- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- I-5803-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00449-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- H. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-02-01 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2015-03-05 buvo laikomas LAVL palatose žiauriomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigia, kad palatos buvo mažos, pareiškėjas buvo priverstas gulėti arba sėdėti, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 5,1 m² ploto reikalavimas. Nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą. Teigia, kad palatos buvo netvarkingos, ant sienų buvo pelėsis, nuo lubų byrėjo dažai. Pabrėžė, kad palatose įrengti langai buvo atitverti grotomis, nebuvo įrengta tinkama ventiliacijos sistema, trūko gryno oro (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, nefiksuoja, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Nurodė, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. LAVL privalo laikytis teisės aktuose nustatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršijamos. Pažymėjo, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos higienos normų HN 76:2010 (toliau – ir Higienos normų) reikalavimų. Nurodė, kad vasaros laikotarpiu vienas palatos lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, o žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pabrėžė, kad kiekvienoje palatoje langai yra pritaikyti vėdinti, ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema) užtikrina oro cirkuliaciją, vėdinimą patalpoje. Paaiškino, kad ant langų įrengti 1,6 cm skersmens plieniniai virbai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus (b. l. 7–9).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2015-03-05 (b. l. 1–2).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų (redakcija nuo 2016-04-01), 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovės atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015-02-03 iki 2015-02-09 Chirurgijos skyriaus 25 kamerų tipo palatoje (21,25 m², 10 lovos), nuo 2015-02-13 iki 2015-03-06 Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (21,25 m², 8 lovos). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (29 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą. Higienos normos 24 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio. LAVL atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa LAVL palatose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. LVAT praktikoje yra nustatyta, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į LAVL byloje pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 48, 54, 67), darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL palatose yra nulupinėti sienų dažai ir tinkas. LAVL atsiliepime nurodė, kad patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) visiškai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. Iš byloje pateikto Visuomenės sveikatos centro 2015-08-19 patikrinimo akto Nr. 13 (15.3)-PA-1934 duomenų matyti, kad tikrintoje palatoje Nr. 24 nuo senelės prie praustuvo yra nukritusios keramikinės plytelės, nuo sienų ir lubų vietomis nubyrėję dažai – tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2013 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijos kontrolės reikalavimai“ 114 p. reikalavimų, kuriame nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms (b. l. 35–37). Nors pareiškėjas minėtoje palatoje tikrinimo metu nebuvo laikomas, tačiau teismas sprendžia, kad iš pateikto patikrinimo akto galima spręsti apie bendrą kitų palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklę. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovė nepaneigė netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl palatose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos, nurodė, kad įrengtos metalinės grotos trukdė vėdinti patalpas. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL palatose yra įrengta vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), vasaros metu kamerų langų rėmai išimami, kad būtų geresnis vėdinimas, o žiemos metu įstatomi, kad būtų sulaikoma šiluma. Pažymėjo, kad kiekvienoje palatoje yra langai, pritaikyti vėdinti (atidarant ir uždarant langą), ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Higienos normos 24 p. ir 26 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Iš atsakovės atstovės pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad LAVL palatose nustatyta, kad drėgmė palatose atitiko Higienos normų reikalavimus (b. l. 33–53). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose ant langų įrengtos apsauginės grotos, todėl palatas buvo sunku vėdinti. Atsakovės atstovė atsiliepime patvirtino aplinkybę, kad LAVL palatose ant visų langų yra įrengtos apsauginės grotos. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl šiuo atžvilgių LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į LAVL administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (29 dienas), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 10 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2014-08-02 iki 2016-06-30) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.