Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti, t. y., jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,032 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, iki kol susitaręs su V. G. dėl psichotropinės medžiagos jam perdavimo, 2019 m. gruodžio 12 d., apie 19.30 val., netoli pastato, esančio Žirmūnų g. 67, Vilniuje, atnešė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, siekdamas ją perduoti V. G., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. R. kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją švelninti.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis nuo paskutinės jam teismo paskirtos bausmės atlikimo naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, be to teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai, nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

6. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į V. R. charakterizuojančius duomenis, apeliantui paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, taip pat ir tai, kad teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį nusižengimą yra išnykę. Pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, jas vertinti iš naujo ir daryti kitokias išvadas, nėra jokio pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikta 2020 m. vasario 28 d. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad V. R. nuo 2020 m. kovo 3 d. dirba UAB „A“ pagalbiniu darbininku. Ši aplinkybė vertintina teigiamai, tačiau, iš esmės taip pat buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, tik nurodant, kad apeliantas „oficialiai nedirbantis“.

8. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę - baudą arba viešuosius darbus, tačiau vienos iš šių bausmių paskyrimas reikštų švelnesnės, nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje, bausmės paskyrimą. Nagrinėjamu atveju, sąlygų skirti nuteistajam, švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme, nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta nei išimtinių, nei kitų aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą V. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys nėra išskirtinai teigiami, duomenys, apibūdinantys nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo.

9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.