Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. N. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. ir jam, vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirta subendrinta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nubaustas už tai, kad liepos 2 d. 17 val. 1 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo transporto priemonę „BMW 316", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,13 promilės – girtumas, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. pažeidė KET 14 p., 16 p., tuo padarydamas LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl padarytų administracinių pažeidimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad D. N. paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. yra per griežta.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

D. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra vienas iš pavojingiausių. Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, nors apylinkės teismas nenustatė ir D. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi jam iki nagrinėjamo įvykio buvo surašyti administraciniai nurodymai, tačiau administracinių nurodymų kiekis per trumpą laikotarpį leidžia pagrįstai manyti, kad D. N. linkęs pažeidinėti įstatymus (10–11 b. l.).

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

D. N. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos problemos, darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl kurių jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, be to, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės jo neatgrasė nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytą versiją, kad dėl motinos skambučio ir jos būklės D. N. neturėjo kitos išeitie, o buvo priverstas vairuoti automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti D. N. atstovo advokato skundo.

Nutartis neskundžiama.