Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-238-157/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-17
Bylos Nr.: 2A-238-157/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Simatika“
Ieškovas: Vokietijos bendrovės Siemens AG
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Civilinė byla Nr. 2A-238-157/2015Procesinio sprendimo kategorija: 87; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Simatika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-603/2014 pagal ieškovo Vokietijos bendrovės Siemens AG ieškinį atsakovui UAB „Simatika“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo, protesto patenkinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Vokietijos bendrovė Siemens AG 2013-07-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau –VPB) 2013-01-15 sprendimą Nr. 2Ap-1494, kuriuo buvo palikta galioti prekių ženklo ,,Simatika UAB SIMATIKA“ registracija Nr. 64733, patenkinti ieškovo protestą Nr. PNZ-105 ir pripažinti negaliojančia UAB ,,Simatika“ priklausančią prekių ženklo ,,Simatika UAB SIMATIKA“ registraciją Nr. 64733, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jam privačios nuosavybės teise priklauso du prekių ženklai ,,SIMATIC“ (w.), vienas iš jų 1997-01-13 buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos Prekių ženklų registrą, registracijos Nr. 22754, kitas, kurio tarptautinės registracijos Nr.599684, buvo registruotas 1993-04-01, vėlesnio teritorinio išplėtimo į Europos Sąjungą data – 2007-08-10; po tarptautinės registracijos ženklas ,,SIMATIC“ (w.) taip pat tapo ir Europos Bendrijos prekių ženklu. Šie ženklai registruoti Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 9, 16 klasių prekėms bei 41, 42 klasių paslaugoms žymėti. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prekių ženklas – „Simatika UAB SIMATIKA“ (w. fig.), registracijos Nr. 64733, paraiškos padavimo data – 2011-04-11, registruotas 9 klasės prekėms ir 42 klasės paslaugoms žymėti.

Ieškovas teigė, kad atsakovo prekių ženklas yra klaidinamai panašus į jam priklausančius ankstesnius prekių ženklus, dėl ko yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu: bendras regimas ginčo prekių ženklų žodinio elemento įspūdis yra labai panašus ir nors atsakovo prekės ženklas yra žodinis – vaizdinis, pagrindinis jo elementas yra žodinis elementas SIMATIKA, tuo tarpu grafiniai elementai savarankiškai neatlieka jokių skiriamųjų funkcijų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Simatika“, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, atsiliepime į ieškinį prašė jų netenkinti. Teigė, kad pateikdamas paraišką ginčo ženklui įregistruoti neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų ir nesiekė pasinaudoti ieškovo ženklų reputacija. Atsakovas pažymėjo, jog UAB ,,Simatika“ jau nuo 2006 m. vykdo ūkinę komercinę veiklą, neklaidindama vartotojų dėl prekių gamintojo ir paslaugų teikėjo, tuo tarpu ieškovas anksčiau nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią vartoti prekių/paslaugų ženklą, taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl nesąžiningų ketinimų ir veiksmų, nekėlė klausimo dėl išimtinių teisių pažeidimo. Tai, kad bendrovė veikia tame pačiame ar panašiame rinkos segmente kaip ir ieškovas, leidžia tik daryti prielaidą, jog atsakovui galėjo būti žinoma apie ieškovo prekių paslaugų ženklus, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina jo nesąžiningumo. Tvirtino, kad šalių prekės ženklų skirtingumą sukuria lyginamųjų ženklų skirtingas išpildymas – raidžių šriftas, dydis, grafinis elementas, spalvinis sprendimas.

Trečiasis asmuo VPB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo prekių ženklų vieninteliai ir dominuojantys elementai yra žodžiai ,,SIMATIC“, tuo tarpu atsakovo ženkle įsimintiniausias yra grafinis žodinio elemento ,,SIMATIKA“ apipavidalinimas, spalvinis sprendimas, panaudojant intensyvios žalios ir pilkos spalvos derinį. Teigė, kad dėl nurodytų argumentų, yra akivaizdus lyginamųjų atsakovo ir ieškovo ženklų vizualus skirtumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patekino – panaikino VPB 2013-01-15 sprendimą Nr. 2Ap-1494, kuriuo buvo palikta galioti prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ registracija Nr. 64733; patenkino ieškovo Vokietijos bendrovės Siemens AG protestą Nr. PNZ-105 ir pripažino negaliojančia UAB „Simatika“ priklausančią prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ registraciją Nr. 64733; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 288, 00 Lt žyminio mokesčio ir 3 660, 00 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad VPB 2013-01-15 sprendimu Nr. 2Ap.-1494 buvo atmestas ieškovo protestas ir suteikta apsauga atsakovo prekių ženklui ,,Simatika UAB SIMATIKA“ (w. fig.), registracijos Nr. 64733. Nurodė, kad minėtą sprendimą VPB motyvavo tuo, jog protestuojamas atsakovo ženklas nėra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklus ,,SIMATIC“ (w.), kurie yra žodiniai prekių ženklai, tuo tarpu atsakovo prekių ženklas yra kombinuotas žodinis – vaizdinis prekių ženklas, be to, spalvotas, todėl žodiniai elementai, grafinis elementas bei spalvinė gama sudaro vientisą kompoziciją, kuri sukuria skirtingą bendrą regimąjį įspūdį nei ieškovo prekių ženklai. Teismas sprendė, kad minėti VPB sprendimo motyvai yra nepagrįsti ir jų pagrindu priimtas sprendimas yra naikintinas.

Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad pastarojo prekių ženklų ir atsakovo ginčo prekių ženklo žodinio elemento įspūdis yra labai panašus: abiejuose ženkluose pagrindinis žodis SIMATIC – SIMATIKA, kaip stiprusis abiejų ženklų elementas, iš esmės sutampa. Teismas taip pat sutiko, kad ginčo prekių ženklo grafinis elementas – skiemens „Sim“ ir likusių žodžio dalių skirtingas dydis, skirtinga raidžių spalva, raidžių apibrėžimas pilkos spalvos kraštinėmis, po žodžiu „SIMATIKA“ smulkiomis pilkomis raidėmis išdėstytas užrašas ,,UAB SIMATIKA“ – nėra išskirtinis ir turi labai nedidelę skiriamąją galią. Teismas sprendė, kad šalių prekių ženklų panašumas yra pakankamas pripažinti esant galimybę suklaidinti visuomenę, nes nei prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ grafiniai elementai, nei panaudota spalvinė gama nėra išskirtiniai ir savarankiškai neatlieka jokių skiriamųjų funkcijų. Teismas vertino, kad atsakovui buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso prekių ženklas „SIMATIC“ (w.), nes šis ženklas turi ne tik nacionalinę registraciją, bet ir tarptautinę registraciją, todėl sprendė, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumas negali būti laikomas atsitiktiniu. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas šiuo atveju siekė pasinaudoti per daugelį metų ieškovo įgyta gera reputacija bei prekių ženklo „SIMATIC“ pasauliniu žinomumu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Simatika“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – VPB 2013-01-15 sprendimą Nr. 2Ap-1494 palikti nepakeistą bei palikti galioti prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ registraciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigia, kad:

1. Teismas nepagrįstai vien tik pasikartojantį žodinį prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ elementą – SIMATIKA – išskyrė kaip identifikuojantį šio prekių ženklo elementą, nulemiantį bendrą prekių ženklo suvokimo įspūdį. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo prekių ženklus sudaro tik žodinis elementas „SIMATIC“, užrašytas standartiniu šriftu didžiosiomis lotyniškomis raidėmis, o atsakovo prekių ženklas yra kombinuotas žodinis – vaizdinis prekių ženklas, išpildytas stilizuotu šriftu skirtingo dydžio ir spalvinio išpildymo raidėmis. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sutinkamai su Paryžiaus konvencijos 6 quinquies straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005) kiekvienas prekės ženklas saugomos toks, koks yra įregistruotas, tai yra saugomi visi jį sudarantys elementai.

2. Ginčo prekės ženklas ir ieškovo prekių ženklai pagal sukuriamąjį bendrąjį regimąjį įspūdį nėra panašūs – sutampanti šių prekių ženklų žodinių elementų dalis yra užrašyta skirtingais šriftais, skirtingo dydžio raidėmis bei skirtingomis spalvomis. Vizualinius bei fonetinius lyginamų prekių ženklams skirtumus išryškina ir ginčo prekės ženkle pateikiama nuoroda į prekių ženklo savininką – UAB „Simatika“.

3. Ginčo prekės ženkle yra naudojama lietuvių kalboje plačiai paplitusi žodinio žymens galūnė „-a“ ir prekių ženklas yra tariamas taip, kaip rašomas, todėl primena labiau lietuvišką nei anglišką ar lotynišką žodį, tuo tarpu ieškovo prekių ženklas yra tariamas anglų kalba. Tokios pozicijos laikėsi ir VPB, nagrinėjęs ieškovo protestą.

4. Teismas nevertino arba įvertino formaliai grafinių, spalvinių bei kompozicinių ginčo prekių ženklą sudarančių elementų reikšmės – nenurodė išsamių motyvų dėl ginčo šalių prekių ženklų spalvinės gamos panašumo. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl ginčo prekių ženklo panašumo juridinio asmens pavadinimui aspekto. Anot apelianto, UAB „Simatika“ inkorporavimas į prekių ženklą paneigia bet kokias galimas pastarojo sąsajas su ieškovo prekių ženklais ir visuomenės suklaidinimo galimybę.

5. UAB „Simatika“ ūkinėje – komercinėje veikloje veikia daugiau kaip aštuonerius metus, per kuriuos ginčo ir ieškovų prekių ženklų koegzistavimo klausimas nebuvo iškilęs, kas reiškia, jog ieškovas visą šį laiką žymens „SIMATIKA“ naudojimą toleravo. Be to, registruojant UAB „Simatika“ juridinių asmenų registre, registrų tvarkytojas atliko juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo su Lietuvos Respublikoje įregistruotais prekių ženklais vertinimą (CK 2.39 str. 3 d.).

6. Ieškovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad jo prekių ženklai yra tokie stiprūs, kad sudaro pagrindą teigti, jog vartotojas, pamatęs prekių ženklą su žodiniu elementu „SIMATIC“, juos sietų išimtinai vien tik su ieškovu, todėl teismas išvadas apie ginčo prekių ženklo klaidinamą panašumą į ieškovo prekių ženklus galėjo daryti tik remdamasis vidutinio prekių ir paslaugų pirkėjo suvokimu. Nepaisant 9 ir 42 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekių ir paslaugų, kurioms žymėti yra įregistruoti šalių prekių ženklai specifikos, bylą nagrinėjęs teismas dėl vidutinio šių prekių ir paslaugų vartotojo atidumo ir pastabumo laipsnio, turinčio lemiamos įtakos sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės, nepasisakė. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas atsižvelgė į tai, kad techninis prekių ir paslaugų pobūdis lemia, jog vartotojas turi atitinkamų žinių apie įsigyjamas prekes ar paslaugas, ir jog tai yra labai svarbus aspektas sprendžiant dėl šalių prekių ženklų klaidinamo panašumo.

7. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo prekių ženklų užimamą rinkos dalį, naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą, investicijas prekių ženklo reklamai ir pan., pagrindžiančių šio prekių ženklo reputaciją, žinomumą reikšmingai visuomenės daliai bei stipraus skiriamojo požymio įgijimą Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu byloje esantys ieškovo paaiškinimai apie bendrovės veiklos istoriją ir mastą, apytikrę prekių ženklo SIEMENS vertę bei pardavimo apimtis Suomijoje bei Baltijos šalyse niekaip nėra susiję su bylos medžiaga ir negali patvirtinti jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Vien aplinkybė, kad prekių ženklas SIMATIC turi tiek nacionalinę, tiek tarptautinę registraciją, leidžia tik daryti prielaidą, kad atsakovui galėjo būti žinoma apie ankstesnius ieškovo prekių ženklus, ir nėra pakankama spręsti apie nesąžiningą atsakovo veiksmų pobūdį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. C-529/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-507/2009 ir kt.).

Atsiliepimas

Ieškovas Vokietijos bendrovė Siemens AG atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Šalies argumentai

1. Apeliantas, teigdamas, kad teismas neva neteisingai nustatė šalių prekių ženklų klaidinantį panašumą, nenurodė nei vienos teisės normos, nei vieno teismų praktikos pavyzdžio, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, kad teismas netinkamai būtų aiškinęs ar taikęs materialinės teisės normas, būtų nukrypęs nuo teismų praktikos, formuojamos tokio materialinio teisinio pobūdžio civilinėse bylose.

2. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino, kad ginčo prekės ženklas yra žodinis – vaizdinis ir jį visapusiškai išanalizavo bei tinkamai įvertino, padarydamas pagrįstą išvadą, kad grafinis atsakovo prekių ženklas elementas nėra išskirtinis ir turi labai nedidelę skiriamąją galią. Teismas taip pat išanalizavo prekių ženklo spalvinę gamą, tuo tarpu tai, kad teismo motyvai atsakovui nepriimtini, nereiškia, kad teismas jų neišdėstė visiškai ar tai padarė formaliai.

3. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise gintis nuo atitinkamų neteisėtų atsakovo veiksmų, nereiškia nei ieškovo atsisakymo nuo šios teisės, nei atsakovo veiksmų teisėto pobūdžio, o tai, kad elementas UAB „Simatika“ yra nuoroda į juridinį asmenį, nepaneigia šalių prekių ženklų klaidinančio panašumo, nes vartotojui bendrą suvokimo įspūdį sudaro žodis „SIMATIKA“, o ne žodžio apačioje neryškiai pilka spalva išdėstytas žodžių junginys UAB „Simatika“.

5. Prekių ženklas „SIMATIC“ priklauso pasaulinio masto kompanijai, jo konvencinis prioritetas yra nuo 1992 m., o naudojamas jis yra nuo 1958 m. ir šis naudojimas nuolat plečiamas; minimas ženklas yra vienas sėkmingiausių ieškovui priklausančių prekės ženklų; ieškovui priklauso daugiau nei 750 naudojamų prekių ženklų registracijų, įskaitant ir prekių ženklą „SIMATIC“, kurio prekių portfelio apyvarta viršija milijardą eurų per metus. Visi šie duomenys bei aktyvūs atsakovo veiksmai pasirenkant ginčo prekių ženklą sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismo išvadai, kad jo prekių ženklas yra klaidinamai panašus į prekių ženklą „SIMATIC“, ir kad jis tokiais savo veiksmais siekė pasinaudoti per daugelį metų ieškovo įgyta gera reputacija bei minėto prekių ženklo pasauliniu žinomumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo ir tinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Taip pat ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 str. 3 d.).

Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai tarp subjektų kyla ginčas dėl ženklų panašumo, reiškia, kad jau egzistuoja tam tikras ženklų panašumas, nes kitaip nekiltų ginčo. Teismo, nagrinėjančio tokį ginčą, pareiga – įvertinti, ar dėl to panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Savo esme toks atsakymas reiškia teismo atsakymą dėl prekių ženklo, kaip konkuravimo rinkoje priemonės; pripažinus antrojo (ginčijamojo) prekių ženklo registraciją negaliojančia ir (arba) uždraudus tokį ženklą naudoti komercinėje veikloje, reiškia, kad atmetama (nepripažįstama) galimybė tokiam ženklui tapačių ir (arba) panašių prekių rinkoje koegzistuoti kartu su pirmuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013).

Ieškovas ginčo prekių ženklo ,,Simatika UAB SIMATIKA“ (registracijos Nr. 64733) registraciją prašė pripažinti negaliojančia remdamasis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl dviejų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų - laiko kriterijaus ir prekių bei paslaugų, kurioms žymėti prekių ženklai yra registruoti, byloje nėra. Apeliaciniame skunde pasisakoma dėl kitų minėto straipsnio taikymo sąlygų, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. lyginamų ženklų panašumas, visuomenės suklaidinimo galimybė bei PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – nesąžiningų ketinimų.

Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo prekių ženklų klaidinamo panašumo grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai vien tik pasikartojantį žodinį prekių ženklo elementą „Simatika“ išskyrė kaip identifikuojantį, nulemiantį prekių ženklo suvokimo įspūdį, dėl ko atitinkamai sprendė, jog prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus „SIMATIC“. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog, priešingai nei žodiniai ieškovo prekių ženklai, jo prekių ženklas yra kombinuotas – žodinis – vaizdinis, ir visi jį sudarantys elementai yra saugotini.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas lyginamų prekių ženklų panašumo klausimą, pagrįstai ir tinkamai taikė VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) nuostatas. Pagal šiuos nurodymus ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas, ir panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis (2.2 p.). Bendrasis ženklų tapatumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali ženklus supainioti nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, tačiau nenurodyta, kuris iš minėtųjų kriterijų yra reikšmingiausias ir turintis didžiausią įtaką lyginamųjų ženklų panašumui ar skirtingumui. Kita vertus, teismų praktikoje nustatyta, jog vertinant du prekių ženklus, iš kurių vienas yra žodinis, o kitas kombinuotas, turi būti lyginami sutampantys elementai, o žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-283/2012).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prekių ženklus sudaro žodis „SIMATIC“, atsakovo prekių ženklas „Simatika UAB SIMATIKA“ yra kombinuotas, sudarytas iš žodinių ir vaizdinių elementų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė dominuojančius šalių prekių ženklų elementus – žodžius „SIMATIC – Simatika“. Akivaizdu, kad atsakovo prekės ženklo elementas „Simatika“ pagal pateikimo būdą yra pirmas viso prekės ženklo elementas, išskirtas į pirmą planą, todėl, kaip teisingai sprendė teismas, pagrįstai laikytinas pagrindiniu (dominuojančiu) (CPK 185 str.). Tuo tarpu likę prekių ženklo elementai – „UAB SIMATIKA“ – užrašyti nedideliu šriftu, pilkos spalvos raidėmis ir vaizdinėje atsakovo prekių ženklo kompozicijoje nukelti į antrą planą. Pažymėtina, kad išvada dėl dominuojančio elemento kombinuotame prekių ženkle išskyrimo neprieštarauja nei lokaliniams teisės aktams, nei apelianto nurodytam Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsnio „A“ dalies 1 punktui, nustatančiam, kad prekių ženklas saugomas toks, koks yra registruotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-135/2005).

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl ginčo prekių ženklų sutampančių elementų „SIMATIC – Simatika“, kurie, anot apelianto, pagal sukuriamą bendrąjį regimąjį įspūdį nėra panašūs. Nors atsakovo prekių ženklo žodinis elementas „Simatika“, iš tiesų, yra apipavidalintas grafiniais elementais (stilizuotas šriftas, skirtingo dydžio stambaus šrifto raidės, pirmoji raidė „S“ didžioji, likusios raidės – mažosios, raidė „m“ yra balta su pilku kontūru, tuo tarpu raidžių junginiai „Si“ ir „atika“ yra vizualiai atskirti nuo „m“ raidės ir yra žalios spalvos su pilku kontūru), – tačiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog minėtas žodžio „Simatika“ išskyrimas grafiniais elementais nėra išskirtinis ir turi nedidelę skiriamąją galią. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino jo prekių ženklo grafinius, spalvinius bei kompozicinius elementus, spręsdamas, kad atsakovo prekių ženkle panaudota spalvinė gama nėra išskirtinė: panaudotos kelios spalvos – balta, žalia ir pilka, kurios lyginant jas su ieškovo prekių ženklų spalva – juoda, nėra ypatingai nutolusios nuo pastarosios ir nesuteikia atsakovo prekių ženklui tokio išskirtinumo, kuris leistų teigti, kad ginčo ženklai nėra panašūs. Taip pat teismas įvertino abiejų ženklų ilgumą, tapačių raidžių išdėstymą. Teismo motyvų glaustumas nesudaro pagrindo apeliantui teigti, jog minėtos aplinkybės teismo buvo nebuvo įvertintos ar buvo įvertintos formaliai (CPK 270 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovo prekių ženkle yra naudojama lietuvių kalboje plačiai paplitusi žodinio elemento žymens galūnė „-a“, taip pat nepaneigia apygardos teismo išvados dėl ginčo prekių ženklų vizualaus ir fonetinio panašumo (CPK 178 str.). Atsakovo prekių ženklo dominuojantis žodinis elementas „Simatika“ nuo ieškovo prekių ženklų „SIMATIC“ iš esmės skiriasi tik nurodyta raide – „a“: nors ieškovo prekių ženklai baigiasi raide „C“, tačiau ši raidė būtent žodžio pabaigoje daugelyje kalbų yra tariama kaip „k“. Taigi šiuo atveju beveik sutampa ieškovo prekių ženklų ir atsakovo prekių ženklo dominuojančio elemento raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu, abėcėlė, kuriomis užrašyti abiejų ženklų žodžiai. Tuo tarpu aptariamo atsakovo prekių ženklo žodinio elemento galūnė „-a“, nėra itin svarbi fonetiniu požiūriu, nes savo tarimu bei skambesiu likusi žodžio dalis „Simatik“ iš esmės sutampa su lyginamuoju prekių ženklu „SIMATIC“. Šiame kontekste teisėjų kolegija visiškai sutiktina su ieškovo atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, kad atsakovo prekių ženklo sulietuvinimas pridedant galūnę „-a“ prie žodžio „SIMATIC“ („Simatik“), sutampančio su ieškovo prekių ženklais, nelaikytinas prekės ženklą individualizuojančiu elementu (CPK 185 str.).

Apelianto teigimu, juridinio asmens pavadinimo – „UAB SIMATIKA“ inkorporavimas į prekių ženklą paneigia bet kokias galimas šio prekių ženklo sąsajas su ieškovu ir visuomenės suklaidinimo galimybę. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo motyvą, pažymi, kad aptariamo juridinio asmens pavadinimo dalis – „SIMATIKA“ sutampa su stipriuoju apelianto prekių ženklo elementu, todėl, akivaizdu, jog šio žodžio pakartojimas du kartus ginčo ženklų klaidinamo panašumo nepaneigia. Tuo tarpu raidžių junginys ,,UAB“ yra uždarosios akcinės bendrovės – juridinio asmens teisinės formos santrumpa, į kurią atsakovas negali turėti jokių išskirtinių teisių. Tuo labiau, kad, kaip jau yra paminėta, ginčo prekių ženklo dalis „UAB SIMATIKA“ yra nukelta į antrą planą, užrašyta neryškios pilkos spalvos mažo šrifto (palyginus su dominuojančiu ženklo žodiniu elementu „Simatika“) raidėmis. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad žodžių junginys „UAB SIMATIKA“ atsakovo prekių ženklo bendro suvokimo įspūdžio nenulemia.

Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad registruojant UAB „Simatika“ juridinių asmenų registre registro tvarkytojas atliko juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo su Lietuvos Respublikoje įregistruotais prekių ženklais vertinimą; kad nuo jo pavadinimo įregistravimo – 2006 m., ieškovui daugiau kaip 8 metus nebuvo iškilęs klausimas dėl žodinio žymens „SIMATIKA“ koegzistavimo su jo prekių ženklais, – pažymi, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia ginčo prekių ženklų klaidinančio panašumo ir neeliminuoja ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo (CK 2.42 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo prekių ženklų klaidinamo vizualaus ir fonetinio panašumo (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p., Metodinių nurodymų 3.1 p., CPK 178 str.).

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

Apeliacinis skundas motyvuojamas taip pat ir tuo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog jo prekių ženklai yra tokie stiprūs, kad vartotojas, pamatęs prekių ženklą su žodiniu elementu „SIMATIC“, juos sietų išimtinai vien tik su ieškovu. Apeliantas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl vidutinio prekių, kurioms žymėti buvo įregistruoti ginčo prekių ženklai, vartotojo atidumo ir pastabumo laipsnio.

Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais, o tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės; vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje, taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų; turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo panaikinti atsakovo kombinuoto prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ (registracijos Nr. 64733) registraciją, konstatavęs jo klaidinantį panašumą į ieškovo prekių ženklus (PŽĮ 7 str.1 d. 2 p.). Be to, jau buvo minėta, kad atsakovo prekių ženklai buvo įregistruoti 9 (elektroninės prekės, prietaisai ir pan.) ir 42 (kompiuterinių duomenų apdorojimo programų kūrimas, rengimas ir pan.) klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti. Todėl teismas, teisingai nustatęs, kad atsakovo prekių ženkle dominuoja ir išsiskiria žodinis elementas „Simatika“, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovo prekių ženklus, registruotus iš esmės toms pačioms prekėms ir paslaugoms žymėti, pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra visuomenės suklaidinimo tikimybė dėl elektroninių prekių, kompiuterinių programų ir kitų nurodytų 9 klasės prekių ir 42 klasės paslaugų, žymimų prekių ženklu „Simatika UAB SIMATIKA“, gamintojo. Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvu, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, jog vartotojai, pamatę prekių ženklą su žodiniu elementu „SIMATIC“, jį išimtinai susietų su ieškovu. Tačiau, remiantis pirmiau šioje nutartyje nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių visetu, sprendžiama, kad tai nepaneigia, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados nei dėl ginčo prekių ženklai klaidinančio panašumo, nei dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.; CPK 185 str.).

Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu

PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų.

Minėta, kad nesutikimą su apygardos teismo išvada dėl jo nesąžiningumo apeliantas grindžia tvirtindamas, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie prekių ženklo „SIMATIC“ užimamą rinkos dalį, naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą, investicijas prekių ženklo reklamai ir pan., įrodinėdamas šio prekių ženklo reputaciją, žinomumą reikšmingai visuomenės daliai bei stipraus skiriamojo požymio įgijimą Lietuvos Respublikoje. Tvirtinama, kad vien aplinkybė, jog prekių ženklas „SIMATIC“ turi tiek nacionalinę, tiek tarptautinę registraciją, leidžia daryti tik prielaidą, kad jam galėjo būti žinoma apie ankstesnius ieškovo prekės ženklus, ir nėra pakankama spręsti dėl jo nesąžiningo veiksmų pobūdžio.

Teisėjų kolegija, atmesdama taip pat ir šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje” (kuris nėra absoliutus) – yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje, tačiau siekiant jį paneigti, vien tik kito ūkio subjekto komercinis interesas pats savaime nėra pagrindas pripažinti pirmiau įregistruoto prekių ženklo registraciją neteisėta ir negaliojančia; išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka, savaime nereiškia taip pat ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kaip to dar nereiškia taip pat ir siekis įstatymų nustatyta tvarka įgyti išimtines teises į prekių ženklus. Vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, teismas turi atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, esančius žymens kaip prekių ženklo įregistravimo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino / turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminę reikšmę tikrinant teismo argumentus, susijusius su nesąžiningais atsakovo ketinimais, turi tai, jog ieškovas pateikė duomenis apie jo prekių ženklų „SIMATIC“ nacionalinę ir tarptautinę registracijas; jog pastaroji registracija atlikta dar 1993-04-01, o 2007-08-10 išplėsta į Europos Sąjungą; jog po ženklo išplėtimo į Europos Sąjungą, „SIMATIC“ tapo ir Europos Bendrijos prekių ženklu (registracijos Nr. 0599684); jog Lietuvoje minėto ieškovo prekių ženklo registracija atlikta 1997-01-13 (registracijos Nr. 22754) ir buvo prieinama prekių ženklų duomenų bazėje. Taigi yra akivaizdu, kad atsakovas, 2011-04-11 pareiškęs prašymą registruoti ginčo prekių ženklą Lietuvoje, žinojo / turėjo žinoti apie ieškovo prekių ženklus „SIMATIC“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad komercinė veikla, kuria užsiima ieškovas ir jos reklama negalėjo pasiekti Lietuvos vartotojo bei atsakovo.

Buvo minėta, kad prekės ir paslaugos, žymimos ieškovo naudojamais prekių ženklais, yra specifinio pobūdžio (elektronikos prietaisai, aparatai, duomenų apdorojimo programų kūrimas, rengimas ir pan.), ir nors jos nėra masinio naudojimo, tačiau pagal savo specifiką yra / gali būti žinomos ne tik jomis besinaudojančiam tam tikram vartotojų ratui, bet ir tokio pat / panašaus tipo prekybos / paslaugų teikimo veikla užsiimančiam komersantui (verslininkui), šiuo atveju –atsakovui. Tuo labiau, kad ieškovo prekių ženklai „SIMATIC“ buvo nurodytoje rinkoje naudojami pakankamai ilgą laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovo įregistruotas prekių ženklas neturi jokios semantinės prasmės, todėl laikytinas specifiniu žymeniu.

Teisėjų kolegija, sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovo paraiška įregistruoti ginčo prekių ženklą buvo sąlygota jo žinojimo apie faktinį kito asmens tokio žodinio žymens naudojimą panašioms arba analogiškoms prekėms ir / ar paslaugoms žymėti, bet ne atsitiktinio ženklų sutapimo. Todėl tokie atsakovo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintini kaip nesąžiningi siekiant pasinaudoti ieškovo prekių ženklų reputacija, žinomumu.

Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 str.), tačiau byloje nepateikta minėtas išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl ieškovo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėGintaras Pečiulis