- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2303-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26286-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- J. I.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. I. 2019 m. birželio 23 d. apie 01.43 val., S. Batoro ir Rudens gatvių sankirtoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi jai buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. I. prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad tą vakarą buvo su draugais mieste, padaugino alkoholio. Sužinojo, kad gyvenimo draugas ją apgaudinėja, todėl turėdama jo automobilio raktelius, iš pavydo sėdo girta už automobilio vairo. Važiavo pas tą moterį išsiaiškinti. Paveikta pykčio ir emocijų neapgalvojo savo veiksmų. Važiavo iš Savanorių pr. link Naujosios Vilnios. Savo poelgį vertina labai neigiamai, labai gailisi. Jos atlyginimas valandinis, apie 700 EUR per mėnesį. Prašo neišieškoti automobilio vertės sumos, nes negalėtų finansiškai sumokėti. Moka buto nuomą kartu su draugu. Turi virš 4000 eurų vartojimo paskolą, kurią turi sumokėti iki 2023 metų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamaja J. I. davė analogiškus parodymus (b. l. 46).
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokurorė, kaltinamosios gynėjas, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados ir motyvai
Be kaltinamosios prisipažinimo, pastarosios padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis):
- BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad 2019 m. birželio 23 d. 01.46 val. įregistruotas privataus asmens pranešimas, jog Kauno gatve link Stoties važiuoja automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiuoja kelyje, vairuotoja galimai neblaivi (b. l. 7);
- vyriausiosios patrulės L. J. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 01.48 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje Kauno gatve link Stoties važiuoja automobilis Mercedes Benz, valtybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiuoja kelyje, vairuotoja galimai neblaivi. Automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas gatvių sankirtoje Stepono Batoro g. ir Rudens g. Priėjus prie automobilio už vairo sėdėjo J. I.. Paprašius merginai išlipti iš automobilio, pradėjo aiškinti, kad tai ne jos automobilis, ir ji jo nevairavo. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jo neturi visai, dar neišsilaikė. Patikrinus J. I. blaivumą pirmu pūtimu nustatytas - 2,06 promilių girtumas, po 15 min. antro pūtimo metu nustatytas 2,01 promilių girtumas. Faktinis sulaikymo laikas – 02.00 val. (b. l. 10);
- liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš emės yra analogiški tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 27);
- Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d. 01.55 val. J. I. nustatyti tokie nebaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. J. I. nurodžius, kad alkoholį vartojo tarp 23 – 24 valandos, ji buvo patikrinta prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086: pirmasis tikrinimas 01.59 val. – 2,06 promilių, antrasis tikrinimas 02.19 val. – 2,01 promilių (b. l. 34);
- 2019 m. birželio 23 d. 01.57 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0086, J. I. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 32);
- 2019 m. birželio 23 d. 02.17 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0086, J. I. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 31);
- Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 0972484 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 15 d. (b. l. 33).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad J. I. 2019 m. birželio 23 d., apie 01.43 val., Vilniuje, S. Batoro g. ir Rudens gatvių sankirtoje, vairavo automobilį Mercedes Benz E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Pažymėtina tai, kad tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. J. I. 2019 m. birželio 23 d. apie 01.43 val. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o ne 02.00 val. kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ši faktinė aplinkybė tikslintina, kadangi iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad pranešimas apie neblaivų vairuotoją įregistruotas 01.46 val., o pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas apie neblaivų vairuotoją yra 2019 m. birželio 23 d. 01.43 val. (b. l. 7). Vadinasi, J. I. vairavo automobilį neblaivi tuo metu, kai privatus fizinis asmuo pranešė telefonu, t. y. apie 01.43 val. Veika kvalifikuota teisingai kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas numato BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra galimas šio instituto taikymas.
V. Č. pateikė teismui prašymą perduoti J. I. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jis dėl savo asmeninių savybių ir dėl to, kad tarp jų yra susiklostę ne tik darbiniai bet ir asmeniniai labai draugiški santykiai, darys jai teigiamą įtaką. Be to, jų santykiai yra labai geri, o kaltinamoji jaučia didelę pagarbą jam.
Teisiamojo posėdžio metu V. Č. paaiškino, kad kartu su J. I. dirba 2 metus, tačiau pažįsta vienas kita iš anksčiau. Susipažino per jo žmonos ir jos bendrus draugus. Ji virtuvės šefė, yra atsakinga už receptūras, turi talentą gaminti. Ji yra ilgiausiai pas juos dirbanti darbuotoja. Bendrauja ir už darbo ribų, kartais ji atvažiuoja pas juos į namus. Matosi darbe beveik kasdien. Virtuvėje dirba 3 žmonės. Ji gamina ir vadovauja, apmoko kitus žmones. Kai darbe buvo problemų dėl personalo trūkumo, ji vienintelė nepabėgo, buvo patikima, padėjo išlaikyti barą. Dirbo be poilsio. Bendrauja su ja, jos draugą matė kelis kartus. Kai su ja susipažino ji su juo dar nedraugavo. Ji pasipasakojo praėjus nedaug laiko po įvykio. Yra arba alkoholis, arba vairavimas. Ji ne mažas vaikas, kad ją bartų, bet tikrai pakalbėjo su ja apie tai. Ji mato, kad jis niekada nevairuoja išgėręs, o jei vairuoja, tai negeria. Jo požiūris labai aiškus, neleidžia sau išgerti poros bokalų alaus ir vairuoti, geriau važiuoja namo taksi.
Teismas vertindamas prašymą dėl laidavimo pateikusį asmenį nustatė, kad V. Č. yra dirbantis (UAB „Bariukas“ direktorius), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, augina tris vaikus, administracine tvarka baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, neteistas (b. l. 82-85, 87-88).
Kaltinamoji parodė, kad V. Č. yra jos direktorius. Jie pažįstami 3 metus. Jie palaiko teik darbo santykius, tiek draugiškus. Ji yra pažįstama su V. Č. žmona. Puikiai sutaria ir su jo žmona bei vaikais. Su V. Č. laibai daug laiko praleidžia, 100 proc. juo pasitiki, žino, kad jis daro ir darys jai teigiamą įtaką. Direktorius V. Č. jai yra autoritetas. Jis negali jos perauklėti, nes ji yra susiformavęs žmogus, bet ji puikiai supranta savo veiksmus, supranta ką padarė ir dėl to gailisi. Jie apie tai kalbasi, ji daro išvadas. Praėjo keli mėnesiai po įvykio, per tą laiką ji nenusikalto. Jis ją barė.
Teismas nustatė, kad J. I. pirmą kartą padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdama vidutinio girtumo laipsnio, tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji suprato, kad vairuoti neblaiviai yra draudžiama, tačiau ji vis vien sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdama neblaivi. J. I. nuosekliai pasakojo apie įvykį, išreiškė apgailestavimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai laikytina J. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. J. I. šiuo metu yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama, kaip pareiginga, sąžininga, visuomet išliekanti kantri, pakanti, nekonfliktiška ir nuoširdi (b. l. 86), turi nuolatinę gyvenamają vietą, pirmą kartą teisiama už padarytą nusikalstamą veiką, ankščiau ji nebuvo teista (b. l. 48), bausta administracine tvarka pagal ANK 446 straisnio 4 dalį, paskirta bauda sumokėta (b. l. 49).
Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos J. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nusikalstama veika žala nepadaryta ir yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
J. I. prašė laiduotoju paskirti jos darbdavį V. Č., kuris pagal asmenines savybes ir susiklosčiusius tarpusavio santykius gali daryti ir darys teigiamą įtaką jai. Laidavimo užstatas neskirtinas. Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir kitos. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Prokurorė siūlė J. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuoti automobilio vertę, ją mažinant iki 3000 EUR. Kaltinamosios gynėjas prašė teismo neskirti turto konfiskavimo. Tuo tarpu kaltinamoji prašė neskirti turto konfiskavimo, kadangi yra jauno amžiaus, gaunamos pajamos yra mažos, turi finansinių įsipareigojimų ir jai tai būtų per didelė finansinė našta, tačiau sutiktų sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų fondą. Pažymėtina tai, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju yra teismo diskrecija, kadangi J. I. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. J. I. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertintina reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. I. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis 2,01 prom., padarytas nusikaltimas laikytinas gan šiurkščiu ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo atsiradę sunkesnių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę prioritetu laikoma visuomenės interesas, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, interesus. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad kaltinamajai turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (71 straipsnis)
BK 71 straispnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – taikymo kaltinamajai J. I., įvertintina tai, kad ji vairavo automobilį Mersedes Benz E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 2,01 promilų neblaivumas. Svarbu ir tai, kad ji vairavo automobilį ne tik neblaivi, bet ir net neturėdama teisės vairuoti, iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėjas nurodė, jog automobilis Mersedes Benz E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuoja kelyje. Tai parodo ypatingą pavojų, kurio metu tik didelio atsitiktinumo dėka nebuvo sužalota sveikata tiek kitų asmenų, tiek pačios kaltinamosios. Be to, per laimingą atsitiktinumą nebuvo sugadintas joks svetimas. Pažymėtina tai, kad neturėjimas teisės vairuoti J. I. nesustabdė ir ji sėdo už automobilio vairo neblaivi. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, teismo vertinimu tikslinga skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę - 60 MGL (3000 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 (dviejų) metų sumokėjimo terminą. Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, J. I. padėtis nepasunkėtų, be to, ji yra dvigubai mažesnė nei konfiskuotino automobilio vertė ir artima vidurkiui, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai.
Dėl turto konfiskavimo
Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-110-489/2019) nurodoma, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Taigi, tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos ir yra privalomas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-86-895/2019). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai J. I., įvertintina tai, kad ji vairavo automobilį Mersedes Benz E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 2,01 promilų neblaivumas. Dėl aptarto, vairuotas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl gali būti privalomai konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz E280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso J. I.. VĮ „Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso Š. S. (b. l. 12). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiu atveju, kai šis turtas priklauso tretiesiems asmenims. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Mersedes Benz E280, 2007 m. gamybos, sedano kėbulu, kurio variklio galia 140 kW/100 AG bei variklio darbinis tūris 2987 cm³, vertė 2019 m. birželio mėnesį buvo 5439 eurų (be PVM) ir 6580 eurų (su PVM) (b. l. 13).
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. J. I. anksčiau nebausta už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, jos nusikalstama veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę ji pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad J. I. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivi, ir pats baudžiamasis procesas jai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Įvertinus tai, kad J. I. yra jauno amžiaus, gaunamos pajamos yra nedidelės, turi finansinių įsipareigojimų, teismo vertinimu išieškant konfiskuotino turto vertę – 5439 eurų (be PVM), būtų uždėta nepakeliama finansinė našta bei suvaržytų asmenį labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad J. I. jau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kasacinės instancijos teismo praktika, daro išvadą, kad turto vertės, t. y. 5439 EUR be PVM, konfiskavimas būtų neproporcingas, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas neskirtina.
Dėl kardomųjų priemonių
Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. I. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47), naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą laiduotojui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Paskirti J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3000 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 2 (dviejų) metų terminą įmokai sumokėti (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, Luminor Bank sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
J. I. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.