Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. ir nubaustas 723 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

T. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 24 d. apie 03:00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo V. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnio – 1,59 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Advokatas tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, daugiau dėmesio skyrė įrodymams, kurie susiję su kaltės pagrindimu ir visiškai netyrė duomenų, kurie galėjo patvirtinti T. M. poziciją. Teismas į posėdį kvietė policijos pareigūnus, kurie administracinėje byloje visai nebuvo pateikę jokių paaiškinimų, tuo tarpu tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys (automobilyje Volvo V70, kuriuo galimai padarytas pažeidimas, buvęs A. V.) teismo kviečiami apklausai nebuvo.

Skunde taip pat nurodoma, kad rašytinis įrodymas - L. M. paaiškinimas byloje gautas neteisėtai ir juo vadovautis teismas negalėjo. L. M. yra artimas T. M. asmuo, todėl įstatymas suteikia teisę atsisakyti duoti parodymus. Šia teise L. M. teisme pasinaudojo, tačiau duodant rašytinius paaiškinimus, nebuvo aiškinamas tarpusavio ryšys ir neišaiškinta teisė neduoti parodymų.

Pažeidėjo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų tiesiogiai nėra matę, kad T. M. būtų neblaivus vairavęs transporto priemonę. Pasak šių liudytojų, jie tik iš kitų asmenų girdėjo, kad automobilį Volvo V70 vairavo T. M.. Be to šie asmenys yra tepasakę, kad T. M. automobilį vairavo tuo momentu, kai automobilis buvo traukiamas iš griovio. Atstovas pažymi, kad tokių policijos pareigūnų pateiktų aplinkybių patikrinti nėra jokių galimybių, nes policijos pareigūnai negalėjo nurodyti šios informacijos gavimo šaltinių. Darant prielaidą, kad tokia informacija pareigūnams ir buvo suteikta, tai neaišku, ar ją suteikę asmenys neturėjo kokių nors asmeniškumų, pykčių T. M. atžvilgiu, neaiški šių asmenų būklė (neblaivumas) ir pan. Be to, jei T. M. ir vairavo, tai tik iš griovio, o ne Vilties gatve, Rokiškio mieste, kaip tai suformuluota administracinio teisės pažeidimo protokole. Vairavimo iš griovio aplinkybė, dėl kurios ir yra nubaustas T. M., paaiškėjo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, kad T. M. nebuvo tinkamai supažindintas su jo galimai padaryto pažeidimo esme, dėl ko negalėjo tinkamai realizuoti teisės gintis.

Netiksliai, atstovo manymu, suformuluota kaltinime ir pažeidimo vieta. Nurodyta, kad pažeidimas padarytas Vilties gatvėje. WWW.maps.lt duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra 1011 m. ilgumo. Žiūrint į priešingą pusę nei buvo filmuota, Vilties gatvėje yra statinių, todėl vieta galėjo būti nurodyta tikslesnė. Netikslus kaltinimas ir užkelta T. M. teisę į tinkamą gynybą.

Atstovas atkreipia dėmesį į T. M. parodymus, pagal kuriuos jis Vilties gatve automobilio būdamas neblaivus nevairavo, o buvo šalia automobilio ir pro atvirą durelių langą ranka laikė automobilio vairą, kad šis nepasisuktų ir neapsunkintų automobilio ištraukimo iš griovio. Tai, kad automobilį T. M. iš griovio vairavo stovėdamas šalia automobilio, nepaneigė ir neprieštaravo jokia kita bylos medžiaga - L. M. rašytiniame paaiškinime nėra detalizuota kokiu būdu T. M. vairavo automobilį, policijos visų pareigūnų paaiškinimuose nėra pasisakyta, kad jiems yra žinoma, kokiu būdu T. M. vairavo automobilį, vaizdo medžiagoje T. M. kalba tik apie automobilio vairavimą iš griovio ir taip pat nedetalizuoja, kokiu būdu jis tai darė. Kitokios medžiagos dėl automobilio vairavimo iš griovio būdo byloje nėra.

Atstovas pažymi, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 73 p., transporto priemonės vairavimas, tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Todėl, T. M. stovint šalia transporto priemonės, šis veiksmas nelaikytinas transporto priemonės vairavimu, todėl neturi reikšmės ir jo būsena (neblaivumas).

Apibendrindamas, pažeidėjo atstovas teigia, kad T. M. veiksmo, kuris įstatymo traktuojamas kaip transporto priemonės vairavimas, T. M. neatliko, tačiau būdamas neblaivus, nesugebėjo įstatymiškai apibūdinti savo veiksmų padedant ištraukti iš griovio automobilį. Nei viena iš nurodytų kaltinime esminių faktinių aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ar nebuvo neabejotinai įrodytos. Nesant byloje pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių T. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. M. atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 126 str. įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. M. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde dar kartą pakartojama pirmosios instancijos teisme pateikta versija, kad pažeidėjas nevairavo – vairavo kitas asmuo, kuris, įvažiavus į griovį, iš įvykio vietos pasišalino. Skunde taip pat nurodoma, kad traukiant automobilį iš griovio, T. M. stovėjo šalia automobilio ir pro atvirą durelių langą laikė automobilio vairą, kad šis nepasisuktų ir neapsunkintų automobilio ištraukimo iš griovio, tačiau tokie jo veiksmai negali būti laikomi vairavimu. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. P., K. V., J. Š. ir D. P. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus - tarnybinius pranešimus, garso įrašą ir kt. Minėti įrodymai visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamią T. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo situaciją. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai A. P. ir K. V. 2015-10-24 naktį patruliavo Rokiškio mieste. Apie 3.00 val. neapšviestoje Vilties gatvėje, ant važiuojamosios gatvės dalies pamatė stovintį automobilį Volvo. Priešais šį automobilį stovėjo kitas automobilis Audi. Vaikinai iš automobilio Audi, kurie policijai prisistatyti nenorėjo, paaiškino, kad ką tik automobilį Volvo ištraukė iš griovio ir neleidžia išvažiuoti, kadangi visi asmenys šiame automobilyje yra neblaivūs. Automobilį iš griovio ištraukę asmenys kaip automobilio vairuotoją nurodė T. M.. Pareigūnas K. V. kreipėsi į T. M.: „tai nepasisekė, įvažiavai į griovį“, T. M. atsakė: „taip“, t.y. prisipažino, kad automobilį vairavo jis (b.l. 47). Tuo metu buvo iškviestas patrulių ekipažas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Į pažeidimo vietą atvyko pareigūnai J. Š. ir D. P., kurie pasodino T. M. ir drauge su juo važiavusią L. M. į policijos tarnybinį automobilį, patikrino T. M. girtumo laipsnį, L. M. pasiūlė parašyti paaiškinimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų nepateikė ir pažeidėjas, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to, pareigūnų parodymus patvirtina policijos tarnybiniame automobilyje darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotos T. M. pokalbio su pareigūnu nuotrupos: “... aš vairavau... norėjau iš griovio išvairuoti...aš net nevairavau, daviau kitam pavairuoti, kad parvežtų iki namų...įvažiavo į griovį...aš iš griovio išvairavau... gailiuos... nesakau, kad aš nevairavau, aš išvairavau iš griovio...“. Taigi, aptartų duomenų visumos kontekste T. M. iškelta versija, kad automobilį vairavo ne jis, o jam gerai nepažįstamas draugo draugas, kuris iš įvykio vietos pasišalino, yra neįtikinantys, niekuo nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas turėjo apklausti tiesiogiai įvykyje dalyvavusį asmenį - automobilyje Volvo V70 sėdėjusį A. V.. Pareigūnas K. V. teismo posėdžio metu minėjo, kad automobilyje buvo dar vienas asmuo, tačiau jis miegojo ant galinės sėdynės neblaivus. Jo tapatybė nustatyta nebuvo, nes nesugebėjo pateikti dokumentų. Akivaizdu, kad tokio asmens, negalinčio dėl girtumo adekvačiai suvokti įvykio situacijos, apklausa yra visiškai netikslinga, o jo parodymai negalėtų būti laikomi patikimais.

Skunde nurodyta ir tai, kad byloje liko nenustatytas tikslus pažeidimo laikas ir tiksli vieta. Nors labai tikslaus pažeidimo laiko ir vietos nustatymas kvalifikacijai jokios įtakos neturi, tačiau teismas, tenkindamas T. M. atstovo advokato I. Ruželės prašymą, posėdžio metu aiškinosi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo aplinkybes ir skundžiamame nutarime motyvuotai patikslino pažeidimo laiką bei pateikė motyvus, kodėl pažeidimo padarymo vietą tiksliau užfiksuoti nėra galimybės. Su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

T. M. atstovas skunde kelia L. M. parašyto paaiškinimo kaip įrodymo teisėtumo klausimą (b.l. 10). L. M. yra artimas T. M. asmuo, todėl, atstovo manymu, jai turėjo būti išaiškinta teisė neduoti parodymų. Šiam argumentui apeliacinės instancijos teismas pritaria, tačiau minėtas procesinis pažeidimas negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą, nes byloje pakanka kitų įrodymų, pagrindžiančių T. M. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinio skundo nurodyti teiginiai, apygardos teismo vertinimu, nepaneigia T. M. kaltės, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutarimą palikti nepakeistą, T. M. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinio skundo netenkinti.