Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-445-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2S-445-856/2017
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00568-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
E. J.
Ieškovas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-445-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00568-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.14; 3.3.2.5.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10-874/2017, kuria ieškovei K. P. išduotas vykdomasis raštas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino ieškovės K. P. ir atsakovo E. J. pasirašytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą Nr. 2-10-874/2017 (129–130 b. l.).

2. 2017 m. vasario 2 d. teisme gautas ieškovės K. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai E. P. (134 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, išdavė K. P. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10-874/2017 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas E. J. įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdo, nemoka nepilnametei dukrai E. P. išlaikymo, dėl kurio šalys susitarė taikos sutartimi, todėl ieškovė pagrįstai prašo išduoti vykdomąjį raštą. E. J. ir pats teismui pateiktame paaiškinime pripažįsta neturintis galimybės mokėti dukrai E. P. išlaikymo, nes šiuo metu nedirba, atlieka bausmę pataisos namuose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas E. J. prašo leisti dalyvauti teismo posėdyje, kad galėtų išsamiai paaiškinti bylos aplinkybes. Nurodo, kad ieškovė K. P. pati nesilaiko taikos sutarties sąlygų, neatveža dukros į pasimatymus. Atsakovas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, darbo neturi, todėl neturi galimybių mokėti išlaikymą dukrai E. Nemokant išlaikymo savo dukrai E., išlaikymo įsiskolinimas vis didėja, todėl atsakovui atlikus bausmę ir išėjus į laisvę, bus susidaręs didelis įsiskolinimas. Atlikęs bausmę atsakovas turės įsidarbinti, apsigyventi, mokėti mokesčius, pasirūpinti savo buitimi.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. P. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas E. J. nemoka priteisto išlaikymo ir jokiais kitais būdais neprisideda prie dukros E. išlaikymo. Be dukros E. ieškovė turi išlaikyti dar keturis vaikus, todėl jai vienai yra labai sunku ne tik kad tenkinti dukros E., bet ir kitų keturių vaikų augančius poreikius. Ieškovė neturi nei pinigų, nei galimybių atvežti dukros E. į pasimatymus pas atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10-874/2017 patvirtino ieškovės K. P. ir atsakovo E. J. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo gera valia mokėti išlaikymą savo dukrai E. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2016-12-26, iki duktė E. P. sulauks pilnametystės (2 p.).

8. 2017 m. vasario 2 d. ieškovė K. P. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi išduoti vykdomąjį raštą.

9. Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis. Šioje proceso įstatymo normoje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

10. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartyje konstatavo, jog apeliantas neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl, tenkindamas ieškovės K. P. prašymą, pastarajai išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantas pripažįsta, jog jis nevykdė taikos sutarties sąlygų, nurodydamas, jog jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, darbo ir pajamų neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovas pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visiško nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukterį vykdymo. Atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino vaiko poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo.

13. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

14. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti jam dalyvaujant, t. y. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo nutarties motyvus, į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui išsakė savo poziciją, pateikdamas atsiliepimą į prašymą, į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad apeliantas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą, sprendžia, kad skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra tikslinga ir būtina, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

16. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties vykdymo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė