, todėl nukentėjusiajai teko naujai pasidaryti dokumentus, pasigaminti raktus, pakeisti spynas. Tyrėja nukentėjusiajai daiktus grąžino tik praėjus dviems savaitėms po nusikaltimo padarymo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliantas sutinka nukentėjusiajai atlyginti tik už telefoną pateiktą civilinį ieškinį.

Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Jis yra jauno amžiaus, todėl nepagalvojo ką daro, nepagalvojo apie pasekmes. Patekęs į įkalinimo įstaigą, suprato, ką reiškia daryti nusikaltimus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir pasižada ateityje nedaryti tokių klaidų. Apeliantas skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mylinčius tėvus, kurie juo rūpinasi, be to jis nori pabaigti mokslus, įgyti specialybę ir ieškotis darbo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

Apelianto skundo argumentai, jog pagrobiant nukentėjusiajai R. L. priklausančią rankinę, pastarosios atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, paneigti byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, nukentėjusioji R. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jai buvo suduotas smūgis į nugarą, kitų smūgių ji dėl išgąsčio, šoko nepamena (b.t. 1, b.l. 65, 69, b.t. 2, b.l. 147). Fizinio smurto nukentėjusios atžvilgiu panaudojimo faktą patvirtina ir byloje liudytojais apklausti R. B., O. S.. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu liudytojai, kurie beje tiesiogiai matė įvykį ir iš karto po apiplėšimo sulaikė apeliantą, parodė, jog bėgdami link nukentėjusiosios matė, kaip vienas vaikinas iš moters tempė rankinuką, o kitas tuo pat metu du, tris kartus jai ranka trenkė į nugarą ir ją tempė į save (b.t. 1, b.l. 83, 84). Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog aukštesnis vaikinas, kurį jie pagavo, tai yra M., moteriškei sudavė keletą smūgių, o žemesnis - plėšė rankinę. Moteris buvo užpulta iš abiejų pusių, suduota ir atimta tašė (b.t. 2, b.l. 150). Liudytojas O. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis matė, kaip vienas vaikinas bandė suduoti, matė rankų mostus, o kitas plėšė rankinę. Jie sulaikė tą, kuris bandė suduoti. Liudytojas parodė, jog matė, kaip M. mojavo rankomis, ar pataikė, nežino (b.t. 2, b.l. 151). Netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Juolab, kad tiek apelianto, tiek kito nuteistojo M. F. parodymai šioje dalyje buvo nenuoseklūs. M. M. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nurodė, jog jis M. F. iš moters ištraukė rankinuką. Moteris nenorėjo atiduoti rankinuko, todėl įvyko susitumdymas. Jis tik stovėjo šalia, moteriai smūgių į nugarą nesudavė, jos nemušė (b.t. 1, b.l. 101, 105). Teisiamojo posėdžio metu apeliantas jau parodė, jog smūgių niekas nesudavė, M. plėšė rankinuką, o jis griebė už striukės. Moteris priešinosi, šaukė (b.t. 2, b.l. 145). M. F. 2011-06-29 vykusios apklausos metu nurodė, jog jis stovėjo moteriai iš kairės, kadangi ant kairio peties pas moterį buvo rankinukas, o M. stovėjo už nugaros. M. apglėbė moterį ranka už gerklės ir norėjo pargriauti, tačiau pargriauti nepavyko, tuo metu jis tempė rankinuką į save (b.t. 1, b.l. 127). 2011-09-12 vykusios apklausos metu M. F. jau parodė, kad jis prisipažįsta tik dėl to, kad iš moters pagrobė rankinuką, bet jos niekas nemušė. Jis matė kaip M. nukentėjusiajai buvo įsikabinęs į drabužius, bet smūgio į nugarą nesudavė (b.t. 1, b.l. 131). Teisiamojo posėdžio metu M. F. dar kartą pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog M. stovėjo šalia moters, tačiau ką darė jis nematė. Jis nematė ar M. sudavė, matė tik kaip jis stovėjo šalia moters (b.t. 2, b.l. 146). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. parodymai, kad jis nukentėjusiajai R. L. smūgių nesudavė, vertintini kritiškai, kaip pastarojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su nukentėjusiesiems R. L. bei T. B. priteistos žalos dydžiu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji R. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 855 Lt dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2011-07-04 nutarimu byloje pripažinta civiline ieškove (b.t. 1, b.l. 70, 71). Byloje esantis 2011-07-04 pakvitavimas patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo grąžinti šie apiplėšimo metu pagrobti daiktai: pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), du ryšuliai raktų, susegti po tris raktus, SEB laisvalaikio kortelė, el. bankininkystės kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), juodas rankinukas „Palatine”, nuolaidų kortelės, Sarmos lojalumo kortelė (b.t. 1, b.l. 76). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios pateikti dokumentai įrodo, jog pagrobtojo telefono vertė 1133,04 Lt (nukentėjusioji prašo priteisti 400 Lt), naujos telefono SIM kortelės išėmimas nukentėjusiajai kainavo 19 Lt, dokumentų keitimas – 19 Lt, vairuotojo pažymėjimui reikalinga med. pažyma – 40 Lt, asmens tapatybės kortelė – 32 Lt, raktų gamyba – 180 Lt (b.t. 2, b.l. 133-141). Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog spynų keitimas kainavo 120 Lt, o vairuotojo pažymėjimo keitimas - 89 Lt. Taip, kaip aukščiau nurodyta, dalis pagrobtų daiktų nukentėjusiajai buvo grąžinti, kita vertus, pažymėtina tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2011-06-26 apie 22.20 val. M. F., pareikalavus, dalį pagrobtų daiktų tyrėjai pateikė 2011-06-29, tuo tarpu nukentėjusioji dėl naujos SIM kortelės išdavimo, dėl medicininės pažymos išdavimo, naujų dokumentų pagaminimo, raktų gamybos į atitinkamas įstaigas kreipėsi litą dieną po nusikaltimo, - birželio 27-29 dienomis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilnai patenkino nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį

Be to, nukentėjusysis T. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 300 Lt dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2011-05-25 nutarimu byloje pripažintas civiliniu ieškovu (b.t. 1, b.l. 28, 29). 2011-10-14 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė pareikštą 300 Lt civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad tokia bus automobilio remonto kaina. 2011-12-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui jau pateikė automobilio remonto darbų sąmatą, kurioje nurodyta, jog automobilio remontas kainuos 701, 80 Lt, bei padidino ieškinį iki 700 Lt, prašydamas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (b.t. 2, b.l. 132, 150).

Pažymėtina tai, jog civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2011).

Nukentėjusysis T. B. nagrinėjamu atveju nenurodė kokias išlaidas (tiesioginius nuostolius) dėl turto sugadinimo patyrė, tik teisiamojo posėdžio metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą sąmatą, kiek galėtų kainuoti automobilio remonto darbai, kurioje nurodyta suma daugiau nei dvigubai viršija civiliniame ieškinyje nurodytą padarytos žalos dydį. Kolegija pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai priteisė iš M. M. (šiam neturint lėšų – subsidiariai iš jo motinos R. M.) T. B. naudai 701,8 Lt turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad apelianto nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam T. B. buvo padaryta žala, tačiau negavus papildomos medžiagos dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį, todėl civiliniam ieškovui T. B. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Apeliantas skundu taip pat prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pažymėtina tai, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (BK XI skyrius). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas (viešajai tvarkai ir nuosavybei), kurios pagal BK 11 str. 3 d., 4 d., nuostatas priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimų padarymo aplinkybės, parodo apelianto pavojingumą visuomenei ir ypatingą cinizmą, nusikaltimas viešajai tvarkai, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo T. B. automobilis, buvo padarytas chuliganiškais veiksmais be menkiausios priežasties, tuo tarpu plėšimas padarytas iš anksto susitarus, moters atžvilgiu, tamsiu paros metu bei panaudojant fizinį smurtą. Abu nusikaltimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigti. Nusikaltimais padaryta visiškai neatlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarant nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., pripažinta tai, kad šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vertinant apelianto asmenybę, pastebėtina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis, būdamas aštuonis kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Be to, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų darymas yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio jis neketina keisti. M. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau kaip matyti iš byloje esančios mokyklos pateiktos charakteristikos, apeliantas mokėsi patenkinamai, dažnai praleidinėjo pamokas be pateisinamų priežasčių, mokytojai skundėsi dėl pastarojo elgesio pamokų metu. Be to, charakteristikoje nurodyta ir tai, jog M. M. motina pripažįsta, jog įtakos sūnui neturi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jas švelninti nėra pagrindo. Taip pat teisingai skundžiamame nuosprendyje pritaikytos ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmių subendrinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys ir iš M. M. (šiam neturint lėšų – subsidiariai iš jo motinos R. M.) T. B. naudai priteista 701,8 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.