Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. B. (N. B.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19 ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19, kuriuo patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjos N. B. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Izraelio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, o Lietuva ir Izraelis nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje klausimai, nagrinėjamu atveju užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti spręstinas pagal CPK nuostatas.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19, kuriuo patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo padalinimo.

11. CPK 786 straipsnyje, reglamentuojančiame daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimą, įtvirtinta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

12. Bendroji taisyklė yra įtvirtinta CPK 810 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio teismų sprendimų pripažinimo sąlygas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai (2 punktas); užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą (6 punktas).

13. CPK 789 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį Lietuvos teismai visuomet turi išimtinę jurisdikciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, o Lietuvos piliečio veiksnumo klausimai eksplicitiškai aptarti CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte, darytina išvada, kad pastaroji norma gali apimti ir atvejus, kurie priskiriami prie Lietuvos Respublikos išimtinės jurisdikcijos klausimų.

15. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte įvardytos sritys (piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių klausimai) yra ypač socialiai jautrios, susijusios su papildomos apsaugos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų apsauga. Taigi manytina, kad šios teisės normos tikslas – saugoti silpnesnius asmenis, tam tikrais atvejais neverčiant jų bylinėtis antrą kartą, net jeigu užsienio teisme ir yra pažeidžiama Lietuvos teismų jurisdikcija.

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame punkte nurodytos teisės normos aiškinimo, yra atkreipęs dėmesį, jog CPK įtvirtinta atvejų, kai išimtinės jurisdikcijos pažeidimas nevertinamas kaip absoliutus pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Pavyzdžiui, CPK 789 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, remiantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą. Įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas padarė išvadą, jog Lietuvos piliečio veiksnumo ribojimo klausimo tiek priskyrimas išimtinės jurisdikcijos sričiai, tiek nurodymas CPK 810 straipsnio 1 dalies 6 punkte rodo įstatymo leidėjo apsisprendimą tam tikrais atvejais nesuteikti absoliučios reikšmės išimtinės jurisdikcijos pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022, 20 punktas).

17. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad nors Lietuvos Respublikoje Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19 bei Krajot šeiminių reikalų teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19, kuriuo patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo padalinimo galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos teismai byloje nebūtų galėję priimti analogiško sprendimo. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas pripažinti Lietuvos Respublikoje Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimas bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19, kuriuo patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl paveldimo turto negali būti laikomas pažeidžiančiu Lietuvos teismų jurisdikciją.

18. CPK 811 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

19. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą, jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

20. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė, kad pareiškėja: 1) nepateikė prašomų pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimų (pateikė tik prašomų pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimų santraukas hebrajų kalba bei jų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą); 2) nepateikė įrodymų dėl ginčo teismo sprendimų įsiteisėjimo Izraelyje ir 3) nenurodė į Izraelyje vykusį teismo procesą kaip palikimo bylos dalyviais įtrauktų asmenų bei nenurodė šių asmenų duomenų, kuriuos privaloma nurodyti pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus.

21. Atsižvelgdama į kasacinio teismo nutartyje iškeltą klausimą dėl Izraelio teismų sprendimų apimties, pareiškėja kreipėsi į Izraelio teismą su prašymu išaiškinti ir patvirtinti, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas, kuris teikiamas į bylą, yra pilnos apimties (o ne santrauka, kaip yra suprantama Lietuvos Respublikoje vartojama šio žodžio prasme). 2023 m. lapkričio 8 d. Izraelio teismas (Krajot šeiminių reikalų teismas) priėmė teismo sprendimo santrauką, kurios 1 dalimi patvirtino, kad 2021 m. birželio 23 d. Krajot šeiminių reikalų teismo sprendimo santrauka (prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Sprendimas) yra pilnas ir paskutinis ir praktiškai vienintelis teismo sprendimas. Taigi, teikiamas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas (sprendimo santrauka) yra pilnas ir vientisas teismo sprendimo tekstas, kuris įformintas procesiniu dokumentu, kurio pavadinimas yra ,,Teismo sprendimo santrauka“, nes byla nebuvo sprendžiama iš esmės, o buvo patvirtintas susitarimas, kurį pasiekė byloje dalyvaujantys asmenys. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad prašomas pripažinti sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas pagal Izraelio valstybės įstatymus nuo 2021 m. birželio 23 d., o taip pat visi suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie Palikimo bylas Izraelio teisme ir dalyvavo bylos procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę yra numatytas paveldėto turto pasidalinimas tarp įpėdinių (CK 5.70 straipsnio 1 dalis)

22. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais įrodymais, vertina, kad nagrinėjamu atveju prašomu pripažinti sprendimu yra patvirtintas byloje dalyvaujančių šalių pasiektas susitarimas, kitaip tariant, teismo procesiniu sprendimu yra patvirtinta bylos šalių valia dėl tarpusavio teisių ir pareigų paskirstymo susijusio su Palikėjo turto paveldėjimu, kuris įformintas įsiteisėjusia 2021 m. birželio 23 d. Krajot šeiminių reikalų teismo sprendimo santrauka, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Taigi, šiuo atveju sprendimo dalis turi būti pripažįstama CPK 816 straipsnio 1 dalies pagrindu, taigi, taikytinas CPK VII dalies LX skyriaus šeštasis skirsnis, todėl sprendžia, jog nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjos prašymą atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 809-815 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos N. B. (N. B.) prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Izraelio valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19, kuriuo patvirtintas šalių taikus susitarimas dėl S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo padalinimo, jog N. B. paveldi turtą:

- Gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašant N. B. nuosavybės teisę į šį turtą Lietuvos nekilnojamojo turto registre);

- Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašant N. B. nuosavybės teisę į šį turtą Lietuvos nekilnojamojo turto registre);

- visas pajamas iš nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gautas nuo palikėjo S. M. mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.