Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2022 m. kovo 14 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį, toliau vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, po ko jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,52 promilių, tai yra didesnis kaip 1,51 promilių, neblaivumas.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be to, kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas F. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė būtent kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris buvo transporto priemonėje „VW Touran“, įvažiavusioje į griovį. Šis liudytojas nenurodė, kad kaltinamasis, jam priėjus prie kaltinamojo, būtų neigęs automobilio vairavimo aplinkybę. Be to, nuo kaltinamojo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, kas užfiksuota ir jo neblaivumo nustatymo akte, esančiame byloje. Kaip matyti iš prie automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, apžiūros protokolo esančių fotonuotraukų, ant priekinės keleivio sėdynės buvo rastas pustuštis alkoholinio gėrimo – trauktinės „Žalios devynerios“ butelis. Būtent šią trauktinę kaltinamasis nurodė įsigijęs iš parduotuvės, kuri yra nuo jo gyvenamosios vietos pakeliui iki įvykio vietos. Kaip nurodė kaltinamasis, iki šios parduotuvės nuo jo namų yra apie 1 km atstumas, tuo tarpu iš viešai interneto tinklalapyje „Google Maps“ prieinamų duomenų matyti, kad kaltinamojo gyvenamąją vietą ir įvykio vietą skiria apie 2,9 km atstumas, kas objektyviai patvirtina tai, jog kaltinamasis, važiuodamas nuo minėtos parduotuvės iki įvykio vietos, galėjo išgerti jo nurodomą kiekį – apie 100 g alkoholinio gėrimo, tačiau, kaip minėta, automobilyje buvo rastas pustuštis alkoholinio gėrimo butelis. Tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo artimu patikrinimui laikotarpiu, patvirtina tai, kad jam antruoju pūtimu buvo nustatytas didesnis nei pirmuoju neblaivumo laipsnis, taigi alkoholio rezorbcija į organizmą vis dar buvo tebevykstanti. Nors ši aplinkybė nepaneigia alkotesteriu užfiksuotų rodmenų, kadangi tarp patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min laiko tarpas, be to, nuo pranešėjo skambučio bendrajam pagalbos centrui (15.38 val.) iki pirmojo patikrinimo (15.59 val.) buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min. laiko tarpas ir įvykio vietoje buvęs liudytojas F. L. nenurodė, jog kaltinamasis alkoholinius gėrimus būtų vartojęs jo akivaizdoje, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju objektyviai nustatyti kaltinamojo vairavimo metu iki įvažiuojant į griovį, o ne po eismo įvykio, buvusio neblaivumo laipsnio galimybės nėra, tačiau tai nepaneigia jo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas, bei taip pat kito alternatyviojo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – egzistavimo šioje baudžiamojoje byloje.

Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens neblaivumo faktas gali būti nustatomas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau dėl trumpo laiko tarpo nuo kaltinamojo nurodytos alkoholinių gėrimų vartojimo pradžios iki neblaivumo nustatymo praėjus sąlyginai trumpam laiko tarpui, kaltinamajam jau sukėlus eismo įvykį – įvažiavus į griovį ir toliau tęsiant alkoholio vartojimą, galimybės nustatyti, kuriuo būtent vairavimo metu jo neblaivumas jau viršijo 1,51 prom., nėra, tačiau iš jau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis, jau po įvažiavimo į griovį vartojęs alkoholį bei tuo pačiu manevruodamas transporto priemonę atbuline eiga, atliko vairavimo veiksmus bei tuo pačiu vairavo transporto priemonę po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo esminės nusikalstamos veikos aplinkybės yra keičiamos, nurodant, kad M. R. 2022 m. kovo 14 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį, toliau vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, po ko jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,52 promilių, tai yra didesnis kaip 1,51 promilių, neblaivumas. Su tokiu galimu esminių kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimu kaltinamasis buvo supažindintas teisiamojo posėdžio metu (BPK 256 straipsnis) bei jam buvo sudaryta galimybė pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, tokiu faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimu kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą, nepažeidžiama.

Dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers J. R. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, M. R. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sesers, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė atsidūręs sudėtingoje gyvenimiškoje situacijoje, pasirinkęs netinkamus jo sprendimo būdus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su savo artimaisiais, yra apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus šeiminius ryšius, kurie jį skatina imtis kitokių turimų problemų sprendimo būdų. Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie teismų praktikoje nėra priskiriami itin šiurkštiems, administracines nuobaudas yra įvykdęs. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas teigiamai, kaip sąžiningas, ramaus būdo, atsakingas asmuo, gaunantis legalias pajamas bei gebantis išlaikyti ilgalaikius darbo santykius toje pačioje bendrovėje, kurioje užima atsakingas vadovo pareigas. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį stresinėje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad M. R., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo sesers, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek J. R., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kaip artimi pokalbiai tarpusavyje, kurių metu sesuo stengiasi padėti kaltinamajam suprasti netinkamus pasirinkto elgesio modelius, teikia pagalbą tiek jam pačiam psichologiškai sunkiu laikotarpiu, tiek ir jo šeimai, padėdama prižiūrėti turimus tris nepilnamečius vaikus, gyvendama šalia kaltinamojo gyvenamosios vietos. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista, eina vadovaujančias pareigas bendrovėje, su kuria ją sieja ilgalaikiai darbo santykiai. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad J. R. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 1 metus.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, nors ir išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, vis dėlto teismo prašė neskirti užstato, motyvuodama tuo, kad ji gyvena viena, o užstatas jai būtų per didelė finansinė našta. Pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį bei aplinkybes, kurioms esant jo neblaivumas buvo nustatytas – pastarajam įvažiavus į griovį ir toliau vartojant alkoholį, užstatas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas ne tik siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bet ir užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu. Laiduotoja nurodė vykdanti darbo veiklą, einanti direktorės pareigas bendrovėje, su kuria ją sieja darbo santykiai, nenurodė jokių didesnių finansinių įsipareigojimų, kurie užstato įmokėjimą darytų objektyviai negalimą ar neproporcingą laidavimo institutu siekiamiems tikslams. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad laiduotoja gyvena viena, nesudaro pagrindo spręsti, kad užstatas šiuo atveju jai būtų per didelė ar nepakeliama našta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam laidavimas skirtinas su užstatu, nustatant jo dydį – 500 Eur, tuo bus užtikrintas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų tikslų įgyvendinimas šioje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – trumpesniam negu įstatyme numatytas vidurkis, artimesniam minimaliam galimam šios poveikio priemonės terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepašalina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo veikloje, kadangi ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo darbo pobūdžio reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems darbo veikloje ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tuo tarpu kaltinamasis, žinodamas apie būtinybę išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, pasirinkęs įstatymams priešingą veikimo būdą, šiuo atveju privalo prisiimti neigiamus šio elgesio teisinius padarinius, juolab kad jis yra aukštąjį išsilavinimą bei ilgalaikę darbo patirtį turintis asmuo, besispecializuojantis informacinių technologijų srityje, taigi nėra jokio pagrindo spręsti, jog jo galimybės išsilaikyti darbo rinkoje ir neturint specialiosios teisės vairuoti būtų itin apsunkintos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „VW Touran“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės valdytojas yra kaltinamojo darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilis įgytas išperkamąja nuoma). Duomenų, kad šio juridinio asmens atsakingi asmenys žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Priešingai, tai pirmasis kaltinamojo teistumas, byloje nėra duomenų apie jo ankstesnius piktnaudžiavimo alkoholiu, kuomet kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, atvejus. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ilgą laiką ir užima atsakingas pareigas, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, o transporto priemonė jam buvo suteikta siekiant užtikrinti tinkamą darbo funkcijų vykdymą. Kaip nurodė pats kaltinamasis, darbdavys jam nebuvo suteikęs teisės transporto priemone naudotis laisvu nuo darbo metu. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, kaltinamasis M. R. teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta bendrovės finansinėje apskaitoje apskaityta minėto automobilio likutinė vertė. Būtent šią sumą prokurorė prašė išieškoti iš kaltinamojo BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau toks prokurorės prašymas yra nepagrįstas bei neatitinka šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga bendrovės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardinama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas bendrovės balanse. Kiekvienas bendrovės turtas turi būti įtrauktas į finansinę apskaitą ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Taigi buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal bendrovės finansinę apskaitą. Tuo tarpu rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu, todėl likutinė vertė negali būti prilyginama BK 72 straipsnio 5 dalyje vartojamai sąvokai „konfiskuotino turto vertė“ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018).

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje (su PVM), o ne jos likutinė vertė.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, dirba, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis bei vykdantis darbo veiklą asmuo. Taip pat, svarstant aptariamos poveikio priemonės proporcingumo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamojo darbo veikloje, kuria jis užsiima šiuo metu, yra būtina specialioji teisė vairuoti transporto priemones, taigi, pritaikius BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tikėtina, jo galimybės eiti tas pačias pareigas gali iš esmės pasikeisti, kas, neatmestina, gali sąlygoti ir finansinės padėties pokyčius. Kaltinamasis su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Šeima yra sudariusi kreditavimo sutartis būstui įsigyti ir kt., pagal kurias turimi finansiniai įsipareigojimai sudaro reikšmingą kaltinamojo gaunamų pajamų dalį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (13 560 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 5 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį J. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. R. išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – lengvojo automobilio „VW Touran“ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Įpareigoti laiduotoją J. R. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už M. R. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei M. R. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. M. R. asmens dokumentą, tai yra vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.