Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio vyriausiasis patrulis Arūnas Kurpeikis 2011 m. kovo 19 d. G. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATPK) už tai, kad G. Č. 2011-03-19, 08 val. 23 min., Šilalės r., Stungaičių k., kelyje A1K 237 km., vairavo automobilį Mazda RX-8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į skiriamąją juostą ir atsitrenkė į metalinį atitvarą, dėl to buvo apgadintas automobilis ir metalinis atitvaras, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotojas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, pasišalino nepranešęs policijai, ant automobilio buvo uždėtos vasarinės padangos. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 5; 9; 33; 133; 234; 242 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 str.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-06-21 priėmė nutarimą, kuriuo G. Č. pripažino kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams; pagal ATPK 124¹ str. 7 str. 30 Lt. bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu G. Č. nustatyta galutinė nuobauda - 3500 Lt. su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams. Teismas nurodė, kad jo prisipažinimą padarius administracinius teisės pažeidimus iš esmės patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, eismo įvykio vietos schemoje, nuotraukose ir transporto techninės apžiūros akte užfiksuoti duomenys. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad jei teismo nuomone, buvo padaryta turtinė žala, tokiu atveju nukentėjusysis remiantis ATPK 273 str. 2 d., turėjo būti apklaustas kaip liudytojas. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kadangi teismas šių abejonių, nepašalino, tokiu atveju jos negali būti aiškinamos jo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu galiojusi KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Įrodymų, kad G. Č. sukeltas eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 234 p.) byloje yra, todėl darytina išvadą, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, jog G. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 33, 133, 234 ir 242 punktų reikalavimus, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kelio atitvarą, iš įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tai patvirtina automobilio ir kelio atitvaro fotonuotraukos (b. l. 25-29), policijos pareigūnų Arūno Kurpeikio ir Virginijaus Juciaus tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 12) ir eismo įvykio vietos schema (b. l. 10). Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skunde teigiame, kad VĮ (duomenys neskelbtini), kuri atsakinga už kelio administravimą bei eksploatavimą, žalos nepatyrė bei pretenzijų neturi. Tačiau sutikti su tokiu skundo teiginiu negalima. Pažymėtina, jog G. Č. atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nešalina tai jog VĮ (duomenys neskelbtini) neturi jam pretenzijų ir teigia, kad žalos nepatyrė. Iš byloje esančių objektyvių duomenų akivaizdu, kad įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – kelio atitvaras (nulenkti atitvaro kuoliukai). Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismas išvada, kad jeigu praktikoje tokie akivaizdūs apgadinimai nebūtų laikomi atitinkama žala ir nereikėtų šių padarinių pašalinti, tai nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių saugumas šiuose kelio ruožuose. Minėtus kelio atitvarus būtina remontuoti, o tam būtinos išlaidos ir sąnaudos, kurios turi būti laikomos, kaip padaryta žala. Todėl šis skundo argumentas atmestinas.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis turėjo būti apklaustas kaip liudytojas, tačiau teismas to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) atstovo iškvietimas į teismo posėdį bei jo apklausa galėjo padėti išsiaiškinti tik tai, kodėl neprašoma atlyginti padarytos žalos. Kadangi ATPK nenumato minimalaus žalos dydžio, o šiuo atveju padaryta žala akivaizdi, todėl teismas neprivalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių iškviesti ir apklausti VĮ (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį ir dar priversti jį nuvykti į įvykio vietą. Toks pranešimas, kad žala nepadaryta, gali būti vertinamas, kaip siekimas išvengti didesnių išlaidų susijusių su dalyvavimu teismo posėdžiuose, dokumentų ruošimu, padarytos žalos nustatymu ir įrodinėjimu. Nors apylinkės teismas to nepadarė, nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai. G. Č. kaltė dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų pripažinta atsižvelgiant į įrodymų visumą, o ne grindžiama tik liudytojų parodymais.

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. Č. sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį, nes neturėjo telefono. Tačiau šį faktą paneigia tai, kad techninę pagalbą išsikviesti jis turėjo galimybę, todėl darytina išvada, kad taip pat turėjo galimybę informuoti ir policiją apie eismo įvykį. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų aišku, kad vairuotojas suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai bei tikslingai. Tokia išvada darytina atsižvelgus ne tik į automobilio, atitvaro sugadinimus, bet ir į G. Č. elgesį po eismo įvykio. Jis, kaip teigia paaiškinime (b. l. 11), suprato, kad apgadino kelio atitvarą, tačiau dėl eismo įvykio policijai nepranešė. Todėl G. Č. skundas, dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą ir G. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.