Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. V., solidariai su M. L., nuteistu Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, civilinės ieškovės UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ naudai priteista 436,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. kovo 6 d. apie 14.35 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. L., kurio atžvilgiu 2018 m. lapkričio 9 d. yra priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, iš prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“ esančios uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais paėmė dvi vyriškas striukes „The North Face Zanech“, bendros 436,10 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės už jas nesumokėjęs, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 436,10 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad E. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais E. V. ne kartą taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, šią nusikalstamą veiką taip pat padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. V. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis yra neatlikęs 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šioje baudžiamojoje byloje 2018 m. birželio 13 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis pasislėpė ir išvyko į užsienį, 2018 m. birželio 30 d. paskelbta kaltinamojo paieška kitoje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis į Lietuvą pargabentas 2020 m. birželio 8 d. pagal Europos arešto orderį, šiuo metu kaltinamasis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl galimai kaltinamojo E. V. padarytų nusikalstamų veikų, todėl švelnesnės rūšies bausmės nenubaustų kaltinamojo ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir skyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji E. V. gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti dėl esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, o atmetus šį jo prašymą, pakeisti 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo

6. Nuteistasis E. V., prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nurodė, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas dėl jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo argumentai nepagrįsti. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, o ne byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. V. kaltę. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui galima tik: jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos; panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. V. parinkdamas bausmės rūšį už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, jog E. V. atžvilgiu kituose teismuose yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, o tuo labiau spręsti, jog teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs skundo argumentus, apylinkės teismo šališkumo nenustatė. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Minėti požymiai išsamiai išaiškinti tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (subjektyvusis kriterijus), teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (objektyvusis kriterijus). Tokių duomenų, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjanti teisėja vienai iš proceso šalių būtų išreiškusi išankstinį priešiškumą ar palankumą, teisėjų kolegija nenustatė. Kaip jau buvo pažymėta, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. O tai, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas teismo šališkumui konstatuoti. Kitų pagrindų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nenustatyta, todėl šis apelianto prašymas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės

8. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašo jam skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą ar viešuosius darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad E. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo baigtas. Apylinkės teismas taip pat nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir13 punkte, t. y. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas veikdamas recidyvistu.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisingai. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjęs, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017, 2K-7-85-303/2017). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. padarė tyčinį nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai jam laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu už būnant pilnamečiu padarytus tyčinius nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, vykdymas buvo atidėtas. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimo.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai nuteistasis nurodo ir tai, jog skiriant jam bausmę buvo netinkamai įvertinta jo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš surinktos nuteistojo E. V. asmenybę charakterizuojančios medžiagos (ankstesnių teistumų, jo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą įvertindamas nuteistojo asmenybę neigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas E. V. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad visais, iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priimtais nuosprendžiais, E. V. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši bausmių atlikimo formos jo elgesio nepakoregavo teigiama linkme. E. V., teistumui neišnykus ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl nusikalto, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas vertindamas nuteistojo E. V. asmenybę, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai bei, tai, jog ir šiuo metu jo atžvilgiu kitame teisme nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. Pažymima, pastarosios aplinkybės paminėjimas nėra konstatavimas, jog E. V. yra padaręs baudžiamosiose bylose nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

13. Nuteistasis E. V. skunde nurodė, jog nuo 2018 m. pavasario iki šiol nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ir ši aplinkybė turėjo būti įvertinta parenkant bausmės rūšį. Tačiau pažymima, kad nuteistojo minimu laikotarpiu, jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ne Lietuvos Respublikoje, todėl suprantama, jog čia negalėjo padaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gyvendamas Norvegijoje dirbo, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo nebuvo pateikta minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti E. V. bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, nuteistasis ją padarė būdamas recidyvistu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai nenustatyta. E. V. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, tik skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad E. V. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

14. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tai yra dalinį bausmių sudėjimą, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Atmetami ir nuteistojo skundo argumentai, jog bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, nes sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad idealioji nusikaltimų sutaptis yra tuomet, kai viena veika tuo pačiu metu padaromi du nusikaltimai, numatyti skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o nusikalstamos veikos už kurių padarymą paskirta bausmė buvo bendrinama buvo padaryti ne tuo pačiu metu ir ne tapačiais veiksmais. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį ir dėl to, kad jame, nuteistojo nuomone, nėra nurodytas tikslus laikas, kuris nuteistajam į bausmės laiką įskaitomas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį. Apylinkės teismas į nuteistojo laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė visą laiką atliktą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, todėl papildomas tikslus dienų skaičiaus nurodymas nėra būtinas ir šiuo pagrindu nuosprendis netampa neįvykdomu.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota. Šiuo atveju E. V. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytos veikos pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesų išlaidų

17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 144 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (3 t., b. l. 49). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie E. V. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš E. V. prašomi išieškoti 144 Eur yra nedidelė suma ir E. V. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. V. 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.