Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, I3-768-283/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-11
Bylos Nr.: I3-768-283/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00307-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: J. B.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Administracinė byla Nr. I3-768-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00307-2019-9

Procesinių sprendimų kategorijos: 22.1; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui J. B.,

atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. B.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) viršininko pavaduotojo, laikinai einančio viršininko pareigas R. Ž. 2019 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 50-TE-585 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas nurodė, kad remiantis (duomenys neskelbtini) AVPK 2019 m. spalio 2 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-48 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno J. B. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), tarnybinė nuobauda jam buvo skirta už Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 61 punkto pažeidimą ir (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.2 punkte įtvirtintų funkcijų netinkamą vykdymą. J. B. paaiškino, kad tarnybinę nuobaudą atsakovas paskyrė, nustatęs, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, neatliko jokių pirminių tyrimo veiksmų ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta pažeidžiant bendruosius teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo principus, joje nenustatyti padaryto tarnybinio nusižengimo padariniai, neįvertintos tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, suformuluoti teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktais. J. B. paaiškino, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 4 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojas informavo (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinę grupę, kurioje tuo metu jis dirbo su tyrėja R. Š., apie (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Pareiškėjas su R. Š. į įvykio vietą atvyko apie 5 val. 15 min. ir rado kelio viduryje gulintį vyro lavoną. Kadangi rasto asmens tapatybė nebuvo nustatyta, jis su kolege iškvietė budintį (duomenys neskelbtini) AVPK specialistą S. J., kad jis atliktų nuodugnią lavono apžiūrą. Nurodė, kad iki šio pareigūno atvykimo buvo apžiūrėta ir išmatuota įvykio vieta, ieškoma autoavariją padariusio automobilio pėdsakų, atlikti jų matavimai, įvykio vietoje surasti ir išmatuoti kiti pėdsakai bei daiktai, nustatyta asmens ir automobilio susidūrimo vieta, automobilio judėjimo kryptis, matomumas ir pan. Atvykus S. J., buvo apžiūrėtas lavonas, jo drabužiuose jokių žuvusįjį identifikuojančių duomenų nebuvo rasta. Išvardinti veiksmai buvo atliekami apytikriai iki 6 val. 00 min., po to buvo iškviesta tarnyba, išvežusi lavoną. Po įvykio vietos apžiūros pareiškėjas su R. Š., siekdami nustatyti žuvusiojo tapatybę, toliau vykdė neatidėliotinus veiksmus ir nuo 6 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. apvažiavo arčiausiai įvykio vietos esančius kaimus, tačiau reikšmingos informacijos apie žuvusįjį negavo. Pareiškėjas nurodė, kad apie 7 val. 30 min. grįžo į (duomenys neskelbtini) AVPK patalpas ir iki darbo pamainos pabaigos, t. y. 9 val. 00 min., dirbo su kita prieš nurodytą įvykį surinkta medžiaga ir laukė eismo įvykio pirminės medžiagos, kurią pareiškėjui turėjo pristatyti (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos tarnybos (toliau – ir KPT) pareigūnai. J. B. teigė, kad ikiteisminį tyrimą pradėti buvo galima, tik remiantis KPT pareigūnų pateikta medžiaga. Kadangi iki pamainos pabaigos šios medžiagos nesulaukė, jis išvyko namo ilsėtis, nusprendęs tos pačios dienos vakare atvykti į darbą, kad parengtų kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio vietos apžiūrą, surašytų tarnybinį pranešimą, tikėdamas, kad iki to laiko jau bus pristatyta KPT pareigūnų surinkta pirminė medžiaga ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo vertinimu, Rekomendacijų 61 punkto nuostata, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkretaus įvykio, reiškia, kad to daryti jis neprivalo, todėl po įvykio vietos apžiūros ir atliktų veiksmų žuvusiojo asmenybei nustatyti nepradėdamas ikiteisminio tyrimo, Rekomendacijų 61 punkto reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos bei lavono apžiūra, vykdyta galimų liudytojų paieška, siekiant nustatyti žuvusiojo asmenybę, vertino, kad jis atliko visus būtinus veiksmus ir įvykdė Pareigybės aprašymo 6.2 punktą. Pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų tyrėjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo (toliau – ir Veiklos aprašas) 2.4 punkto, nes neatidėliotinai reagavo į pranešimą ir išvyko į įvykio vietą, atliko pirminius veiksmus ir užtikrino viešąją tvarką. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam negalima taikyti taisyklių, kurių privalo laikytis vyresnysis (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokie konkrečiai neigiami padariniai kilo, pareiškėjui per 1 val. 30 min. nepradėjus ikiteisminio tyrimo. J. B. teigimu, aplinkybė, kad jis nepradėjo ikiteisminio tyrimo, netrukdė tolesniems tyrimo veiksmams – liudytojų paieškai ir apklausai, žuvusiojo asmenybės identifikavimui, eismo įvykį padariusio asmens paieškai, nes šiems veiksmams atlikti nėra reikalingas ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Pareiškėjo žiniomis, iki 9 val. 00 min. jokie tyrimo veiksmai apskritai nebuvo atliekami ir nebuvo planuojama juos atlikti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinta, kad J. B., pamatęs sudarkytą žuvusiojo kūną, patyrė šoką, nes panašiomis aplinkybėmis žuvo pareiškėjo močiutė. J. B. vertinimu, tai yra akivaizdi tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo teigimu, būdamas tokioje būsenoje, jis negalėjo numatyti neigiamų padarinių, galimai kilsiančių dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo. Pabrėžė, kad, pagal (duomenys neskelbtini) AVPK susiklosčiusią kelių eismo įvykių tyrimo praktiką, operatyvinės grupės pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą tik gavę KPT surinktą pirminę medžiagą, o jei tokią medžiagą vėluojama pateikti, ikiteisminį tyrimą pradeda kitos pamainos operatyvinės grupės pareigūnai. Dėl šios priežasties pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog pirminė medžiaga bus pristatyta kitoje pamainoje dirbančiai operatyvinės grupei, kuri ir pradės ikiteisminį tyrimą. Vertino, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra kompiuteryje atliekamas formalus veiksmas, trunkantis apie 15 min. Pareiškėjo teigimu, šį veiksmą galėjo atlikti bet kuris (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo neatliktas veiksmas nesukliudė kitiems pareigūnams vėliau šį veiksmą atlikti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas nurodė, kad surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo pažeistas protingumo principas, kadangi operatyvinės grupės pareigūnai tik organizuoja tyrimo veiksmus ir vadovauja įvykio vietos apžiūrai, tačiau patys jokių dokumentų nerengia. Paaiškino, kad įvykio vietos apžiūros metu reikalingus matavimus atlieka, įvykio pėdsakus užfiksuoja, eismo įvykio fotonuotraukos padaro, reikšmingus daiktinius įrodymus paima ir kitus veiksmus atlieka KPT pareigūnai, padedant ir patariant operatyvinės grupės pareigūnams. Po įvykio vietos apžiūros ir eismo atstatymo KPT pareigūnai operatyvinei grupei pateikia tarnybinį pranešimą su konkrečiais duomenimis apie eismo įvykį, įvykio vietos apžiūros planą, įvykio vietos apžiūros fotolentelę ir kitus dokumentus. Kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, vadovaujantis BPK 179 straipsniu, įvykio vietoje nerašomas, jis rengiamas po to, kai baigiama įvykio vietos apžiūra. Tik atkūrus eismo tvarką kelyje, KPT pareigūnai užfiksuoja visus įvykio vietoje gautus duomenis ir surašytus dokumentus pateikia (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS, kurio pareigūnai, remdamiesi šia pirmine medžiaga, atlieka tolesnius tyrimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, pradeda ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, tai tarnybinio patikrinimo metu patvirtino ir KPT viršininkas V. M.. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad KPT pareigūnė A. B. suvedė duomenis apie kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį į Eismo įvykių informacinę sistemą, o KPT pareigūnas K. Ž. pateikė paaiškinimus, kad 2019 m. liepos 18 d. pradėti ikiteisminį tyrimą buvo galima vien iš Eismo įvykių registro duomenų. J. B. pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinės grupės pareigūnai negali naudotis Eismo įvykių informacine sistema. Pareiškėjas kaip nepagrįstą vertino Tarnybinio tyrimo išvados teiginį, kad įvykio vietos schemos nepateikimas iš karto po įvykio nesudarė jokių kliūčių pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jau iš pirminio pranešimo buvo aiškūs nusikalstamos veikos požymiai, prieštarauja operatyvinės grupės pareigūnų funkcijoms, išdėstytoms Pareigybės aprašyme. Pareiškėjo vertinimu, pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis vien pirminiu pranešimu, t. y. nepatikslinus įvykio aplinkybių, negalima, nes tai būtų visuomenės dezinformavimas. J. B. teigimu, rengiant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo pažeistas sąžiningumo principas, nes 2019 m. liepos 18 d., nuo 7 val. 30 min. iki 90 val. 00 min, t. y. iki jo darbo pamainos pabaigos, nebuvo pateikta pirminė medžiaga, todėl jis buvo priverstas dirbti ne darbo metu, kadangi tą pačią dieną 20 val. atvyko į darbą, kadangi norėjo sąžiningai atlikti patikėtą darbą, nesudarant kliūčių tolesniam ikiteisminio tyrimo atlikimui (b. l. 1-7).

J. B. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (originale – „Nuomonė dėl pateikto atsiliepimo į skundą“) nurodė, kad jam nesuteikta teisė savarankiškai spręsti apie nusikalstamos veikos požymių buvimą. Pareiškėjo vertinimu, nusikalstamos veikos požymiai turi būti pagrįsti pirminiais įrodymais, be pirminės įrodomosios medžiagos ikiteisminio tyrimo pradėjimas būtų nepagrįstas. Konkrečiu atveju, tokiais pirminiais įrodymais yra KPT parengti pirminiai dokumentai, kurie iki pamainos pabaigos pareiškėjui nebuvo pateikti. Tvirtino, kad Veiklos apraše nėra nurodyta, kad operatyvinės grupės pareigūnas turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, jis nėra ir įvykio dieną nebuvo paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju pareigūnu, ir nesupranta, kokia yra jo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo kaltės forma (b. l. 57-60).

Teismo posėdyje J. B., iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą ir panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini), paskirtas į operatyvinę grupę reaguoja į įvykius. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 17 d. darbą pradėjo 21 val. 00 min., naktį iš 2019 m. liepos 17 d. į liepos 18 d. buvo daug įvykių, o 2019 m. liepos 18 d., 5 val. 15 min. budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kelyje suvažinėtas žmogus, todėl į įvykio vietą privalo vykti operatyvinė grupė. Atvykę į įvykio vietą, joje rado KPT ekipažą, ant kelio gulėjo lavonas su itin sunkiais sužalojimais. Paaiškino, kad tokio įvykio metu pagrindinis darbas buvo apžiūrėti eismo įvykio vietą, tai atlieka KPT pareigūnai, o jiems vadovauja operatyvinės grupės pareigūnai. Įvykio vietoje dirbo KPT pareigūnas K. Ž., kuris viską fiksavo savo užrašinėje ir sudarė eismo įvykio vietos plano juodraštį. Kadangi žuvusysis nebuvo atpažintas, buvo iškviestas specialistas S. J. lavono apžiūrai atlikti, šioje apžiūroje taip pat dalyvavo operatyvinės grupės pareigūnai. Nurodė, kad duomenis, gautus apžiūrint lavoną, fiksavo specialistas, o operatyvinės grupės pareigūnai stebėjo, kad būtų atlikti visi veiksmai. Nurodė, kad įvykio vietoje yra rengiami tik dokumentų juodraščiai, o galutinai dokumentai sudaromi darbo kabinete. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus lavono apžiūrą, buvo imtasi priemonių išsiaiškinti žuvusiojo asmenybę ir tuo reikalu jis su R. Š. apvažiavo gretimus kaimus ir sodybas, tačiau šie veiksmai nedavė jokių rezultatų. J. B. nurodė, kad grįžęs apie 7 val. 30 min. į policijos komisariato patalpas, laukė KPT pareigūnų parengtos medžiagos. Paaiškino, kad KPT pareigūnai privalėjo parengti tarnybinį pranešimą, fotolentelę ir eismo įvykio vietos planą ir šiuos dokumentus popieriniu variantu pateikti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS pareigūnams. Laikas, per kurį KPT pareigūnai privalo tai padaryti, nėra nustatytas, paprastai tai užtrunka 2-5 val. ir priklauso nuo KPT pareigūnų užimtumo. Paaiškino, kad įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje ir tarnybiniame pranešime nurodomi duomenys skiriasi nuo pirminio pranešimo duomenų, yra žymiai tikslesni. Pareiškėjas teigė, kad eismo įvykio vietoje kalbėjo su KPT pareigūnu K. Ž., kuris sakė, jog netrukus baigs darbą, todėl pristatys tarnybinį pranešimą ir fotolentelę, o eismo įvykio vietos planą žadėjo pristatyti vėliau. Pareiškėjas nurodė, kad nesulaukęs KPT pareigūnų parengtos medžiagos, išėjo ilsėtis, manydamas, kad ši medžiaga bus pristatyta kitai darbą pradėjusiai pamainai. Tvirtino, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžia operatyvinės grupės pareigūnai, o klausimas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, paprastai išsprendžiamas, remiantis KPT pareigūnų pristatyta medžiaga, kuri nuskenuojama ir įkeliami į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą (toliau – ir IBPS). Paaiškino, kad ikiteisminį tyrimą galėjo pradėti tiek jis, tiek R. Š., ikiteisminis tyrimas pradedamas suvedant duomenis į IBPS. Teigė, kad be KPT pareigūnų parengtos pirminės medžiagos negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes pagal šiuos duomenis yra pateikiama informacija visuomenei. Kadangi įvykis buvo rezonansinis, pareiškėjas vertino, kad reikėjo KPT pareigūnų pateiktų konkrečių įvykio duomenų – tikslaus laiko, kelio duomenų. Nurodė, kad IBPS yra surašomas tikslus tarnybinis pranešimas, pagal jį IBPS nurodoma tiksli ikiteisminio tyrimo fabula. Kadangi tarnybinis pranešimas rašomas tik IBPS, todėl kompiuteryje buvo parašęs tarnybinio pranešimo projektą, kurį ketino įkelti į IBPS po tai, kai KPT pareigūnai pateiks pirminę medžiagą. Nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 20 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) AVPK patalpas, paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, todėl IBPS surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir tarnybinį pranešimą. Paaiškino, kad išlikus klausimui dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo, (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėjai L. K. buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą be KPT pareigūnų parengtų dokumentų. Pareiškėjo žiniomis, KPT viršininkas nurodė K. Ž. atvykti į darbą ir surašyti tarnybinį pranešimą, ir tai rodo, jog ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo reikalinga KPT pareigūnų medžiaga. Paaiškino, kad įvykio vietoje KPT pareigūnas K. Ž. sakė, kad jis nespės parengti eismo įvykio vietos plano, o apie tarnybinio pranešimo ir fotolentelės parengimą žadėjo informuoti kitos pamainos pareigūnus. Pareiškėjas pripažino, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalingi duomenys jam buvo žinomi, tačiau tvirtino, kad juos reikėjo tikslinti. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimui būtų pakakę KPT pareigūno K. Ž. tarnybinio pranešimo. Nurodė, kad keičiantis pamainoms, jis neturėjo pareigos informuoti kitą pamainą apie praeitos paros įvykius, tačiau tvirtino, jog informavo kolegas, jog ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o apie tai, jog KPT pareigūnai nepateikė pirminės medžiagos, pranešė savo tiesioginiam vadovui. J. B. tvirtino, kad įvykio dieną atlikti vyresniojo operatyvinės grupės pareigūno pareigų jam nebuvo pavesta, jis atliko visus veiksmus, todėl jaučiasi nubaustas nepagrįstai. Vertino, kad galimai pakako duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teigė, kad vadovybė būtų pareikalavusi papildomų dokumentų.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepimu prašė J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Rekomendacijų 61 punktą, ir teigė, kad, pagal šioje normoje įtvirtintos nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, gali arba pats pradėti ikiteisminį tyrimą, arba nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, kuris turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas tvirtino, kad, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ikiteisminio tyrimo teisės aktų numatyta tvarka nepradėjo ir dėl jo pradėjimo nesikreipė į atsakingą pareigūną. (duomenys neskelbtini) AVPK, remdamasis Pareigybės aprašymo 6.2 punkto ir BPK 171 straipsnio nuostatomis, vertino, kad pareiškėjas, tuoj pat nepadėjęs ikiteisminio tyrimo, pažeidė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nurodė, kad J. B., teigdamas, kad įvykio dieną nebuvo paskirtas operatyvinės grupės vyresniuoju pareigūnu, todėl jam negali būti taikomos taisyklės, kurių privalo laikytis toks pareigūnas, netinkamai interpretuoja sąvokas. Atsakovas paaiškino, kad „operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas“ yra sąvoka, apibūdinanti pareigūno veiklos sritį, o konkreti pareigybė yra vyresnysis (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo pareigybė yra (duomenys nesskelbtini), atliekantis operatyvinės grupės vyresniojo pareigūno funkcijas. (duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-534 „Dėl apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų patvirtinimo“ patvirtintus Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenis, buvo parengti pareigūnų vykdomų funkcijų aprašai, o iki jų buvo vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintomis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas nurodė, kad šiomis taisyklėmis tiek, kiek tai neprieštarauja Veiklos aprašui, vadovaujamasi iki šiol. Atsakovas pažymėjo, kad Veiklos apraše nėra naudojama sąvoka „operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas“, o taikoma viena sąvoka – „operatyvinės grupės funkciją vykdantis pareigūnas“, kuri apima Taisyklėse numatytas sąvokas „operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas“ ir „operatyvinės grupės pareigūnas“. Atsakovas teigė, kad įgyvendinant policijos sistemos pertvarką, taip siekiama suvienodinti pareigūnų vykdomas funkcijas. Pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 16 d. pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) pareigas, kurios, pagal veiklos pobūdį, priskiriamos prie operatyvinės grupės funkcijas vykdančių pareigūnų. Šie pareigūnai savo veikloje, be kitų teisės aktų, vadovaujasi ir Taisyklėmis tiek, kiek jos neprieštarauja Veiklos aprašui. Atsakovas teigė, kad policijos įstaiga yra specifinė institucija, užtikrinanti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, kurios kiekviena sudedamoji dalis – pareigūnas, vykdo specialiai jam pavestas funkcijas. Tam, kad įstaigos tikslai, funkcijos ir uždaviniai būtų įgyvendinami tinkamai, būtina didelė darbuotojų atsakomybė. Vertino, kad vieno pareigūno funkcijų nevykdymas gali turėti įtakos visos organizacijos darbui. Atsakovo teigimu, J. B., netinkamai vykdydamas jam pavestas funkcijas, t. y. laiku ir taip, kaip numato teisės aktai, nepradedamas ikiteisminio tyrimo, sutrikdė policijos įstaigos darbą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog dėl aplaidžių pareiškėjo veiksmų kitoje pamainoje dirbę pareigūnai nebuvo tinkamai informuoti apie paros įvykius, į kuriuos būtina reaguoti, nebuvo surinkta medžiaga. Tai reiškia, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turėjo tiesioginės įtakos policijos sistemos tinkamam funkcionavimui. (duomenys neskelbtini) AVPK kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo teiginį, kad ikiteisminis tyrimo pradėjimas tėra formalus veiksmas, ir teigė, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra atskira baudžiamojo proceso stadija, tai procesinė garantija, kad baudžiamojo proceso subjektai nesavavaliautų ir nepiktnaudžiautų pradėdami ar nepagrįstai atsisakydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas sukelia ypatingas pasekmes, suteikia tam tikras teises ir pareigas tiek ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai ar pareigūnui, tiek kitiems su ikiteisminiu tyrimu susijusiems asmenims. (duomenys neskelbtini) AVPK kaip nepagrįstą vertino J. B. aiškinimą, jog BPK normose nėra konkrečiai apibrėžtas terminas, per kurį yra privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kad Rekomendacijų 35 punkte nurodyta sąvoka „tuoj pat“ reiškia 10 dienų laikotarpį. Atsakovas tvirtino, kad teisminėje praktikoje sąvokos „tuoj pat“ ar „nedelsiant“ aiškinamos kaip ypatingai trumpas laiko tarpas, kai veiksmai atliekami be jokios pertraukos, jie pradedami ar atliekami tuojau pat. Be to, atsakovas, remdamasis Veiklos aprašo 3.1 punkto nuostata, kad operatyvinės grupės pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą, jeigu padaryta nusikalstama veika, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog operatyvinės grupės pareigūnai tik organizuoja tyrimo veiksmus ir vadovauja įvykio vietos apžiūrai, tačiau patys jokių dokumentų nepildo. Be to, (duomenys neskelbtini) AVPK kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius BPK 171 straipsnio nuostatoms vertino J. B. teiginius, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradeda, tik gavę KPT pareigūnų parengtą medžiagą. Atsakovas kaip nesuprantamą vertino pareiškėjo skundo argumentą, jog pareiškėjas neturėjo galimybių užpildyti dokumentų Eismo įvykių registre, nes pareiškėjui šis registras neprieinamas. Atsakovas teigė, kad J. B. nėra įpareigotas įvesti duomenis į šį registrą ir nėra traukiamas atsakomybėn už atitinkamų duomenų tvarkymą Eismo įvykių registre. Atsakovas teigė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą apibrėžia BPK 166 straipsnis, kuriame numatyta, kad ikiteisminį tyrimą pradeda ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių. (duomenys neskelbtini) AVPK vertinimu, eismo įvykio schemos nepateikimas nebuvo kliūtis pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas, nurodytos BPK 3 straipsnyje. Taigi, KPT pareigūnų pateikiama medžiaga nėra būtina sąlyga ikiteisminiam tyrimui pradėti, ikiteisminį tyrimą atitinkami pareigūnai gali pradėti, patys nustatę nusikalstamos veikos požymius. Atsakovas pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, jo metu buvo nustatytos ir ištirtos visos su įvykiu susijusios aplinkybės, pareiškėjas, manydamas, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant atitinkamus teisės aktus, turėjo teisę apskųsti tikrintojo veiksmus ar neveikimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė (b. l. 24-29).

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė I. G. prašė J. B. skundą atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų tam, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą: jis buvo įvykio vietoje, rinko įrodymus ir juos fiksavo. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės pabrėžė, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo būtina gauti KPT pareigūnų medžiagą, kadangi J. B. buvo žinomos eismo įvykio aplinkybės – kada gautas pranešimas, kad įvykio vietoje yra neatpažintas lavonas ir kt. Atsakovo atstovė, remdamasi Rekomendacijomis ir Pareigybės aprašymu, teigė, kad J. B. turėjo įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą. Paaiškino, kad dėl J. B. neatliktų veiksmų buvo sutrikdyta komisariato veikla, pavėluotai buvo suteikta informacija kitos pamainos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad J. B. nuo 2018 m. sausio 16 d. vykdo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) pareigas; jo vykdomą tarnybinę veiklą reglamentuoja (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtintas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas (b. l. 31-37).

(duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinės grupės pajėgų išdėstymo plano duomenimis, J. B. 2019 m. liepos 17 d. darbą pradėjo 21 val. 00 min., baigė – 2019 m. liepos 18 d., 9 val. 00 min.; J. B. 2019 m. liepos 19 ir 20 dienomis buvo numatytos ir suteiktos poilsio dienos (Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 50-IS-48 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno J. B. veiksmų“ (toliau - Tarnybinio patikrinimo medžiaga), l. 27-28).

(duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS viršininkas R. K. 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-8158, pateikęs informaciją, kad 2019 m. liepos 18 d., 4 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauta informacija, jog kelyje (duomenys neskelbtini), 13 km iki (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies guli kruvinas ir be gyvybės ženklų žmogus; į įvykio vietą 4 val. 54 min. buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėjai J. B. ir R. Š., dirbę pagal patvirtintą darbo grafiką operatyvinėje grupėje; nurodyti pareigūnai darbą pagal minėtą įvykį darbą baigė 7 val. 14 min.; baigę tarnybą, šie pareigūnai jokios medžiagos dėl eismo įvykio nepateikė, ikiteisminio tyrimo nepradėjo; ikiteisminį tyrimą pradėjo kitoje pamainoje dirbusi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėja L. K., nurodė, kad reikalinga patikslinti aplinkybes dėl galimo J. B. ir R. Š. tarnybinio nusižengimo (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 5).

(duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis (duomenys neskelbtini), atliekantis skyriaus viršininko pareigas R. V., patikslinęs R. K. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, parengė 2019 m. liepos 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50PR2-8537, kuriame nurodė, kad J. B. ir R. Š., reaguodami į kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusį įvykį, neatliko pirminių tyrimo veiksmų, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, ir sprendė, kad šių pareigūnų veiksmuose yra Pareigybės aprašymo 6.1-6.3 punktuose įtvirtintų funkcijų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių policijos veiklą, pažeidimo požymiai, ir vertino, kad būtina pradėti tarnybinį patikrinimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 1-2).

(duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. 50-PR1-35 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ J. B. buvo pranešta, jog yra duomenų, kad jis 2019 m. liepos 18 d. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi esant akivaizdiems nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, požymiams ((duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 18 kilometro važiuojamoje kelio dalyje guli žmogus be gyvybės žymių, galimai po eismo įvykio), nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neatliko jokių pirminių tyrimo veiksmų nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingiems duomenims užfiksuoti; tokia veika J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Rekomendacijų 61, 63 ir 80 punktų, Taisyklių 7.2.1-7.2.7 punktų, Pareigybės aprašymo 6.2-6.3 punktų reikalavimus (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 8).

J. B. su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo susipažino 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl to, jog KPT pareigūnai nepateikė pirminės medžiagos dėl blogo jų darbo organizavimo, nepradėdamas ikiteisminio tyrimo jokių teisės aktų nepažeidė (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 9-17).

(duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo (duomenys neskelbtini) R. V. parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą 2019 m. spalio 2 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) VPK viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas R. Ž.; pareiškėjas su Tarnybinio patikrinimo išvada susipažino 2019 m. spalio 9 d. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 111-122).

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas R. Ž., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 2019 m. spalio 3 d. priimtu įsakymu Nr. 50-TE-585 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 30).

Byloje nagrinėjamas vidaus tarnybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti policijos pareigūnui tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – ir Statutas), pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Tarnybinių patikrinimų atlikimą, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimą ir kitus klausimus reguliuoja nuo 2019 m. vasario 13 d. galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašas). Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašo 24 nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs sistemingą aiškinimą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant kilusį ginčą dėl įsakymo skirti J. B. tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atlikto patikrinimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas ir kokias konkrečiai, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-520/2019).

Įvertinus J. B. skunde išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas argumentų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrinių taisyklių pažeidimų neteikė. Bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, apibendrinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinį patikrinimą atlikęs (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad: 1) J. B., 2019 m. liepos 18 d. dirbdamas su (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėja R. Š., t. y. būdamas operatyvinės grupės funkciją vykdančiu pareigūnu, kurio pagrindinės funkcijos yra neatidėliotinai reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, ikiteisminį tyrimą, nuo 4 val. 54 min. reagavo į Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. liepos 18 d., 4 val. 29 min. gautą pranešimą (ROIK 0119000372612), priskirtą A kategorijai, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 18 km važiuojamojoje dalyje guli žmogus be gyvybės ženklų, galimai po eismo įvykio; 2) įvykio vietoje J. B. dirbo nuo 5 val. 21 min. iki 6 val. 2 min. ir atliko įvykio vietos apžiūrą, tačiau esant akivaizdiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymiams, būdamas operatyvinės grupės funkcijas vykdančiu pareigūnu ir turėdamas pareigą, nustačius, kad padaryta nusikalstama veika, pradėti ikiteisminį tyrimą, jo nepradėjo; 3) J. B. savo kaltais tyčiniais veiksmai, kurie vertintini kaip netiesioginė tyčia, pažeidė Rekomendacijų 61 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašyme 6.2 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 119).

Byloje nustatyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) AVPK 2019 m. liepos 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius; ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos PK NVRS (duomenys neskelbtini)s L. K. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 4 val. 29 min., pirminiais duomenimis, (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys nekelbtini), 18,51 kilometro važiuojamosios kelio dalies viduryje rastas gulintis nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavonas su sužalota galva, galimai nukentėjęs eismo įvykio metu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 34-35, 43-45).

Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotas teiginys, kad J. B. tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu , t. y. būdamas operatyvinės grupės funkcijas vykdančiu pareigūnu, turinčiu pareigą, nustačius, kad padaryta nusikalstama veika, pradėti ikiteisminį tyrimą, esant akivaizdiems BK 281 straipsnio 5 dalies požymiams, nepradėjo ikiteisminio tyrimo.

Teisės teorijoje suformuotas aiškinimo, kad neveikimas - tai sąmoningas ir valingas asmens poelgis; asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jeigu suvokė, kad nors ir turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, to negalėjo padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turi būti įvertintos visos neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygojo galimybę pareiškėjui veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo.

Išanalizavus J. B. skunde išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad jis, dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinės grupės pajėgų išdėstymo planą, 2019 m. liepos 18 d. iki darbo pamainoje pabaigos nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl 2019 m. liepos 18 d., apie 4 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 18,51 kilometro važiuojamosios kelio dalies viduryje rasto gulinčio nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavono su sužalota galva, galimai nukentėjusio eismo įvykio metu. Tačiau pareiškėjas tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, jog KPT pareigūnai nepateikė jam pirminės tyrimo medžiagos, kuri, pareiškėjo vertinimu, buvo būtina ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

Minėta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini). Viena iš pareiškėjo Pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra, gavus pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (Pareigybės aprašymo 6.2 punktas). Vykdydamas šią funkciją, pareiškėjas privalo vadovautis Veiklos aprašu, Rekomendacijomis, nustatančiomis reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią ar atsisakant jį pradėti, ir kitais teisės aktais.

Rekomendacijos nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius; tarnybiniame pranešime nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir išreiškiamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą; sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu; sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą (7 punktas).

Rekomendacijų 61 punkte nustatyta, jog informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad J. B. tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja pareiškėją nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą kiekvienu atveju, kai jam paaiškėja galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, nurodęs, jog yra ilgametis policijos pareigūnas, savo tarnybinėje veikloje pradėjęs daug ikiteisminių tyrimų, teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad ikiteisminiai tyrimai dėl eismo įvykių yra jo kasdienis darbas, kad jis teoriškai ir praktiškai yra gerai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis nustato, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. BPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos; vykdyti visus prokuroro nurodymus; prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

Teismas, remdamasis nurodytomis BPK normų nuostatomis, konstatuoja, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, kas, teismo vertinimu, suprantama kaip tuoj pat ir neatidėliojant.

Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 18 d., 4 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauta informacija, kad kelyje (duomenys neskelbtini), likus 13 km iki (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies guli kruvinas ir be gyvybės ženklų žmogus. Į įvykio vietą 4 val. 29 min. buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) AVPK KPT ekipažas, 4 val. 54 min. – operatyvinėje grupėje dirbę (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėjai J. B. ir R. Š., o 4 val. 58 min. - (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos ekipažas. Išanalizavus J. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. pateiktą paaiškinimą, daroma išvada, kad pareiškėjas, atvykęs į įvykio vietą, joje rado vyriškos lyties lavoną su daugybiniais kūno sužalojimais; kūno sužalojimai ir kiti įvykio vietoje rasti eismo įvykio pėdsakai bei daiktai leido spręsti, kad žmogus žuvo eismo įvykio metu kontakto su iš įvykio vietos pasišalinusia motorine transporto priemone metu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 11). Nustatyta, kad J. B. 2019 m. liepos 18 d., 20.40 val. – 21.29 val. parengtame Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodė, kad kelio (duomenys neskelbtini) 18,5 kilometre kelio važiuojamosios dalies viduryje buvo rastas akivaizdžiai sužaloto vyriškio lavonas; rasto lavono vietą, įvykio vietoje rastus daiktus ir pėdsakus, jų buvimo vietas detaliai aprašė protokolo dalyje „Kelių eismo dalyvių rasti daiktai pėdsakai“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 54).

Įvertinus nurodytus duomenis, sprendžiama, kad J. B., atvykęs į įvykio vietą, apžiūrėjęs joje rastą vyriškos lyties lavoną su daugybiniais kūno sužalojimais, kitus rastus pėdsakus ir daiktus, atlikęs kitus veiksmus, turėjo ir objektyviai galėjo nustatyti, jog iš įvykio vietos pasišalinęs asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, t. y. kad yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Teismo posėdyje J. B. iš esmės patvirtino, kad jam žinomų duomenų apie 2019 m. liepos 18 d., apie 4 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) 18,51 kilometro važiuojamosios kelio dalies viduryje rastą gulintį nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavoną su sužalota galva, galimai nukentėjusį eismo įvykio metu, pakako tam, kad galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo argumentai, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo būtina gauti KPT pareigūnų parengtą medžiagą, kurioje būtų nurodyti tikslūs duomenys, susiję su konkrečia įvykio vieta, įvykio vietoje atliktų matavimų rezultatai ir pan. Pareiškėjas teigimu, taip būtų pateikti kuo tikslesni duomenys apie įvykį, o skunde, be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, remiantis vien pirminiu pranešimu, t. y. nepatikslinus įvykio aplinkybių, reikštų netinkamą visuomenės informavimą.

Teismas sprendžia, kad tam, jog pareiškėjas pradėtų ikiteisminį tyrimą, nebuvo būtina gauti KPT pareigūnų parengtą medžiagą. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad J. B. buvo įvykio vietoje, ją apžiūrėjo ir dalyvavo atliekant būtinus duomenų rinkimo ir patikslinimo veiksmus. Taigi pareiškėjui jam buvo žinomi pranešimo apie įvykį gavimo laikas, įvykio vieta, pareiškėjas matė kelio važiuojamojoje dalyje gulintį lavoną su daugybiniais kūno sužalojimais, akivaizdžiai patirtais eismo įvykio metu, ir kitus įvykio pėdsakus (kelyje išsimėčiusius batus ir vidpadžius, kraujo pėdsakus ir kt.). Teismo vertinimu, šių duomenų pareiškėjui objektyviai pakako pradėti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą.

Teismo vertinimu, pradedant ikiteisminį tyrimą paprastai nėra ir negali būti žinomos visos faktinės aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas pagal vienokias aplinkybes ar BK straipsnį, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje, atlikus BPK numatytus įrodymų rinkimo veiksmus, aplinkybės ir veikos kvalifikacija gali keistis. BPK normos imperatyviai nustato, kad tikslus ir konkretus turi būti pranešimo apie įtarimą turinys, kadangi šiuo procesiniu dokumentu asmeniui yra pranešama, kuo jis yra įtariamas, tačiau reikalavimų, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo fabula būtų itin išsami, nenustato. Tai nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas pagal nekonkrečius duomenis, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo būtini visi ir itin konkretūs duomenys apie lavono, kitų rastų pėdsakų padėtį kelio elementų ir vienas kito atžvilgiu, duomenys apie kraujo pėdsakų matmenis ir pan.

Nurodyta išvada daroma, atsižvelgus į nusikalstamos veikos aprašymą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėja L. K. 2019 m. liepos 18 d. Tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1213246 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Šiame tarnybiniame pranešime tyrėja nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 4 val. 29 min., pirminiais duomenimis, (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 18,51 km, važiuojamosios kelio dalies viduryje rastas gulintis nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavonas su sužalota galva, galimai nukentėjęs eismo įvykio metu. (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS tyrėja L. K., vadovaudamasi BPK 166 straipsnio 1 dalimi, t. y. remdamasi taip aprašyta nusikalstama veika, nustačiusi nusikalstamos veikos požymius, nusprendė pradėti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Tyrėjos L. K. 2019 m. liepos 18 d. Tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1213246 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas buvo perkeltas į IBPS (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 55, 43).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius; tarnybiniame pranešime nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir išreiškiamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą; sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu; sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad susiklosčiusioje situacijoje, vadovaujantis BPK 2, 166, ir 172 straipsnių nuostatomis, J. B., įvykio vietoje atlikęs visus būtinus veiksmus ir grįžęs į darbo vietą (duomenys neskelbtini) AVPK patalpose, vadovaudamasis Rekomendacijų 61 punktu, turėjo ir objektyviai galėjo iki darbo (pamainos) pabaigos neatidėliojant pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, jog Rekomendacijų 61 punkto nuostata, numatanti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkretaus įvykio, reiškia, kad pradėti ikiteisminį tyrimą jis neprivalėjo, todėl po įvykio vietos apžiūros ir kitų veiksmų atlikimo nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, Rekomendacijų 61 punkto nepažeidė.

Kaip minėta, Rekomendacijų 61 punkte numatyta, jog informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas), nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas, įvertinęs Rekomendacijų 61 punkto turinį, sprendžia, kad pareiškėjas, nustatęs požymių, jog yra galimai padaryta BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nukalstama veika, turėjo arba pats pradėti ikiteisminį tyrimą, arba nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį tokią teisę.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad J. B. 2019 m. liepos 18 d. iki savo darbo (pamainos) pabaigos ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nepradėjo. Teismas sprendžia, kad Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys patvirtina tai, kad jog pareiškėjas neatliko kito Rekomendacijų 61 punkte nurodyto veiksmo - nustatęs požymių, jog yra galimai padaryta nukalstama veika, nedelsdamas į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nesikreipė. Tokia išvada daroma, remiantis (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) L. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-10461 „Dėl įvykio aplinkybių“, kuriame nurodyta, jog 2019 m. liepos 18 d. darbą pradėjusi 9.00 val., prieš tai pamainoje dirbę (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS pareigūnai, t. y. ir pareiškėjas, jokios medžiagos, susijusios su 2019 m. liepos 18 d. kelio (duomenys neskelbtini) 18,51 kilometre įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu žuvo žmogus, nepaliko ir informacijos apie tai nepateikė, nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą davė (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS viršininkas R. K. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 86).

Kaip nepagrįsti vertinami ir atmetami J. B. argumentai, kad BPK normos neapibrėžia konkretaus termino, per kurį privalo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pagal Rekomendacijas, ikiteisminį tyrimą pradėti galima per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos požymių paaiškėjimo, todėl, pareiškėjo teigimu, 2019 m. liepos 18 d. iki darbo (pamainos) pabaigos nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, teisės normų nepažeidė.

Nuostata, kad, įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, įtvirtinta Rekomendacijų 80 punkte. Teismas, remdamasis BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, jog Rekomendacijose nustatytas 10 dienų terminas yra numatytas duomenų patikslinimo veiksmų atlikimui, tačiau tuo atveju, kai nusikalstamos veikos požymiai yra akivaizdūs, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl pareigūnų atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo ir jų sukeltų žalingų padarinių, savo praktikoje yra pateikęs aiškinimą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, kai yra pagrindas manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas net ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių, o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 168 straipsniu, galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-37-684/2017).

Teismas kaip nepagrįstus vertina ir atmeta J. B. paaiškinimus, kad jis 2019 m. liepos 18 d. neturėjo pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nevykdė vyresniojo operatyvinės grupės pareigūno funkcijų.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad J. B. nuo 2016 m. sausio 16 d. vykdo (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal veiklos pobūdį, priskiriamas operatyvinės grupės funkcijas vykdančių pareigūnų kategorijai (b. l. 26). Šiam teiginiui patvirtinti atsakovas pateikė išrašą iš policijos įstaigos tvarkomo Personalo posistemio (b. l. 52). Pajėgų išdėstymo plano duomenimis, 2019 m. liepos 17 d., 21.00 val. – 2019 m. liepos 18 d., 9.00 val. laikotarpiui į (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinės grupės sudėtį buvo paskirtas ir pareiškėjas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 27-28). (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS viršininkas R. K. 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-8158 nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d., 4 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš Bendrojo pagalbos centro gavus informaciją apie kelyje (duomenys neskelbtini), 13 km iki (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies gulintį be gyvybės ženklų žmogus, į įvykio vietą 4 val. 54 min. buvo išsiųsti du (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini), tarp jų - ir J. B., pagal patvirtintą darbo grafiką dirbę operatyvinėje grupėje (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 5). Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog ir J. B. patvirtino, kad jis nuo 2019 m. liepos 17 d., 21.00 val. iki 2019 m. liepos 18 d., 9.00 val. buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS operatyvinę grupę (b. l. 2).

Taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas, susipažinęs su jam perduota sprendimo priėmimui medžiaga, sprendžia klausimą dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, o 5.7 punkte įtvirtinta, kad operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas organizuoja Taisyklių 5.6 punkte nurodytų veiksmų atlikimą. Veiklos aprašas 2.4 punktas apibrėžia, kad operatyvinės grupės funkciją vykdančio pareigūno pagrindinės funkcijos yra neatidėliotinai reaguoti į pranešimus į nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, ikiteisminį tyrimą, priimti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nereikia atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, užtikrinti viešąją tvarką, kai nėra pranešimų apie nusikalstamas veikas. Taigi, Taisyklės ir Veiklos aprašas vartoja skirtinas sąvokas. (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) J. B. savo veikloje Taisyklėmis privalėjo vadovautis tiek, kiek jos neprieštarauja Veiklos aprašui. Veiklos aprašo 3.1 punkte numatyta, kad operatyvinės grupės funkciją vykdantis pareigūnas, reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus, pradeda ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nuo 2019 m. liepos 17 d., 21.00 val. iki 2019 m. liepos 18 d., 9.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) J. B. vykdė ir operatyvinės grupės funkciją vykdančio pareigūno funkcijas, todėl savo tarnybinėje veikloje privalėjo vadovautis Veiklos aprašo 3.1 punkto nuostatomis.

Išanalizavus J. B. skunde išdėstytus, teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, įvertinus dokumentus, kuriuose pareiškėjas užfiksavo savo įvykio vietoje atliktus būtinus pirminius veiksmus (2019 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-1218923, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą Nr. IBPS-V-1218856), daroma išvada, kad pareiškėjas, kaip operatyvinės grupės funkciją vykdantis pareigūnas, įvykdęs Veiklos aprašo 3.1 punkte nurodytas funkcijas, t. y. reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus, grįžęs į (duomenys neskelbtini) AVPK patalpas, privalėjo nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas J. B. teigė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas tėra formalus veiksmas, todėl tai, kad jis nepradėjo ikiteisminio tyrimo, jokių žalingų padarinių nesukėlė ir niekaip nekliudė tolimesniems veiksmams – liudytojų paieškai ir apklausai, žuvusiojo asmenybės identifikavimui, eismo įvykį padariusi asmens paieškai ir kt., kadangi šiems veiksmams atlikti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra būtina.

Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra ir baudžiamojo proceso pradėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Taigi, prokuroras koordinuoja ikiteisminį tyrimą ir nusprendžia, kurie proceso veiksmai yra būtini ir privalo būti atlikti. Prokuroro konstitucinę pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauti užtikrina BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, pradėjęs ikiteisminį tyrimą, apie tai praneša prokurorui. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą.

Pagal Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1V-702/I-294/6P-101-(1.1) (toliau – ir IBPS nuostatai), IBPS turi tikslą sukurti duomenų apsikeitimo mechanizmą, siekiant automatizuoti ir kompiuterizuoti baudžiamojo proceso veiksmų ir procedūrų duomenų tvarkymą (IBPS nuostatų 6 punktas). Viena iš IBPS funkcijų yra formuoti ir teikti IBPS duomenų gavėjams įvairias ataskaitas apie nusikalstamas veikas, ikiteisminius tyrimus, ikiteisminio tyrimo veiksmus, kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, proceso dalyvius, baudžiamąsias bylas, teismo nutartis ir nuosprendžius, paskirtas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, bausmės vykdymą (IBPS nuostatų 7.3 punktas). Taigi, įvesdamas į IBPS duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas praneša prokurorui, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokuratūroje per IBPS gavus informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, paskiriamas šiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, kuris, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktus įgaliojimus, sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimo ir ikiteisminio tyrimo organizavo.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįsti vertinami ir atmetami J. B. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nedelsiant (tuoj pat, neatidėliojant) yra tik formalus veiksmas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesprendžia dėl detalių pareiškėjo argumentų, pateiktų pagrindžiant teiginį, kad jis neatidėliotinai reagavo į pranešimą ir išvyko į įvykio vietą, įvykio vietoje atliko visus jo kompetencijai priskirtus pirminius veiksmus, užtikrino viešąją tvarką ir kad nepažeidė Veiklos aprašo 2.4 punkto. Tokia išvada daroma, nustačius, kad nors (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. 50-PR1-35 J. B. buvo informuotas, jog yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi neatliko jokių pirminių tyrimo veiksmų nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingiems duomenims užfiksuoti, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje formuluojant pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo esmę, nėra nurodyta, kad J. B. neatliko pirminių tyrimo veiksmų (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 8, 118).

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK NVRS (duomenys neskelbtini) J. B. pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad, būdamas operatyvinės grupės funkcijas vykdantis pareigūnas, 2019 m. liepos 18 d. , reaguodamas į 2019 m. liepos 18 d., 4.29 val. gautą pranešimą ROIK 0119000372612 apie kelyje (duomenys neskelbtini), likus 13 km iki (duomenys nesjkelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies gulintį žmogų be gyvybės ženklų, kruviną ir galimai po eismo įvykio, nustatęs padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymius, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, taip neatlikdamas savo pareigų ir pažeisdamas Rekomendacijų 61 punkto bei Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus.

Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriant tarnybines nuobaudas, atsižvelgiama į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinių nuobaudų skalėje papeikimas yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda (Statuto 39 straipsnio 2 dalis). Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o teismo pareiga yra įvertinti pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei nustatoma, kad paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta, o jos tikslai gali būti pasiekti, paskyrus pareigūnui švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013)

Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. yra ilgametis policijos pareigūnas, vidaus tarnyboje dirba nuo (duomenys neskelbtini) ir jo stažas vidaus tarnybos sistemoje yra 26 metai 7 mėnesiai; tarnybos metu pareiškėjas buvo nuolat skatinamas piniginėmis premijomis ir padėkomis, jis 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo apdovanotas Pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, 2018 m. vasario 2 d. – Antrojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“; atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, o pareiškėjo 2018 metų tarnybinė veikla įvertinta gerai; pareiškėjas apibūdinamas kaip turintis pakankamai žinių ir įgūdžių, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, darbštus, punktualus, išmanantis darbo specifiką, korektiškas, taktiškas, mandagus ir atidus, pasirengęs padėti, teisingai reaguojantis į kritiką ir besimokantis iš klaidų ( Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 19, 23-24).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus duomenis, sprendžia, kad policijos įstaiga J. B. vertino kaip nepriekaištingai ir gerai tarnybines pareigas atliekantį pareigūną.

Įvertinus J. B. tarnybinės veiklos vertinimą, padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, bei atsižvelgus į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota apie pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) AVPK ir surašė tarnybinį pranešimą, parengė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir šiuos dokumentus įkėlė į IBPS, t. y. atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, sprendžiama, jog paskirtoji tarnybinė nuobauda yra per griežta. Teismo vertinimu, atsižvelgus į policijos įstaigos pateiktą pareiškėją charakterizuojantį apibūdinimą, kad jis teisingai reaguoja į kritiką ir mokosi iš klaidų, daroma išvada, kad tarnybinės nuobaudos tikslai J. B. atžvilgiu gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl nurodytų priežasčių (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 50-TE-585 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keičiama į Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, teismas yra įpareigotas tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20; 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgęs į jų aiškinimą, teismas kitus pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus vertina kaip perteklinius ir sprendime dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

Atsižvelgęs į tai, kad ABTĮ įtvirtintos normos nenustato reikalavimo tarnybinių ginčų bylose, pradėtose pagal vidaus tarnybos pareigūnų skundus, įsiteisėjusius sprendimus perduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybai, teismas nesprendžia dėl pareiškėjo prašymo įsiteisėjusį sprendimą perduoti nurodytai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 50-TE-585 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti tarnybine nuobauda - pastaba.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė