Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau ir – atsakovė, TM) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjai Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai TM Lietuvos Respublikos Seimui (toliau ir – LRS) 2022-11-21 pateiktą išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (toliau ir –ginčijama TM išvada); 2) panaikinti TM 2022-11-21 LRS pateiktą išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai; 3) įpareigoti TM parengti naują išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės

9. Pagal RBBĮ 6 straipsnio 1 dalį kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai; pagal to paties įstatymo 3 dalį pripažinimo klausimą LRS sprendžia gavęs TM išvadą. RBBĮ nėra įtvirtina nuostatų, jog LRS TM išvada yra privaloma jam priimant sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo, kad LRS sprendimas privalo būti grindžiamas išimtinai TM išvada. Bet akivaizdu, kad ginčijama TM išvada yra svarbi LRS priimant sprendimą pripažinti konkrečią religinę bendriją Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalimi ir šia išvada yra lemiamos konkrečios religinės bendrijos teisės. Nuo šios išvados gali priklausyti tai, ar konkreti religinė bendrija bus pripažinta valstybės ar ne.

10. Jeigu RBBĮ įtvirtina religinių bendrijų teisę, esant konkrečioms sąlygoms, būti pripažintoms valstybės, turi būti užtikrintos ir jų teisės dalyvauti procese, kuriuo yra rengiamasi sprendimo priėmimui LRS, taip skųsti veiksmus, jeigu tais veiksmais yra nulemiamos jų teisės. Taigi visais atvejais privalo būti užtikrinto valstybės pripažinimo siekiančio religinio subjekto teisių įgyvendinimas. Kitu atveju LRS gali būti pateikta nepagrįsta, nekompetentinga, neobjektyvi ir šališka TM išvada.

11. Pareiškėja remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) 2021-06-08 sprendimu byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą.

12. TM kelti klausimai dėl Jehovos liudytojų religinių įsitikinimų, šių įsitikinimų kvestionavimas pažeidžia valstybės pareigą išlikti neutraliai ir nešališkai.

13. 2022-10-20 pareiškėja pateikė prašymus TM, tačiau pareiškėjai nebuvo užtikrinta galimybė, gavus ekspertų išvadą, pateikti TM rašytinius paaiškinimus, kuriais ji galėtų atsakyti į ekspertų išvadas ir LRS nebūtų pateikta galutinė TM išvada, kol pareiškėja, gavusi ekspertų išvadą, nepateiks savo rašytinių paaiškinimų. Taip TM pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką administracinį procesą ir neužtikrino pareiškėjai teisių (garantuojančių pareiškėjai lygiateisiškumą ir užtikrinančių jos teisę į teisingą procesą), įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – EŽTK) 6 straipsnyje. Pareiškėjai privalėjo būti užtikrinta teisė ne tik susipažinti su ekspertų išvada (taip pat ir visais kitais susijusiais dokumentais), bet ir, susipažinus su jais, pateikti savo rašytinius paaiškinimus dar prieš TM pateikiant savo išvadą LRS.

14. Pareiškėja paaiškino, kad EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad šalims privalo būti suteikta efektyvi galimybė pakomentuoti eksperto ataskaitą dar „prieš ją pateikiant“ teismui ar institucijai, atsižvelgiant į tai, kad eksperto ataskaita dažniausiai turės “nulems”, “turės lemiamą reikšmę” teismui ar institucijai priimant sprendimą (pvz. žr.: 1997-03-18 EŽTT sprendimas byloje Mantovanelliprieš Prancūziją, peticija Nr. 21497/93, 36 punktas). Pagal EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo reikalavimą, nes pareiškėjai privalėjo būti pateikta TM parengta išvada (išvados kopija), suteikiant pareiškėjai galimybę taip pat pateikti savo rašytinį atsiliepimą į šią išvadą dar prieš TM šią išvadą pateikiant LRS.

15. Atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas tokias teises taip pat pripažįsta, nes pagal RBBĮ Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį, „Teisingumo ministerija per 6 mėnesius nuo informacijos apie religinės bendrijos kreipimąsi dėl valstybės pripažinimo gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada) ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti.“

16. Pareiškėja nurodo, kad TM savo veiksmais pažeidė pareiškėjos teises, įtvirtintas EŽTK 6, 9, 11 straipsniuose, pažeidė EŽTK 14 straipsnį. Ginčijama TM išvada negali būti laikoma parengta teisėtai, todėl ji naikintina, atsakovę įpareigojant parengti naują išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai.

17. Pareiškėja 2023 m. vasario 21 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

17.1. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja paaiškina, kad pareiškėjos teisės ginčijama TM išvada yra pažeistos ne tik pažeidžiant išvados parengimo administracinę procedūrą ir padarant neteisėtas ir nepagristas tarpines išvadas dėl to, ar Jehovos liudytojų mokymas atitinka įstatymus ir dorą, bet ir padarant konstatuojamą galutinę išvadą, jog Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija neatitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies ir RBBĮ 6 straipsnio reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai. Tai reiškia, kad valstybės institucija konstatuoja tai, jog Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija turi būti vertinama kaip bendrija, konkrečioje srityje neatitinkanti įstatymų ir doros. Todėl tokia TM išvada sukelia sunkias teisines pasekmes pareiškėjai, ypač įvertinant, kad ši išvada gali būti panaudota kitų institucijų ir asmenų ir gali būti pagrindu inicijuoti kokius nors teisinius veiksmus.

17.2. Pažymi, kad įstatymuose (taip pat ir RBBĮ) nėra nustatyta jokia aiški procedūra, kaip kitaip nei kreipdamasi į teismą, pareiškėja galėtų ginčyti TM parengtą išvadą, jeigu ši išvada yra parengta pažeidžiant administracines procedūras, jeigu ji yra neteisėta, neteisinga, jeigu joje nurodyti faktai, duomenys neatitinka tikrovės ir siekti, kad tokia išvada nebūtų panaudojama, o LRS būtų pateikta objektyvi, nešališka ir teisinga informacija, tai pat tokia informacija pagrįsta išvada. Tai reiškia, kad įstatymais ar kitais teisės aktais pareiškėjai nėra suteikta jokių veiksmingų gynybos priemonių, kuriomis pasinaudodama, ji galėtų iš esmės įrodyti LRS, kad TM išvada yra parengta neteisėtai, kad joje nurodyti faktai ir duomenys, susiję su mokymais, kurie tariamai prieštarauja dorai, neatitinka tikrovės, kad tarpinės išvados apie konkrečius Jehovos liudytojų mokymus yra neteisingos, o padaryta išvada dėl to, jog Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija neatitinka Konstitucijos ir RBBĮ reikalavimų, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai, yra neteisinga. Atsakovė, nurodydama, kad jos išvada negali būti skundžiama teismui, nepaaiškino ir nenurodė jokių argumentų, kodėl negali būti reiškiamas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo ir kodėl TM negalėtų būti įpareigota teismo pateikti kitą išvadą, parengtą teisingo ir nešališko administracinio proceso metu ir atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus, t. y. įpareigota pateikti naują išvadą, net ir nepanaikinus LRS pateiktos išvados.

17.3. Pareiškėja paaiškina, kad ginčijama TM išvada, kuri yra šališka ir neobjektyvi, yra ne tik pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nulemiamas LRS sprendimas, bet ir iš esmės yra užkertamas kelias pareiškėjai būti pripažinta valstybės. Pareiškėja paaiškina, kad tai, ar ginčijama TM išvada buvo ir yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei pažeidžiami teisėti pareiškėjos interesai ir dėl to pareiškėja, siekdama pažeistų teisių gynybos, turėjo teisę pareikšti skunde nurodytus reikalavimus, geriausiai atskleidžia šios išvados rengimo procedūra, taip pat šios išvados turinys bei jos rezoliucinė dalis.

17.4. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovė, rengdama ginčijamą išvadą, pažeidė įstatymų viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir skaidrumo principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Atsakovė neužtikrino, kad ginčijamos išvados rengimo procesas būtų teisingas ir nešališkas, o tiek padarytos tarpinės išvados, tiek galutinė išvada dėl pareiškėjos, siekiančios valstybės pripažinimo, atitikties RBBĮ, būtų pagrįstos objektyviais duomenimis, objektyvia informacija ir ne tik pasirinktinai atrinkta duomenų dalimi, pasirinktinai atrinkta informacijos dalimi, bet visais turimais duomenimis ir visa turima informacija. Pareiškėja į šią procedūrą privalėjo būti įtraukta ne tik tiesiog jai siunčiant raštus, kuriuose pateikiami klausimai, susiję su vos keliais pareiškėjos mokymais, bet sudarant galimybę pareiškėjai atsikirsti į visas išvados rengimo proceso metu gautas tarpines išvadas bei argumentus, kuriais tos išvados yra pagrįstos, taip ir į pačios atsakovės išvadą. Nesudarius galimybės pareiškėjai atsikirsti į ekspertų išvadas, kurios yra nepalankios pareiškėjai, ir argumentus, kurių pagrindu padarytos tos išvados, taip pat nesudarius galimybės susipažinti su atsakovės parengta išvada ir atsikirsti į argumentus, kurių pagrindu padaryta pareiškėjai nepalanki išvada dėl jos mokymų atitikties įstatymams ir dorai, LRS buvo pateikta išvada, kuri parengta ne tik pažeidžiant nurodytus viešojo administravimo principus, bet ir grubiai pažeidžiant pareiškėjos teises, įtvirtintas EŽTK 6, 9, 11 straipsniuose, taip pat pažeidžiant EŽTK 14 straipsnį. Pareiškėjos nuomone, teisingas bylos nagrinėjimas apima ne tik procesą teisme - administracinis procesas dažnai sukelia tokias pat ar net didesnes pasekmes, kurias sukeltų procesas teisme. Kad išvados rengimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant nurodytus viešojo administravimo principus ir pareiškėjos teises, patvirtina įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, rengiant išvadą buvo kreiptasi į atsakovės nuožiūra parinktus konkrečius asmenis ir su jais sudaryta ekspertinių paslaugų teikimo sutartis, bet pačiai pareiškėjai apie šias aplinkybes nebuvo pranešta ir jai nebuvo sudarytos galimybės pasiūlyti asmenis, kurie taip pat galėtų pateikti išvadas - tuo labiau, kad šie asmenys nėra Teisingumo ministerijos darbuotojai. Be to, nėra aišku, kodėl pati TM negalėjo parengti išvadų pati ir kodėl jai reikėjo kreiptis į kitus asmenis išvadoms parengtis. Be to, nėra aišku, kodėl buvo pasirinkti konkretūs asmenys (J. B. ir A. Š.), kaip buvo patikrinta jų kvalifikacija ir kodėl jie vadinami ekspertais, kokia yra jų kompetencija aiškinti Konstituciją, doros sampratą, ypač medicininius klausimus, taip pat su karo prievole susijusius bei kitus klausimus ir pareiškėjos mokymų atitiktį įstatymams ir dorai.

17.5. Ginčijama TM išvada yra diskriminacinio pobūdžio, ja yra iš naujo įvertinami ir kvestionuojami selektyviai atrinkti Jehovos liudytojų mokymai, neatskleidžiant visų mokymų visumos ir jos atitikties įstatymams bei dorai. Tarpinės išvados yra grįstos akcentuojant selektyviai atrinkta neigiama informacija, stengiantis nepabrėžti tai paneigiančios informacijos ir visiškai ignoruojant EŽTT praktiką. Todėl šia išvada akivaizdžiai yra sudaromos prielaidos LRS priimti šališką ir diskriminacinio pobūdžio sprendimą. Pažymi, kad atsakovės išvada, jog Lietuvos Jehovos liudytoju religinė bendrija neatitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies ir RBBĮ 6 straipsnio reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautu įstatymams ir dorai, yra pagrista vos keliu Jehovos liudytojų mokymu analize, visiškai neanalizuojant kitų mokymų. Atsakovės išvadoje dėl pareiškėjos atitikties nurodytam reikalavimui turėjo atsispindėti ne vos kelių mokymų analizė, bet visų Jehovos liudytojų mokymų analize. TM išvada yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsta bei neteisinga ir pažeidžia pareiškėjos ir visų Lietuvos Jehovos liudytojų teises, kurias gina EŽTK 6, 9 ir 11 straipsniai bei Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose pateikia informacija, kuri, pareiškėjos nuomone, aiškiai patvirtina, kad Jehovos liudytojų įsitikinimai ir praktika visiškai atitinka „įstatymus“ ir „dorą“, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, EŽTK ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (toliau ir – Paktas). Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad RBBĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti trys vadinamosios netradicinės religinės bendrijos valstybinio pripažinimo kriterijai: 1) turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo pirminio bendrijos įregistravimo Lietuvoje; 2) ji turi būti palaikoma visuomenės; 3) jos mokymas bei apeigos turi neprieštarauti įstatymams ir dorai. Pareiškėja paaiškinimuose nurodo, kad ji atitinka pirmuosius du valstybės pripažinimo kriterijus, ginčas kyla dėl pareiškėjos atitikimo trečiajam kriterijui ir pateikia detalius paaiškinimus dėl to, kad atitinka trečiąjį kriterijų, aptardama kraujo perpylimo, pagarbaus susilaikymo nuo „nacionalinių švenčių“ šventimo, dėl atskyrimo ir šalinimosi, dėl sąžinės prieštaravimo karinei tarnybai klausimus. Pareiškėja akcentuoja, kad Jehovos liudytojų įsitikinimai dėl kraujo perpylimo, susilaikymo nuo „nacionalinių švenčių“ šventimo, ekskomunikos (išrišimo iš bendruomenės) ir atsisakymo atlikti karinę tarnybą pagal sąžinę yra saugomi pagrindinės teisės į religijos laisvę, kurią garantuoja Konstitucija, EŽTK ir Paktas, todėl atitinka įstatymus ir yra suderinami su Konstitucijos saugomomis vertybėmis.

Šalies argumentai

19.1. Pareiškėja 2017-12-15 pateikė LRS prašymą Konstitucijos 46 straipsnio ir RBBĮ 6 straipsnio pagrindu suteikti jai pripažintos religijos statusą. Vadovaujantis RBBĮ 6 straipsniu, pripažinimo klausimą LRS sprendžia gavęs TM išvadą.

19.2. TM turėjo pateikti LRS išvadą pagal RBBĮ 6 straipsnį. Tačiau po LRS narių grupės kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo RBBĮ 6 straipsnio, pagal kurį rengiamos TM išvados ir teikiamas valstybės pripažinimas, prieštaravimo Konstitucijai, taip pat LRS, neatsižvelgus į ankstesnę TM išvadą ir nesuteikus valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, kuri kreipėsi į EŽTT dėl, be kita ko, valstybės pripažinimo procedūros suderinamumo su EŽTK 9 straipsniu, išvados rengimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai buvo laikinai sustabdytas. EŽTT priėmus sprendimą „Romuvos“ byloje 2021-06-08, taip pat Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2021-09-07 priėmus nutarimą byloje dėl RBBĮ 6 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai, išvados rengimas buvo atnaujintas.

19.3. Pareiškėja 2021-10-10 raštu kreipėsi į TM prašydama susitikimo, be kita ko, ir dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo. Susitikimas įvyko 2021-10-21. Tai buvo pirmasis pareiškėjos ir TM atstovų susitikimas nuo pareiškėjos prašymo pateikimo LRS suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą.

19.4. TM išsiuntė pareiškėjai 2021-12-03 raštą Nr. (8.3.44E) 7R-6489 „Dėl informacijos apie mokymą ir apeigas bei veiklą Lietuvoje pateikimo“.

19.5. TM 2022-02-07 gautas pareiškėjos raštas, kuriame pateikiami atsakymai į TM iškeltus klausimus.

19.6. TM 2022 m. vasario 2 d. pasirašė ekspertinių paslaugų pirkimo sutartį su ekspertais Dr. J. B. ir A. Š.. Šios sutarties 1.2 papunktyje numatyta, kad ekspertinės paslaugos apima pateikimą išvados, kuri atsakytų į šios sutarties priede Nr. 1 pateiktus klausimus apie Jehovos liudytojų mokymo ir apeigų santykį su konstitucine doros samprata ir įstatymu“.

19.7. Ekspertų išvada TM buvo pateikta 2022 m. gegužės 9 d.

19.8. TM atstovai 2022 m. rugsėjo 27 d. nuotoliniu būdu susitiko su pareiškėjos atstovais. Susitikime pareiškėjos atstovai buvo preliminariai informuoti apie ekspertų išvadą ir apie mokymo aspektus, kurie ekspertų vertinimu prieštaravo konstitucinei doros sampratai ir/ar įstatymui.

19.9. Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. raštu paprašė TM pateikti ekspertų išvadą.

19.10. TM 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškėjai ekspertų išvadą.

19.11. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2022 m. lapkričio 22 d. išsiuntė elektroninį laišką TM, kuriuo paprašė pateikti TM parengtos išvados kopiją, kurią išsiuntė LRS, tačiau į šį elektroninį laišką TM neatsakė, taip pat nepateikė LRS pateiktos išvados kopijos. TM nurodė, kad tokio elektroninio laiško iš pareiškėjos negavo.

19.12. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 1 d. raštu paprašė TM pateikti pareiškėjai visus dokumentus, kurie buvo pateikti LRS.

19.13. Į šį raštą TM atsakė 2022 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (8.3.44E) 7R-5697 „Dėl Teisingumo ministerijos išvados pateikimo“ ir nepažeisdama teisės aktuose nustatytų terminų pateikė pareiškėjai TM LRS 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktą išvadą Nr. (8.3.44E) 7R-5188 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ bei papildomus dokumentus.

Šalies argumentai

21. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti TM išvadą ir priimti naują išvadą. TM su šiuo pareiškėjos reikalavimu nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose, remiasi LVAT suformuota praktika. Paaiškina, kad TM išvada pati savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, kadangi pareiškėjos teisiniam statusui įtakos turi tik LRS priimami sprendimai dėl religinės bendrijos pripažinimo. TM išvada, remiantis RBBĮ 6 straipsniu, nesaisto LRS ir yra tik institucijos nuomonė, teikiama kitai institucijai, siekiant padėti pasiruošti viešojo administravimo sprendimui priimti (pateikiamos ekspertinės nuomonės, argumentai, faktinės aplinkybės ir kita reikalinga informacija). Todėl TM išvada LRS yra tik rekomendacinio pobūdžio tarpinis administracinės procedūros dokumentas, kuris, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

22. Dėl kai kurių Pareiškėjos argumentų dėl Teisingumo ministerijos išvados teisėtumo. TM paaiškino, kad teismas neturėtų nagrinėti TM išvados ar jos priėmimo procedūros teisėtumo, nes 1) teismas negali vertinti išvados turinio, kuriame pateikiama TM kaip institucijos nuomonė dėl religijos laisvės kai kurių aspektų; 2) išvada buvo parengta laikantis nustatytų procedūrų, o ginčijamos išvados teisminė kontrolė nėra prasminga, kadangi teismas šiame etape pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes, išvada yra tik viena iš procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, etapų. TM paaiškina, kad jei visgi būtų nuspręsta patikrinti TM išvados priėmimo procedūros teisėtumą, pateikia argumentus, paaiškinančius TM išvados teisėtumą.

22.1. Pasak pareiškėjos, TM pažeidė pareiškėjos teises nesudarydama jai jokios galimybės pateikti savo argumentus ir įrodymus, kuriais ji galėtų atsakyti į ekspertų išvadas, kuriomis galimai yra pagrįsta TM išvada, kuri yra pateikta LRS. TM su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad TM, atlikusi preliminarų Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos religinio mokymo atitikties įstatymams ir konstitucinei doros sampratai įvertinimą, įvertinusi turimą medžiagą apie pareiškėjos atramą visuomenėje, siekdama parengti išsamią ir pagrįstą išvadą, pirmiausia kreipėsi į pareiškėją – išsiuntė jai 2021 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (8.3.44E) 7R-6489 „Dėl informacijos apie mokymą ir apeigas bei veiklą Lietuvoje pateikimo“, kuriame buvo du klausimai dėl religinės bendrijos atramos visuomenėje ir keturi klausimai dėl religinės bendrijos mokymo ir apeigų neprieštaravimo įstatymui ir dorai. TM šiame rašte nurodė, kad rengia išvadą LRS pagal Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos prašymą dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo. Taip pat nurodė, kad bažnyčių ir kitų religinių organizacijų pripažinimo institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje, nustatančiame, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Rašte išdėstyti klausimai pareiškėjai buvo suformuluoti plačiai, iš jų buvo matyti, kokį galimą prieštaravimą įstatymams ar konstitucinei doros sampratai TM įžvelgia, todėl buvo prašoma pareiškėjos pateikti informaciją rašte išdėstytais klausimais. TM 2022 m. vasario 7 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame pateikiami atsakymai į TM iškeltus klausimus. Pareiškėja pateikė atsakymus į klausimus dėl religinės bendrijos atramos visuomenėje (veikimo periodo Lietuvoje bei narių skaičiaus), tačiau atsisakė pateikti informaciją dėl klausimų, susijusių su šios religinės bendrijos mokymo ir apeigų neprieštaravimu įstatymui ir dorai, motyvuodama, kad pagal EŽTT jurisprudenciją TM neturi pagrindo iš naujo vertinti mokymo aspektų, kurie, esą, turėjo būti įvertinti jau registruojant religinę bendriją ir jai vykdant veiklą kelis dešimtmečius. TM pažymi, kad pareiškėja nepasinaudojo ne tik galimybe, bet ir prašymu pateikti informaciją apie savo religinės bendrijos mokymą ir apeigas. TM, negavusi reikiamos informacijos iš pareiškėjos ir siekdama visapusiškai įvertinti situaciją ir gauti nešališką ekspertinę nuomonę, ar tam tikri Jehovos liudytojų mokymo ir apeigų aspektai neprieštarauja įstatymui ir dorai, 2022 m. vasario 2 d. pasirašė ekspertinių paslaugų pirkimo sutartį su ekspertais dr. J. B. ir A. Š.. Šios sutarties 1.2 papunktyje numatyta, kad ekspertinės paslaugos apima pateikimą išvados, kuri atsakytų į šios sutarties priede Nr. 1 pateiktus klausimus apie Jehovos liudytojų mokymo ir apeigų santykį su konstitucine doros samprata ir įstatymu. TM, kreipdamasi dėl ekspertinių paslaugų, prašė ekspertų įvertinti tuos pačius Jehovos liudytojų religinio mokymo ir apeigų aspektus, apie kuriuos TM buvo informavusi pareiškėją 2021 m. gruodžio 3 d. raštu, ir dėl kurių pareiškėja atsisakė pateikti atsakymus.

22.2. TM nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad TM, pateikusi savo išvadą LRS ir prieš tai nepateikusi pareiškėjai ekspertų išvados ir negavusi iš jos rašytinių paaiškinimų, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką administracinį procesą. Atkreipia dėmesį, kad RBBĮ 6 straipsnis TM neįpareigoja kreiptis į ekspertus rengiant išvadą LRS dėl religinės bendrijos mokymo ir apeigų neprieštaravimo įstatymui ir dorai bei dėl jos atramos visuomenėje. Kreiptis ar nesikreipti į ekspertus rengiant išvadą LRS dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai renkasi pati TM. Todėl TM į ekspertus kreipėsi ne dėl viso religinės bendrijos mokymo, o dėl kelių jo aspektų. Dėl religinės bendrijos atramos visuomenėje TM nebuvo būtina kreiptis į ekspertus, nes ji pati vertino ir nustatė, kad ši religinė bendrija turi atramą visuomenėje. Ekspertų išvada TM buvo pateikta 2022 m. gegužės 9 d. Pažymi, kad gauta ekspertų išvada nėra ir negali būti vertinama kaip privaloma TM rengiant išvadą LRS dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai. TM, teikdama LRS išvadą, kad valstybės pripažinimo prašanti pareiškėja atitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje ir RBBĮ 6 straipsnyje nurodytą reikalavimą turėti atramą visuomenėje (visuomenės palaikymą), tačiau neatitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies ir RBBĮ 6 straipsnio reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai, nesivadovavo tik ekspertų išvada. TM išvada parengta susipažinus su Jehovos liudytojų bendrijos pateikta medžiaga apie jos išpažįstamą tikėjimą, apeigas ir veiklą, susipažinus su mokslinėmis publikacijomis apie Jehovos liudytojus, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dėl valstybės pripažinimo instituto, atsižvelgus į EŽTT praktiką, taip pat ir į gautą ekspertų išvadą.

22.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad vadovaujantis EŽTT praktika TM kelti klausimai dėl Jehovos liudytojų religinių įsitikinimų, šių įsitikinimų kvestionavimas pažeidė valstybės pareigą išlikti neutraliai ir nešališkai – ypač įvertinant tai, kad per 28 metus nuo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre momento prieš pareiškėją nebuvo inicijuoti jokie nacionaliniai procesai, kuriais būtų kvestionuojamas Jehovos liudytojų veiklos ir jų religinių įsitikinimų teisėtumas. TM pažymi, kad religinės bendrijos įregistravimas ir valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai yra atskiros procedūros, jų metu taikomi skirtingi vertinimo kriterijai. Šiuo metu pareiškėja turi įregistruotos religinės bendrijos statusą pagal RBBĮ 11?straipsnį, ir šis statusas nėra kvestionuojamas. Pažymi, kad religinės bendrijos registracijos kontekste RBBĮ neleidžia vertinti religinės bendruomenės ar bendrijos mokymo ir apeigų jų atitikimo įstatymams ir dorai aspektais, o RBBĮ 12?straipsnis, kuriame įvardinti galimi pagrindai atsisakyti įregistruoti religinę bendruomenę ar bendriją, nustato vieną esminį atsisakymo įregistruoti pagrindą – jei jos „...veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką“. Taigi, RBBĮ valstybės institucijai leidžiama tik esant akivaizdžiai būtinybei demokratinėje visuomenėje (saugant viešąją tvarką ir/arba žmogaus teises, ir tik nesant mažiau religijos ir tikėjimo laisvę ribojančių galimybių minėtoms vertybėms apsaugoti) riboti asmenų teisę įsteigti religinę organizaciją teisės kartu su kitais išpažinti ir skleisti savo religiją įgyvendinimui. Pažymi, kad valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms institutas yra susijęs ne su pagrindiniais religijos ir tikėjimo laisvės aspektais, bet su ryšio tarp valstybės ir religinės bendrijos pripažinimu ir valstybės parama religinei bendrijai. LRS sprendimas pagal RBBĮ 6?straipsnį dėl valstybės pripažinimo suteikimo neturėtų įtakos pareiškėjos jau turimoms, įregistravimo metu įgytoms teisėms. RBBĮ 6?straipsnio 1?dalyje nustatyta, kad „[kitos] (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.“ Kaip matyti iš cituojamos normos, valstybės pripažinimo turinys nėra susijęs su religinių bendrijų teise laisvai veikti, o kriterijai valstybės pripažinimo siekiančioms religinėms bendrijoms yra kitokie ir aukštesni, nei religinės bendrijos įregistravimo metu taikomi kriterijai (visuomenės palaikymas, mokymo ir apeigų neprieštaravimas įstatymams ir dorai). Taigi, rengdama išvadą TM nekvestionavo pareiškėjos ar jos narių teisės rinktis pagal įsitikinimus priimtinas medicinines procedūras, teisės nedalyvauti rinkimuose, teisės rinktis alternatyviąją tarnybą vietoje privalomos krašto apsaugos tarnybos, teisės nutraukti ryšius su buvusiais nariais ar kt., tačiau siekė įvertinti pareiškėjos mokymo ir apeigų atitiktį Konstitucijos ir įstatymo nustatytiems kriterijams pačios Pareiškėjos pateikto prašymo LRS suteikti valstybės pripažinimą kontekste. Kitaip, nei skunde teigia pareiškėja, TM nevertina „religinių įsitikinimų ar jų išraiškos būdų teisėtumo“ kaip ši samprata naudojama EŽTT jurisprudencijoje.

22.4. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad TM pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką administracinį procesą ir neužtikrino pareiškėjai teisių, įtvirtintų EŽTK 6 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad EŽTK 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir neliečia administracinio proceso principų. TM išvada nėra administracinis sprendimas, ji neturi tiesioginių praktinių pasekmių pareiškėjai. Pareiškėjos cituojamos EŽTT bylos (net kai pareiškėjas nurodo „teismui ar institucijai“) susijusios būtent su bylų nagrinėjimu teisme, teisminius procesus vertinant pagal EŽTK 6 straipsnį. TM nėra teisminė institucija ir savo veiksmais negali pažeisti EŽTK 6 straipsnio. Pareiškėja šį skundą pateikė nesusipažinusi su TM išvada, tad ji negali teigti, jog jos turinys pažeidžia EŽTK 9 ir 11 straipsnius. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jos prašymas būtų buvęs nagrinėjamas kitaip nei kitų religinių bendrijų tokiu būdu, kuris būtų pažeidęs EŽTK 14 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos draudimą. Pareiškėjai buvo sudarytos galimybės pateikti informaciją apie savo mokymą ir apeigas visais aspektais, kurie vėliau buvo pateikti vertinti ekspertams ir kurie galiausiai buvo vertinami TM išvadoje. Ekspertai taip pat buvo supažindinti su Pareiškėjos atsakymu į TM užklausimą. Pareiškėja nurodo, kad pagal RBBĮ Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį „Teisingumo ministerija per 6 mėnesius nuo informacijos apie religinės bendrijos kreipimąsi dėl valstybės pripažinimo gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti.“ TM atkreipia dėmesį, kad pareiškėja cituoja LRS valdybos sudarytos darbo grupės parengtą ir šiuo metu svarstomą RBBĮ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pažymi, kad tai tik įstatymo projektas, kurio negalima laikyti įstatymo leidėjo valios išraiška kol jis nepriimtas, tačiau jį priėmus jis įpareigos TM padaryti tik tai, ką ji iš esmės ir padarė su išvada dėl pareiškėjos, tai yra, parengti išvadą, pateikti ją LRS ir jau parengtos ir LRS teikiamos išvados kopiją pateikti religinei bendrijai, dėl kurios išvada LRS teikiama.