Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-185/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-185/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
Ieškovas
UAB „If draudimas“
Atsakovas
UAB ,,DSV Transport“
Trečiasis asmuo
Tryg Vesta Forsikring A/S”, UAB ,,Ergo Lietuva”, UAB „BMS MEGAPOLIS“, G. S.
Advokatai
Jonas Masiokas, Edvardas Sinkevičius, Mindaugas Ginkaus, Danguolė Bublienė
Civilinė byla Nr. 2A-185/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 60, 61, 114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „If draudimas“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

atsakovo UAB ,,DSV Transport“ ir trečiojo asmens ,,Tryg Vesta Forsikring A/S” atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,

trečiojo asmens UAB ,,Ergo Lietuva” atstovui advokatui Jonui Masiokui,trečiojo asmens UAB „BMS MEGAPOLIS“ atstovei advokatei Danguolei Bublienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1002-798/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DSV Transport“, tretieji asmenys G. S. individuali transporto įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „ERGO Lietuva“, M. K. , uždaroji akcinė bendrovė „BMS MEGAPOLIS“, Tryg Vesta Forsikring A/S, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „If draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „DSV Transport“, prašydamas priteisti 295 085, 48 Lt nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. kovo 15 d. ieškovas UAB „If draudimas“ ir trečiasis asmuo UAB „BMS“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „BMS MEGAPOLIS“) sudarė gabenamų krovinių draudimo sutartį. Trečiasis asmuo UAB „BMS“ ir atsakovas UAB „DSV Transport“ sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti UAB „BMS“ krovinį iš Nyderlandų į Lietuvą, o UAB „BMS“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Pristačius krovinį į paskirties vietą, buvo pastebėtas dalies krovinio trūkumas. Patirti 154 072,95 JAV dolerių dydžio nuostoliai dėl krovinio praradimo ir sugadinimo. Ieškovas nurodė, kad įskaitęs vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, pagal krovinio draudimo sutartį trečiajam asmeniui UAB „BMS“ iš dalies atlygino dėl dalinio krovinio praradimo patirtą žalą 346 847,84 Lt sumai ir perėmė šios bendrovės reikalavimą sumokėtos draudimo išmokos sumoje į UAB „DSV Transport“. Susitariantis vežėjas UAB „DSV Transport“ ieškovo pretenziją pripažino iš dalies, o faktinis vežėjas G. S. individuali transporto įmonė, padengdama dalį žalos, sumokėjo ieškovui 51 762,36 Lt, likusioje dalyje pretenzija buvo atmesta. Ieškovo nuomone, žalos atsiradimą sąlygojo faktinio vežėjo kalti veiksmai, nes faktinis vežėjas krovinį prarado dėl savo didelio neatsargumo. Ieškovas nurodė, kad nors atsakovas faktiškai krovinio negabeno, tačiau jis pagal CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatas yra atsakingas už faktinio vežėjo – G. S. individualios transporto įmonės – veiksmus. Remdamasis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 punktu, ieškovas teigė, jog UAB „DSV Transport“ privalo atlyginti visą žalą, tai yra sumokėti 295 085,48 Lt nuostoliams atlyginti.

Atsakovas susitariantis vežėjas UAB „DSV Transport“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu – įtraukti trečiąjį asmenį G. S. individualią transporto įmonę atsakovu ir pakeisti UAB „DSV Transport“ procesinę padėtį į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, o jei UAB „DSV Transport“ nebus pakeistas tinkamu atsakovu, ieškinį UAB „DSV Transport“ atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog atsakovas verčiasi tik krovinių ekspedijavimo (ne vežimo) veikla ir nėra faktinis prarasto krovinio vežėjas, todėl CMR konvencija ieškovo ir atsakovo santykiams netaikytina, o UAB „DSV Transport“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Teigė, jog už padarytą žalą atsakingas faktinis vežėjas – G. S. individuali transporto įmonė. Be to, prie nuostolių atsiradimo savo neatsargiais veiksmais prisidėjo draudėjas UAB „BMS“, nes buvo nepakankami rūpestingas pasirinkdamas transporto priemonės rūšį (krovininį vilkiką su tentu), krovinio draudimo sumą bei nesiimdamas papildomų krovinio apsaugos priemonių. Atsakovo nuomone, ieškovas nesigilino į draudėjo pretenzijos pagrįstumą, todėl, patenkindamas nepagrįstą reikalavimą, neįgijo regreso teisės. Nurodė, kad nei atsakovas, nei faktinis vežėjas nežinojo krovinio vertės, todėl negalėjo ir neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Be to, net turint informacijos, kad bus perduodama vežti kompiuterinė technika, nei atsakovas, nei vežėjas negalėjo įvertinti krovinio vertės ir rizikos. Vežėjo vairuotojas M. K. , atsakovo teigimu, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl turi būti atmesti ieškovo argumentai dėl vežėjo tyčinių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „DSV Transport“ 295 085, 48 Lt nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 343 Lt žyminio mokesčio, 4 000 Lt atstovavimo išlaidų, 1594,18 Lt vertimo išlaidų. Taip pat priteisė iš šio atsakovo trečiajam asmeniui UAB „BMS MEGAPOLIS“ 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei - 63,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad jis negali šioje byloje būti laikomas vežėju, todėl už krovinio praradimą neatsako. Šią išvadą teismas grindė vežimo pasiūlyme numatytomis sąlygomis, Šiaurės šalių krovinių ekspeditorių asociacijos (NSAB) bendrųjų taisyklių 2 paragrafo ,,A“ punkto ,,b“ ir 2 bei 3 papunkčiais, tuo, jog suteikęs krovinių vežimo paslaugas, atsakovas trečiajam asmeniui UAB „BMS MEGAPOLIS“ apmokėjimui pateikė sąskaitą – faktūrą SA 136932, kurioje buvo nurodyta apmokėti už pervežimą pagal susitarimą, bei tuo, jog atsakovas buvo sudaręs sutartį su faktiniu vežėju trečiuoju asmeniu G. S. individualia transporto įmone. Teismas sprendė, kad atsakovas šios civilinės bylos ir ginčo krovinio vežimo atveju yra vežėjas, todėl jis atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi (CMR konvencijos 3 str.).

Teismas išaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju krovinys buvo prarastas dėl faktinio vežėjo, trečiojo asmens G. S. individualios transporto įmonės vairuotojo, didelio neatsargumo, kuris sąlygoja neribotos civilinės atsakomybės vežėjui taikymą. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog trečiojo asmens G. S. individualios transporto įmonės transportu gabentas krovinys buvo prarastas dėl to, kad įmonės vairuotojas trečiasis asmuo M. K. gabendamas krovinį 2007 m. birželio 14 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje Valče miestelyje nakčiai sustojo degalinėje, transporto priemonę pastatė aikštelės pakraštyje, prie plovyklos. Aikštelė buvo apsupta medžių, neaptverta bei nesaugoma. Naktį buvo įvykdyta vagystė iš šono prapjovus puspriekabės tentą ir iš puspriekabės iškrovus kompiuterinę techniką, kuomet vilkiko kabinoje vairuotojas miegojo. Be to, teismas nustatė, jog faktinis vežėjas prieš sustodamas nakčiai minėtoje nesaugojamoje, neaptvertoje, nestebimoje ir blogai apšviestoje aikštelėje, prieš 700-800 metrų pravažiavo saugomą firmos „WARTRANS“ aikštelę. Teismas taip pat nustatė, jog vairuotojas iki krovinio pasikrovimo nežinojo ką gabens, tačiau pasikrovimo vietoje matė, kad į jo transporto priemonę kraunami kompiuteriai. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, jog vairuotojui nebuvo žinoma krovinio vertė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog vairuotojas nesielgė net minimaliai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai bei nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti, visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti. Teismo nuomone, vairuotojas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu bei sudarė palankias sąlygas krovinio vagystei įvykdyti.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su trečiojo asmens UAB „BMS MEGAPOLIS“ kalte neapdraudus krovinio pilna verte, nurodydamas, kad krovinio draudimo sutartys sudaromos išimtinai krovinio savininko, o ne vežėjo interesais. Be to, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus teiginius, jog sudarant su atsakovu krovinių vežimo sutartį, krovinio siuntėjas nepasinaudojo CMR Konvencijos 24 straipsnyje numatyta galimybe deklaruoti krovinio vertę, viršijančią Konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytas ribas, bei Konvencijos 26 straipsnio 1 punkte numatyta galimybe nustatyti papildomą krovinio vertę, nurodydamas, jog nepasinaudojimas teise ir galimybe sudaryti sutartį su atsakovu palankesnėmis sąlygomis, negali būti laikomas krovinio disponuojančio asmens kalte (CMR Konvencijos 17 str. 2 p.).

Teismas atmetė atsakovo bei trečiųjų asmenų teiginius, susijusius su UAB „BMS“ kalte, tai yra, kad nebuvo pateikta instrukcijų apie dviejų vairuotojų ekipažo parūpinimą, nepasiūlyta naudoti ne tentinę puspriekabę ar naudoti specialias sekimo ar fizinės apsaugos priemones. Teismo teigimu, vežėjo pagrindinė pareiga yra rūpintis krovinio saugumu, todėl vežėjas, o ne užsakovas turi daryti viską, kad apsaugoti krovinį nuo praradimo ar vagysčių ir ši apsauga turi būti paties vežėjo parenkama atsižvelgiant į gabenamo krovinio savybes. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pats vežėjas atsakovas nesiėmė visų įmanomų apsaugos priemonių galimai krovinio vagystei, todėl, teismo nuomone, paties atsakovo ar jo pasitelktų prievolei vykdyti asmenų didžiai aplaidus prievolių vykdymas, negali būti laikomas UAB „BMS“ kalte dėl krovinio praradimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,DSV Transport“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už trečiojo asmens G. S. individualios transporto įmonės veiksmus ar neveikimą pagal CMR Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo galimos atsakomybės už faktinio vežėjo veiksmus ar neveikimą ir krovinio praradimą mastą. CMR 23 straipsnio trečioji dalis numato konkrečius atvejus, kai vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį nėra ribojama, o nagrinėjamu atveju krovinio vertė deklaruota nebuvo, todėl neribota atsakomybė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams. Dėl to tik esant tyčiai ar dideliam neatsargumui galima konstatuoti sąmoningą ir neteisėtą vežėjo veikimą ar neveikimą ir taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą neribotą vežėjo atsakomybę. Tačiau šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Nepagrįsta teismo išvada, kad vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo pasireiškė dideliu neatsargumu, kuris prilyginamas tyčiai. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog faktinis vežėjas žinojo, kad veža brangų krovinį, jog sustojo nakčiai blogai apšviestoje, nestebimoje, neaptvertoje, nesaugomoje aikštelėje, nors netoli buvo saugoma stovėjimo aikštelė. Tačiau konstatuojant didelį neatsargumą yra būtina nustatyti, kad asmuo žino ir supranta, jog nesilaiko tam tikrų elgesio standartų, tam tikrų reikalavimų ar bendrovės prievolės elgtis sąžiningai ir apdairiai bei numato, jog tai gali sąlygoti žalos atsiradimą. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, jog vairuotojas žinojo ir suvokė, kad krovinys labai brangus, kad aikštelė buvo neapšviesta, nesaugoma bei nestebima kameromis, kad gretima aikštelė yra saugoma, todėl nepagrįsta ir išvada, jog faktinis vežėjas elgėsi didžiai neatsargiai. Apeliantas neneigia, jog faktinio vežėjo veiksmuose yra kaltės, tačiau nurodo, kad, įvertinus visus faktinio vežėjo veiksmus, kurių šis ėmėsi kroviniui apsaugoti, jo kaltė negali būti laikoma pasireiškusia dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Nepagrįsta teismo išvada, jog dėl atsiradusios žalos nėra trečiojo asmens UAB ,,BMS MEGAPOLIS“ kaltės. Krovinio pervežimo užsakovas pateikė atsakovui netikslius duomenis apie vežamą krovinį, be to, pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nesidomėjo papildomomis krovinio draudimo ir galimų nuostolių minimizavimo galimybėmis. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo ieškovo sumokėtą 7 343 Lt žyminį mokestį, nes ieškovas minėto mokesčio sumokėjo per daug. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (295 085,48 Lt) bei CPK 80 straipsnio nuostatas, šioje byloje turėjo būti mokamas 6 902 Lt dydžio žyminis mokestis, todėl teismas ieškovui galėjo priteisti tik šią sumą, o likusią permokėtą minėto mokesčio dalį ieškovas turi teisę susigrąžinti CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. S. individuali transporto įmonė pareiškė prisidedanti prie apeliacinio skundo, nurodė, jog sutinka su šiame skunde išdėstytais argumentais ir prašo teismo sprendimą panaikinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,If draudimas“ teigia, kad teismo išvados, kuriomis remiantis patenkintas ieškinys, yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, o taip pat teisingai išaiškintomis bei pritaikytomis teisės normomis bei teismų praktika, todėl atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu ieškovas sutinka su apeliacinio skundo dalyje dėl žyminio mokesčio išdėstytais argumentais ir nurodo, kad iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 6 902 Lt, o permokėta 441 Lt minėto mokesčio dalis grąžintina ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teises normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šio ginčo išsprendimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, patenkindamas ieškovo UAB ,,If draudimas“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Kaip minėta, teismas nustatė, kad atsakovas UAB „DSV Transport“ vežimo pasiūlymo pagrindu, remdamasis Šiaurės šalių ekspeditorių sąjungos bendrosiomis taisyklėmis (NSAB 2000) ir 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR konvencija) teikė trečiajam asmeniui UAB „BMS“ (procesinių teisių perėmėjas UAB „BMS MEGAPOLIS“) krovinių vežimo paslaugas (t. 1, b. l. 194). Šiai bendrovei priklausantis krovinys - kompiuterinė technika pagal CMR važtaraštį NL 3236218 į Lietuvą buvo vežamas trečiojo asmens G. S. individualios transporto įmonės transporto priemone. Pristačius krovinį 2007 m. birželio 19 d. buvo nustatytas dalinis krovinio praradimas ir apie tai CMR važtaraštyje buvo įrašyta pastaba, o UAB „BMS“ atstovai bei G. S. individualios transporto įmonės atstovas vairuotojas trečiasis asmuo M. K. surašė dingusių, sugadintų ir rastų prekių, gautų iš DELL Computers (siuntos Nr. 271394685) inventorizacijos aktą, kuriame buvo nurodyta, jog buvo prarasta prekių už 154 072,95 USD arba 400 065,82 Lt (t. 1 b. l. 9, 12). Pagal bylos medžiagą, krovinio dalis buvo pavogta 2007 m. birželio 15 d. iš krovinį gabenusios G. S. individualiai transporto įmonei priklausančio transporto priemonės Lenkijos Respublikos teritorijoje Valčo miestelyje SHELL degalinės stovėjimo aikštelėje. Ieškovas, remdamasis visų gabenamų krovinių draudimo sutartimi, kurią 2007 m. kovo 15 d. buvo sudaręs su UAB „BMS“, įskaitęs vienarūšius priešpriešinius reikalavimus šiai bendrovei iš dalies atlygino 346 847,84 Lt dėl krovinio praradimo patirtą žalą ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovą UAB „DSV Transport“ (t. 1 b. l. 6-8, 19, 20). Atsakovas ieškovo 2007 m. spalio 9 d. pateiktą pretenziją atmetė, tačiau ją iš dalies patenkino trečiasis asmuo G. S. individualiai transporto įmonė sumokėjusi ieškovui 51 762,36 Lt žalos atlyginimą. Ieškovas laikė, jog atsakovas privalo atlyginti visą dėl krovinio vagystės jo patirtą žalą, todėl prašė priteisti 295 085,48 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas tokį ieškinį patenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, laiko, kad teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamam ginčui yra taikytinos CMR Konvencijos 3, 17 str. 2 dalies bei 29 straipsnių normos, o teisinėms pasekmėms nustatyti taip pat taikytinos CK normos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis formuojamos teismų praktikos nuostatos, reglamentuojančios didelio neatsargumo sampratą.

Teismas nusprendė, jog ieškovas pagrįstai šį ieškinį yra pareiškęs susitariančiam vežėjui atsakovui UAB „DSV Transport“, nes pagal CMR konvencijos 3 straipsnį būtent atsakovas yra atsakingas už faktinio vežėjo veiksmus ir aplaidumą, todėl atsakovui taip pat taikytinos CMR konvencijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės, numatančios neribotą vežėjo atsakomybę, nes sutinkamai su minimo straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio pirmosios dalies taisyklės galioja ir tuo atveju, jeigu sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas funkcijas.

Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada, pagrįsta CMR konvencijos 3 straipsniu, tačiau šį teiginį pagrindžiančių argumentų bei motyvų nepateikia, nurodydamas, kad visgi reikia pripažinti, jog nagrinėjamu atveju yra labai svarbus dar vienas momentas, tai yra atsakovo atsakomybės mastas už faktinio vežėjo veiksmus ir/ar neveikimą bei krovinio praradimą. Apelianto tvirtinimu, jo atžvilgiu galėjo būti taikoma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, pagal kurią vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8, 33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

Taigi esminis klausimas, kuris spręstinas apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje ir dėl kurio šalys yra užėmusios priešingas pozicijas, yra tai, ar byloje nustatytos faktinės aplinkybės davė pirmosios instancijos teismui pagrindą išvadai, kad vežėjas žinojo, jog vežamas labai brangus krovinys ir jo vežimo procese elgėsi didžiai neatsargiai, aplaidžiai, dėl ko jis buvo prarastas ir atsidaro prašomi priteisti nuostoliai, tai yra ar šioje byloje nustatyta vežėjo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, kuris pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginamas tyčiniams veiksmams ir dėl to taikytina CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta neribota vežėjo atsakomybė. Apeliantas teisingai nurodo, jog šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas teisingai išaiškino bei pritaikė šias nuostatas, ir atmeta apelianto argumentus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, jog vežėjas nežinojo apie vežamo krovinio brangumą, teisėjų kolegija laiko, kad bylos medžiaga patvirtina teismo išvadą, kad krovinio vežėjas žinojo, jog pervežimui jam yra patikėtas labai brangus krovinys (CPK 185 str.). Tokią išvadą pagrindžia byloje esanti įvykio vietos tyrimo medžiaga, kurią surinko ginčo krovinio vagystės faktą tyrę Lenkijos Respublikos Vakarų Pamarės vaivadijos Valčo pavieto policijos pareigūnai, tai yra vairuotojo trečiojo asmens M. K. 2007 m. birželio 15 d. apklausos metu duoti paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, fotonuotraukos iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 29-99). Šie duomenys leidžia spręsti, kad vairuotojas žinojo, jog gabena kompiuterinę įrangą, o būdamas patyrusiu vairuotoju, kurio ilgametę patirtį vežant krovinius, taip pat ir Lenkijos Respublikos keliais, ne kartą pabrėžė apeliantas skunde, akivaizdu, jog žinojo ar turėjo žinoti, kad šios prekės yra paklausios rinkoje, todėl yra grėsmė, jog gali būti kėsinimasis jas neteisėtai užvaldyti.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad vairuotojas galėjo žinoti nebent tai, kad vežama kompiuterinė įranga, tai yra personalinių kompiuterių, kompiuterių dalys, bet ne kompiuteriai, taigi, žinojo tik krovinio pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo dėl žinojimo apie krovinio brangumą. Kompiuterinė įranga ar kompiuteriai yra, kaip minėta, paklausios, taigi ir likvidžios, prekės, todėl pavojus jų netekti yra didelis. Ieškovas atsiliepdamas į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį taip pat į tai, jog CMR konvencijos 8 straipsnio pirmosios dalies ,,b“ punktas įpareigoja vežėją patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, remdamasis CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi, vairuotojas, netikrindamas dokumentų teisingumo bei pagrįstumo, atlikdamas šią patikrą, turėjo matyti patį krovinį, įpakavimą, ant jo esančius užrašus, ir priklausomai nuo to, turėjo galimybę bei privalėjo pasirinkti šio krovinio saugiausią vežimo taktiką (sustojimai, stovėjimas ir kt.). Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad ginčo krovinio dokumentai jam buvo įteikti užklijuotame voke, nes šios aplinkybės nepatvirtina įvykio vietos apžiūros metu surinkta pirminė medžiaga.

Pažymėtina ir tai, kad tarp atsakovo bei trečiojo asmens G. S. personalinės įmonės 2007 m. sausio 2 d. sudarytoje bendrojo vežimo sutartyje iš viso nebuvo aptartas vežamo krovinio pobūdis, o buvo susitarta, kad bus mokama už nuvažiuotus kilometrus (t. 1, b. l. 140). Beje, trečiasis asmuo vilkiką su šiuo kroviniu vairavęs M. K. paaiškinime nurodė, jog apie keturis ginčo krovinio pakrovimo adresus (taip pat ir UAB ,, BMS“ krovinio) jam buvo pranešta SMS žinute (t. 1, b. l. 143, 145). Tuo tarpu atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog faktinis krovinio vežėjas iš viso nebuvo informuotas apie krovinio pobūdį ar jo brangumą.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, jog degalinės ,,SHELL“ automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje nakčiai buvo pastatytas minimas vilkikas, buvo pasirinkta protingai ir apdairiai, nes yra apšviesta, joje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau byloje nustatyta, kad degalinės ,,SHELL“ automobilių stovėjimo aikštelė buvo nesaugoma, jos dalis, kurioje stovėjo vilkikas, nebuvo stebima vaizdo kameromis, blogai apšviesta ir apaugusi medžiais. Šią išvadą patvirtina minėta įvykio vietos tyrimo medžiaga (fotonuotraukos, paaiškinimai ir kt.). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad vairuotojui nebuvo žinoma, jog jo pasirinkta aikštelės dalis nepatenka į šių vaizdo kamerų stebėjimo lauką, tik patvirtina teismo išvadą, jog tuo neįsitikinęs, jis elgėsi itin neatsargiai. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad krovinį vežęs vairuotojas stovėjimui galėjo pasirinkti mokamą saugomą stovėjimo aikštelę ,,WARTRANS“, kuri yra už 700-800 m iki jo pasirinktos ,,SHELL“ degalinės aikštelės ir kurią jis pravažiavo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, jog toks elgesys patvirtina išvadą, kad vairuotojas M. K. , kaip minėta, būdamas patyręs vairuotojas, mokantis lenkų kalbą, ne pirmą kartą važiuojantis šiuo maršrutu, lėšų taupymą pasirinko prioritetu krovinio saugumui.

Taigi bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju vežėjas veikė itin neatsargiai ir turint omenyje jo ilgametę praktiką vežant krovinius Lenkijos keliais, žinojo ar turėjo žinoti, jog toks elgesys gali nulemti krovinio praradimą ir nuostolių atsiradimą (CPK 185 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas bei taikydamas CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas, be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-259/2007) išdėstytomis nuostatomis, nes iš esmės skiriasi faktinės bylų aplinkybės, tai yra krovinį vežusių vairuotojų veiksmai, pasirenkant stovėjimo vietą. Teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo vairuotojo veiksmus traktuoti kaip itin neatsargius, kuriuos galima prilyginti tyčiai ir tuo pagrindu vežėjui taikyti neribotą civilinę atsakomybę, nes jis ne tik pasiliko nakvoti automobilyje, bet stovėjimui pasirinko, kaip buvo minėta, apšviestą aikštelę, transporto priemonę pastatė taip, kad puspriekabė su kroviniu būtų gerai apšviesta, šalia degalinės, kurioje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, šalia pagrindinio kelio K-10, aikštelėje buvo gausu kitų transporto priemonių, be to, vežėjas per ilgus krovinių vežimo praktikos metus šioje aikštelėje nebuvo susidūręs su krovinių vagystėmis.

Iš tiesų, visos apelianto išvardintos aplinkybės pačios savaime galėtų būti vertinamos kaip pakankamos priemonės, kurių turėtų imtis apdairus vairuotojas, rūpindamasis krovinio saugumu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tokia išvada yra nepagrįsta (CPK 178 str.). Kaip jau buvo minėta, šioje nutartyje anksčiau, medžiagoje, kurią surinko Lenkijos Respublikos policijos pareigūnai, užfiksuota, kad vilkikas, kuriuo buvo vežamas ginčo krovinys, buvo pastatytas degalinės SHELL aikštelėje Valče, už degalinės pastato, pakraštyje, galine dalimi link degalinės, 15 m nuo kairiojo aikštelės krašto, kur auga spygliuočiai medžiai. Kaip matyti iš medžiagoje esančių fotonuotraukų, čia pat už automobilio priekinės dalies auga lapuočiai medžiai, o už jų, pagal apžiūros protokolo duomenis, pieva. Aplink visą degalinę buvo dirbami laukai (t. 1, b. l. 79, 95). Tyrimą atlikęs ekspertas, remdamasis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, jog nusikaltėliai privažiavo prie puspriekabės transporto priemone, kuri pagal pavogto krovinio kiekį turėjo būti didelė. Nurodė, jog vogto krovinio perkrovimas turėjo užtrukti, nes buvo pavogta daug pakuočių (t. 1, b. l. 73). Iš tiesų, kaip ir teigia atsakovas, minimame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu aikštelės kairėje pusėje buvo 3 apšvietimo lempos: viena puspriekabės lygyje, kita – ties įvažiavimu ir pagrindinio kelio, trečia – ties įvažiavimu į aikštelę. Tačiau šiame protokole nėra užfiksuota, kad visos šios apšvietimo lempos veikė. Be to, tarnybiniame policijos pareigūnų pranešime užfiksuoti degalinės savininko paaiškinimai, kad naktį aikštelė yra prastai apšviesta, kad vaizdo kameromis nebuvo stebima minimo automobilio stovėjimo vieta. Nustatyta, kad aikštelė, kurioje įvyko nusikaltimas, yra apšviesta tik iš dalis, tai yra nuo įvažiavimo iš trasos K-10. Krovinį vežęs vairuotojas M. K. minėtame paaiškinime tyrimą atlikusiems pareigūnams teigė, jog įvažiavęs į aikštelę, sustojo aikštelės pakraštyje prie plovyklos (t. 1, b. l. 46). Iš minimos medžiagos duomenų matyti, kad aikštelė nėra aptverta. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis, minėtoje trasoje K-10 esanti saugoma aikštelė ,,WARTRANS“, kurią, kaip minėta, pravažiavo vairuotojas M. K. , buvo tik už 700-800 m nuo SHELL degalinės, veikianti visą parą, aptverta ir skirta vilkikams (t. 1, b. l. 10). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis. Taip pat atmestini atsakovo teiginiai, kad vairuotojas šią aikštelę privalėjo rinktis dar ir todėl, jog privalėjo sustoti pagal darbo ir poilsio grafiką. M. K. paaiškino, jog per likusias 17 min. jis nebūtų spėjęs nuvažiuoti iki kitos stovėjimo aikštelės, tačiau išdėstytos faktinės aplinkybės paneigia šio teiginio pagrįstumą. Apeliantas taip pat remiasi faktu, kad vairuotojas naktį nepaliko krovinio, o liko miegoti vilkiko kabinoje. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas įvykio vietą tyrusio pareigūno išvadas, ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas vairuotojo apdairumo, rūpestingumo įrodymas (CPK 178 str.).

Kaip jau buvo minėta, krovinį vežęs vairuotojas, žinodamas arba turėdamas žinoti, kokį krovinį veža, stovėjimo aikštelę galėjo rinktis ir šis pasirinkimas buvo padarytas itin nerūpestingai, nesivadovaujant krovinio išsaugojimo prioritetu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šie veiksmai sudarė galimai palankias sąlygas krovinio vagystei įvykti ir atitinkamai sąlygoja neribotos civilinės atsakomybės vežėjui taikymą (CMR konvencijos 29 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su minimų aplinkybių vertinimu, taip pat remiasi valstybių, prisijungusių prie CMR konvencijos, teismų praktika, kuria grindžia savo teiginius, jog CMR konvencijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, kai vežėjo didelis neatsargumas pasireiškia itin grubiai ir aiškiai (Belgijos teismo Cour d`Appel d`Anvers 1998 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Transpedo NV, Cofadel SA, Evergreen Corp; Prancūzijos teismo Cour de Casation 2000 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Luiknatie c. Clément SA et autres; Belgijos teismo Cour d`Appel de Bruxelles 1975 m. spalio 30 d. sprendimas byloje Transports Internationaux Van Mieghem v. Kühne&Nagel Allemagne, Frankfurter Versicherung, SPRL Claessens&Muylle). Teigia, jog konstatavus neišvengiamas krovinio praradimo priežastis, tai yra tuo atveju, kai vagystė būtų pripažinta neišvengiama, pvz. dėl ginklo panaudojimo, vežėjo atsakomybės klausimas iš viso nebūtų keliamas (CMR konvencijos 17 str. 2 d.) (Belgijos teismo Cour d`Appel d`Anvers 1998 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Transpedo NV, Cofadel SA, Evergreen Corp). Teisėjų kolegija, turėdama omenyje faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurios išdėstytos šioje nutartyje anksčiau, sprendžia, kad šie apelianto nurodyti teismų praktikos atvejai, neduoda pagrindo kitaip vertinti vežėjo veiksmus, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Be to, teisėjų kolegija laiko, kad atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovas bei trečiasis asmuo UAB ,,BMS Megapolis“ šiuo klausimu teisingai nurodo, jog pagal šioje byloje taikomo CMR konvencijos 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatas kaltės forma, reikšminga šio straipsnio taikymui, yra nustatoma pagal bylą nagrinėjančio teismo įstatymus. Tuo tarpu susiklosčiusioje teismų praktikoje, taip pat ir CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo klausimu, yra suformuluota didelio neatsargumo samprata, kai dideliu neatsargumu laikomi tokie veiksmai, kurių nepadarytų asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004 Rusijos bendrovė ,,InKomLiga“ vs. UAB DK ,,Lindra“, UAB ,,Ergo Lietuva“, V. Z. įmonė ,,Kiaunė“, A. A. ; 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007 UAB ,,Baltic Express“ vs. UAB ,,Autonivera“, UADB ,,Ergo Lietuva“, UAB DK ,,PZU Lietuva“, V.A., UAB ,,Armitana“ ir UAB ,,Ageseta“). Taigi, teismas, remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aiškindamas bei taikydamas įstatymą bei teismų praktiką sutartį pažeidusio vežėjo kaltės kvalifikavimo klausimais, turėjo pagrindą taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas ir patenkinti ieškinį (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl trečiojo asmens UAB ,,BMS MEGAPOLIS“ kaltės. Atsiliepime į apeliacinį skundą šis asmuo teisingai nurodo, jog ieškovas neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp jo veiksmų, tai yra krovinio vertės nedeklaravimo važtaraštyje, nesusitarimo draudimo sutartyje dėl papildomų apsaugos sąlygų, o taip pat duomenų apie vežamą krovinį nurodymo (,,PC dalys“) bei krovinio vežimo sąlygų, jo neišsaugojimo, bei vežėjo atsakomybės. Be anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiuo klausimu, pažymėtina tai, kad pagal sutartį, kurios sąlygas patvirtina Vežimo pasiūlymas, šalys nebuvo susitarę dėl papildomos ar deklaruotos krovinio vertės (CMR konvencijos 24, 26 str.), todėl ir minimo susitarimo nebuvimas neužkerta kelio atsakovo atžvilgiu taikyti neribotą civilinę atsakomybę pagal CMR 29 straipsnio nuostatas. Be to, bylos medžiaga rodo, jog ši sutartis buvo sudaryta UAB ,,BMS MEGAPOLIS“ prisijungiant prie atsakovo suformuluotų standartinių sąlygų.

Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinys atsakovui UAB „DSV Transport“ dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kartu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, suklydo iš atsakovo ieškovui priteisdamas 7 343 Lt žyminį mokestį, jo sumokėtą už paduodamą ieškinį, nes pagal CPK 80 straipsnį, ieškovas privalėjo sumokėti 6 920 Lt šio mokesčio. Todėl paliekant galioti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, šios iš atsakovo ieškovui priteistos lėšos mažintinos iki 6 902 Lt, o ieškovo be pagrindo sumokėtas 441 Lt žyminis mokestis, jam grąžintinas (CPK 87 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje teismo instancijoje sugaištą laiką, darbo sudėtingumą ir sąnaudas, iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas yra atmetamas, priteisia ieškovui 2 500 Lt advokato išlaidoms, turėtoms šios instancijos teisme, atlyginti (CPK 98 str.). Taip pat iš atsakovo priteisia valstybei 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 155) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“ (įmonės kodas 110535550) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ (įmonės kodas 111686815) priteistą 7 343,00 Lt (septyni tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt trys litai) žyminį mokestį už ieškinį iki 6 902 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai du litai).

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ (įmonės kodas 111686815) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“ (įmonės kodas 110535550) 2 500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) išlaidoms, susijusioms su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ (įmonės kodas 111686815) 441 Lt (keturi šimtai keturiasdešimt vienas litas) permokėto žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“ (įmonės kodas 110535550) valstybei 20,10 Lt (dvidešimt litų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėNijolė Piškinaitė