Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei vyr. specialistei Gintarei Čiapienei, Departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniajam specialistui Mindaugui Mačiuliui, atsakovui UAB ``Uostadvaris `` atstovui advokatui A. G., trečiajam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB ``Uostadvaris `` , trečiajam asmeniui D. K., dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB ``Uostadvaris `` turi verslinės žvejybos leidimą vidaus vandens telkiniuose ir leidžiama žvejoti statomais tinklais 70mm75mx8vnt, leidimas galiojantis ( b.l. 9 ) , žvejybos žurnale Nr. 000013 nurodyta, kad 2010-08-24 viso sužvejota 280 kg. karšių ir 18 kg. starkių ( b.l. 11 ) , iš verslinės žvejybos patikrinimo akto matyti, kad UAB ``Uostadvaris `` vežė žuvį neįrašęs tikslaus svorio į žurnalą ir išsikrovė neleistinoje vietoje , rasta 370vnt. /280 kg. karšių, 13vnt. /18 kg. Starkių, vadovaujantis Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėmis, laimikis pripažintas neteisėtu ( b.l. 12 ), sugauta žuvis nekonfiskuota, UAB ``Uostadvaris `` direktorius D. K. baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 87 ( 3 ) str. 2 d. 550 litų bauda ( b.l. 14 ) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2012-12-20 nutartimi, vadovaujantis ATPK 8 str. , D. K. inkriminuotas Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11 punkto pažeidimas šalintinas iš jam suformuluoto kaltinimo ( b.l. 17 ) .

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta `` žalos `` sąvoka. Žala aplinkai- tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų ( įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę ) pokytis arba jų funkcijų ,turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms ( visuomenei ), pablogėjimas. To paties įstatymo 32 str. 1 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ar/ ar kitiems aplinkos elementams ( jų funkcijoms ), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

Verslinės žvejybos taisyklių 7 punkte yra apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvoka - tai žvejyba be leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius nei nurodyta leidime, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekio įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 20 proc. paklaida žvejybos vietoje į dėžes sudėtam žuvų kiekiui ir didesne nei 30 proc. paklaida į dėžes nesudėtam žuvų kiekiui, bet ne mažiau nei 20 kg, taip pat apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 40 proc. paklaida, bet ne mažiau nei 30 kg - kai žuvų laimikis gabenamas į krantą tinkluose, taip pat sugautų žuvų tikslaus svorio neteisingas nurodymas arba sugautų žuvų iškrovimas leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose.

Verslinės žvejybos taisyklių 11 punkte numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo: turėti žvejybos vietoje leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis leidimo sąlygų (Verslinės žvejybos taisyklių 11.1 p.); turėti žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį laikantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180, reikalavimų (Verslinės žvejybos taisyklių 11.2 p.); Kuršių mariose - su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose (Verslinės žvejybos taisyklių 11.22 p.).

Verslinės žvejybos taisyklių 43 punktas nurodo, kad šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nėra nurodyta, kad pažeidus šias taisykles yra padaroma žala..

Be to, Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11 punkte įtvirtinta, jog žvejybos metu žvejybiniame padalinyje ar žvejybos laive gali būti pildomas tik vienas Žurnalas. Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad Kuršių mariose, Kauno mariose ir didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žvejojantys Žuvų išteklių naudotojai iškrauti iš plaukiojimo priemonių laimikį gali tik su to RAAD, kuris išduoda leidimą verslinei žvejybai, suderintoje vietoje. Iškrovimo vietos nurodomos leidime žvejybai. Prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą), žuvys pasveriamos ir Žurnale (skiltyje „Tikslus svoris") įrašomas tikslus jų svoris pagal atskiras žuvų rūšis, Kiekvienos žuvų rūšies laimikio svorio paklaida negali viršyti 5 procentų (Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 25 punktas). Taip pat draudžiama neįrašytas į Žurnalą žuvis nugabenti nuo vandens telkinio. Žuvys, nugabentos iš nurodytų vietų ir nustatyta tvarka neįrašytos į Žurnalą, laikomos sužvejotomis neteisėtai (Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 35 punktas).

Tų pačių taisyklių 44 punkte nurodyta, kad šias taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, dėl žalos padarymo nepasisakoma..

Pagal tai UAB ``Uostadvaris `` direktorius D. K. nubaustas administracine tvarka ( b.l. 14-17 ).

Ieškinyje keliamas žalos, padarytos gamtai ( biologinei įvairovei ( žuvų ištekliams ) atlyginimo klausimas.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės ( aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d. ), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks nepreziumuojamas. Administracinio teisės pažeidimo nustatymas, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos aplinkai ( žuvų ištekliams ) faktą. ( LAT nutartis Nr. 3K-3-433/2008 ).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas verslinę žvejybą vykdė teisėtai, žuvys sugautos teisėtai, sugauta žuvis nebuvo konfiskuota, tačiau pažeidė aukščiau minėtų taisyklių reikalavimus, už ką buvo baustas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka . Tai nurodyta ir verslinės žvejybos patikrinimo akte, kad pažeidė LR ATPK 87 ( 3 ) str. 2 d. ir aukščiau minėtas taisykles. ( b.l. 12 ). Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), neteisėtumą privalo įrodyti ieškovas. Tuo tarpu byloje atsakovas, remdamasis rašytiniais įrodymais, įrodė teiginius, kad visas sugautų žuvų ( 280 kg. karšių ir 18 kg. starkių ) svoris pagal atskiras žuvų rūšis buvo apskaitytas griežtos askaitomybės dokumente- žvejybos žurnale Nr. 000013. Teisėtai sugautos žuvies iškrovimas ne Uostadvario uoste, o Uostadvario kaime jokio neigiamo poveikio gamtai ( žuvų ištekliams ) nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai- atsakovui išduotas Verslinbės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. 005772 ir žvejybos žurnale Nr. 000013 2010-08-24, 06,40 val. Ir 07,20 val. Atlikti įrašai apie sužvejotų žuvų svorį pagal atskiras žuvų rūšis, žuvis buvo įtraukta į limituojamų žuvų sugavimo kvotos duomenis bei apskaityta buhalterinėje apskaitoje, už ją buvo sumokėti visi privalomi įstatymais mokesčiais ( b.l. 26-27).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindusių žalos padarymo faktą,, konstatuotina,, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmais padarytos žalos gamtai ( biologinei įvairovei ( žuvų ištekliams. Visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų –neigiamą pokytį žuvų ištekliams arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.( LAT Nr. 3K-3-433/2008).

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, bylos medžiagą , ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ( CPK 98 str. 1 d. ) . Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 str. 1 d. ).

.

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str.

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Departamento du tūkstančius litų ( 2000 Lt. ) lUAB ``Uostadvaris `` už advokato pagalbą

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.