Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-651/2018

Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26880-2018-8

2018 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. B. paskirta bausmė sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems (8) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-06-06, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo G. T. namuose, iš virtuvėje esančios plautuvės spintelės pagrobė G. T. priklausančią 800 eurų vertės auksinę grandinėlę, 350 eurų, taip nukentėjusiajam padarydamas 1150 eurų turtinę žalą.Tauragės apylinkės teismas, įvertinęs paties nuteistojo prisipažinimą, byloje esančių įrodymų vietą, konstatavo, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (60 str. 1 d. 9, 13 p.), į tai, kad jis teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas ne kartą administracine tvarka, nuolatinių pajamų neturi, nedirba, ir padarė išvadą, kad siekiant bausmės tikslų, nuteistajam yra pagrindas paskirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, nei sankcijoje numatyto bausmės vidurkis.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju yra susitaikęs, jis jo atsiprašė, grandinėlę atidavė, o pinigus jau buvo išleidęs vaikų poreikiams tenkinti bei alkoholiniams gėrimams įsigyti. Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebūtų davę pasirašyti sutikimo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, tai jis jau pačioje pradžioje būtų susitaikęs su nukentėjusiuoju, kuris jam jau yra atleidęs. Jam nesuprantama, kodėl pareigūnai siekė užbaigti bylą pagreitinto proceso tvarka ir tvirtina, jog sutiko tik tam, kad nebūtų patalpintas į areštinę. Nurodo, kad jis turi dvi mažametes dukras, mylimą moterį, todėl nori gyventi laisvėje. Patikina, kad jei bus sušvelninta bausmė, jis ateityje spręs savo problemą dėl alkoholio ir daugiau taip nebenusikals.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Maurius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausme, kuri yra teisinga. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos veikis pavojingumo laipsnį, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad A. B. teistas už tyčinius nusikaltimus ir turi neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka, į tai, kad nusikaltimą padarė praėjus trumpam laiko tarpui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, yra nedirbantis. Sutinka su nuosprendyje nurodytais motyvais ir mano, kad paskirta bausmė padės pasiekti bausmės tikslus. Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas, nors apeliaciniame skunde išdėsto motyvus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau kaltės neginčija, todėl kolegija plačiau dėl to nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir dėl bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka, tačiau įvertinus apeliacinio skundo turinį, matyti, kad iš esmės šie argumentai išsakomi norint įrodyti, kad su nukentėjusiuoju galėjo susitaikyti ir anksčiau ir galbūt baudžiamosios byloje nebūtų buvę, o tai, anot apelianto, sudaro pagrindą švelninti paskirtą bausmę. Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, teisingai nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), ir veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie nuteistąjį atskleidžia kaip itin neigiamą asmenybę ir parodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, jokių išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių, kurios taip pat buvo susijusios su laisvės atėmimu, nepadarė. Nusikaltimą, už kurį skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, nuteistasis padarė nepraėjus nė metams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos (iš įkalinimo įstaigos paleistas 2018-01-11, o nusikaltimas padarytas 2018-06-06). Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. B. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime A. B. 2018-03-30 nutarimais yra paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau nuteistasis, net ir esant pritaikytoms kardomosioms priemonėms, padarė nusikalstamą veiką. Tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi bausmė, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį, tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nors ir nustatė nuteistojo ne tik atsakomybę švelninančią aplinkybę, bet ir kelias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Dar labiau švelninti ir taip paskirtą švelnią bausmę, nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir faktas, kad nuteistasis turi dvi mažametes dukras, nes, kaip matyti, šis faktas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad jis smurtauja prieš sugyventinę, niekur nedirba, vartoja alkoholį, o tai rodo, kad nuteistasis šeima visiškai nesurūpina. Aplinkybė, kad nukentėjusysis jam atleido taip pat nėra svarus argumentas švelninti paskirtą bausmę, juolab, kad padarytos žalos taip ir neatlygino. Jokių kitų argumentų, sudarančių pagrindą švelnini paskirtą bausmę, nuteistasis nenurodė ir kolegija jų neįžvelgia.Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kuris parinktas nepažeidžiant BK 61, 54 straipsnių nuostatų, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad nuteistajam teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą ir taip labai švelnią bausmę, kolegija neturi jokio pagrindo. Kolegijos įsitikinimu, tik paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė yra 8 (aštuoni) mėnesiai, užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą. Taigi, nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.