- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-80-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00732-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Uostadvaris“
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1195-164/2013 pagal ieškovės Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Uostadvaris“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo, trečiasis asmuo D. K., bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovės priteisti 16 100 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010-08-24, apie 8,00 val., atsakovė vykdė verslinę žvejybą Kuršių mariose su statomais tinklais ir išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su ieškove nesuderintoje vietoje – Uostadvario kaime, Rusnės sen., Šilutės r. Be to, veždama sugautą žuvį nuo jai pagal Verslinės žvejybos leidimą vidaus vandens telkiniuose Nr. 005772 paskirtos išsikrovimo vietos Uostadvario uoste, neleistinai nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnale Nr. 000013. Atsakovė turėjo sugavusi 370 vnt./280 kg karšių ir 13 vnt./18 kg starkių. Taip atsakovė pažeidė Aplinkos ministro 2005-05-30 įsakymu Nr. D1-267 (2010-03-08 įsakymo Nr. D1-185 redakcija) patvirtintų Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktus bei Aplinkos ministro 2000-05-01 įsakymu Nr. 180 patvirtintų Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 11, 25, 32 ir 35 punktus ir taip padarė žalą žuvų ištekliams. Atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai įrodyti administracinėje byloje. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė žalą gamtai (biologinei įvairovei, žuvų ištekliams). Žala apskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2010-08-13 įsakymą Nr. D1-701.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-08-09 sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškinyje keliamas žalos, padarytos gamtai (biologinei įvairovei, žuvų ištekliams), atlyginimo klausimas, todėl konstatavo, kad ieškovė privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, išskyrus atsakovės kaltę, kuri preziumuojama. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo faktas neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti žalos aplinkai faktą. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė verslinę žvejybą vykdė teisėtai, žuvis sugavo teisėtai – jos nebuvo konfiskuotos, tačiau pažeidė taisyklių reikalavimus, už tai buvo nubausta administracine tvarka. Tai nurodyta ir verslinės žvejybos patikrinimo akte, t. y. kad atsakovė pažeidė ATPK 87³ str. 2 d. ir Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose bei Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisykles. Atsakovė šioje byloje įrodė, kad visas sugautų žuvų (280 kg karšių ir 18 kg starkių) svoris pagal atskiras žuvų rūšis 2010-08-24 6.40 val. ir 7. 20 val. buvo įrašytas griežtos atskaitomybės dokumente – žvejybos žurnale Nr. 000013, žuvys buvo įtrauktos į limituojamų žuvų sugavimo kvotos duomenis bei įtrauktos į buhalterinę apskaitą, už ją buvo sumokėti visi privalomi įstatymų numatyti mokesčiai. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindusių žalos padarymo faktą, t. y. neigiamą pokytį žuvų ištekliams arba šių elementų funkcijų, turimų savybių aplinkai ar žmonėms pablogėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas netinkamai, t. y. formaliai, vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad šie žalos dydžiai skaičiuojami juridiniams ar fiziniams asmenims pažeidus žvejybą žuvininkystės vandens telkiniuose, vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, šių taisyklių 11 punkte nurodyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, kai žuvys iškraunamos Regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame leidime žvejybai nenurodytoje žuvininkystės produktų iškrovimo vietoje. Šiomis nuostatomis vadovaudamasi ieškovė ir apskaičiavo žalos dydį. Be to, atsakovės padarytas administracinis pažeidimas suponuoja sąlygas civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo. Teismo išvada, kad atsakovė veikė teisėtai, yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Ieškovė jau ieškinyje nurodė, kad atsakovė pažeidė verslinę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, atsakovės veiksmų neteisėtumas įrodytas administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovų teiginius posėdžio metu, jog žvejybos žurnalą atsakovės atstovai užpildė tik po to, kai tai padaryti nurodė ieškovės Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius. Iš ieškovės atsakovui teismas priteisė nepagrįstai daug išlaidų, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų apimtį ir turinį. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, turi būti įvertintos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino visus apeliantės nurodytus įrodymus, apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė pažymi, kad ne ji, o trečiasis asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimu jam buvo paskirta 550 Lt bauda. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad dėl trečiojo asmens veiksmų buvo padarytas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai (žuvų ištekliams). Vien dėl aplinkybių, kad sužvejota žuvis iškrauta neleistinoje ir su ieškove nesuderintoje vietoje, kad žuvis buvo vežama nepatikslinus žuvų svorio žvejybos žurnale, neatsirado neigiamas gamtos elementų pokytis, nepablogėjo gamtos elementų funkcijos, turimos savybės, todėl negalima konstatuoti žalos padarymo aplinkai fakto. Ieškovė žalos padarymo aplinkai fakto nustatymą sieja su žalos padarymu biologinei įvairovei – žuvų ištekliams. Žvejybos žurnalas buvo tinkamai užpildytas už tai atsakingo asmens – D. K. – užbaigus tos dienos žvejybą. Apeliantės teiginiai, jog žurnalas buvo užpildytas po atskiro nurodymo, neatitinka tikrovės ir yra paneigiami rašytiniais įrodymais. Apeliantės nurodytas Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas taikomas tuo atveju, kai nustatytas žalos žuvų ištekliams faktas. Atsakovo nuomone, ne visais atvejais, kai yra pažeidžiami gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, yra padaroma žala aplinkai, vien tam tikrų taisyklėse nustatytų pareigų nesilaikymas negali būti sutapatinamas su žalos padarymo faktu. Teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai, o pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šia įstatymo norma nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, t. y. kaltės prezumpcija. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Ieškovė įrodinėja, jog atsakovės administracijos vadovas 2010-08-24 vykdydamas verslinę žūklę Kuršių mariose su statomais tinklais iškrovė sugautą žuvį neleistinoje, t. y. su ieškove nesuderintoje, vietoje – Uostadvario kaime ir veždamas sugautą žuvį nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnale. Atsakovas vykdė verslinę žvejybą pagal išduotą leidimą Nr. 005772(b.l.9), pagal kurį iškrauti žuvį privalėjo Uostadvario uoste, o esant būtinumui ir kitoje vietoje, tačiau darbo valandomis privalėjo apie tai pranešti leidime nurodytiems pareigūnams. Byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-20 nutartimi (b.l.14) įrodyta, jog už paminėtą veiką atsakovui paskirta administracinė nuobauda - bauda, o iš jo veikos buvo pašalintas jam inkriminuojamas kaltinimas, jog atsakovo atstovas pažeidė žurnalų išdavimo ir pildymo taisykles ( b.l.17), t. y. nepatikslino žurnale sugauto laimikio svorio, nes žurnalas įrodo, kad atsakovas buvo nurodęs sugautos žuvies rūšis ir jų kiekius vienetais. Žvejybos žurnalas (b.l. 10-11) įrodo, kad atsakovas įrašus žurnale dėl 2010-08-24 sugautos žuvies rūšies – starkių ir karšių- padarė 6.40 val ir 07.20 val., nurodydamas apytikslį šių žuvų svorį – 6.40 val. buvo nurodytas karšių svoris 200 kg, o starkių-10 kg, 7.20 val buvo nurodytas karšių -100 kg ir starkių -10 kg, iš viso apytikslis svoris buvo nurodytas karšių 300 kg, o starkių 20 kg, o ieškovės nustatytas sugautos žuvies tikslus svoris – karšių buvo 280 kg, ir starkių 18 kg. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas įrašė į žurnalą didesnį svorį negu faktiškai ieškovė patikrino. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas žvejybą baigė 8 val., žurnalą pildė žvejybos metu, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-05-01 įsakymu Nr.180 žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 28 p. užbaigus Kuršių mariose kiekvieną žvejybą (nuo žvejybos pradžios iki laimikio iškrovimo), laimikio iškrovimo vietoje žurnalo skiltyje „Rūšys“ išvardijamos visos sugautos žuvų rūšys ir skiltyje „Apytikslis svoris“ nurodomas bendras apytikslis viso laimikio svoris. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo veika atsakovui buvo pradėta fiksuoti 2010-08-24 8 val. , t. y. atsakovas buvo ką tik išsikrovęs sugautą žuvį, todėl pagal paminėtų taisyklių 29 p. prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą), žuvys pasveriamos ir Žurnale (skiltyje „Tikslus svoris“) įrašomas tikslus jų svoris pagal atskiras žuvų rūšis, todėl jis dar turėjo vieną valandą surašyti tikslų svorį. Tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovo įrašytas apytikslis svoris buvo didesnis nei tikslus, todėl įvertinus šį veiksmą negalima padaryti išvados, kad atsakovo veiksmai buvo susiję su žalos žuvų ištekliams padarymu. Pagal paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas šioje byloje ieškovė pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad atsakovės atstovas, iškraudamas sugautą žuvį su ieškove nesuderintoje vietoje, padarė žalą žuvų ištekliams bei šie veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Todėl vadovaudamasi paminėtu išaiškinimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra neįrodytas, nes byloje neįrodyta, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą žuvų ištekliams, t. y. žuvų ištekliai nesumažėjo dėl to, kad atsakovas sugautą ir įtrauktą į apskaitą žurnale žuvį iškrovė ją kitoje vietoje, turėdamas teisę verstis versline žvejyba, nurodęs teisingą sugautos žuvies kiekį žurnale, gaudė žuvį leistinais įrankiais ir leistinu laiku (CK 6.247 str.). Atsakovo veiksmai pildant paminėtą žurnalą, kuriame buvo teisingai nurodytas sugautos žuvies preliminarus svoris, pašalina aplinkybę, jog atsakovo veiksmai galėjo sukelti realią žalos atsiradimo žuvų ištekliams grėsmę, atsiradusią dėl jo ūkinės veiklos.
Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos.
Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta tokia žala, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-433/2008). Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, todėl šioje byloje net ir nustačius, kad atsakovas sugautą bei žurnale teisingai įtrauktą į apskaitą žuvį iškrovė kitoje vietoje, negalima padaryti išvados, jog šie jo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjama žala bei kad įrodytas pats žalos žuvų ištekliams padarymo faktas šioje byloje.
Dėl atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 2000 Lt atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Atsakovui buvo suteikta atsiliepimo į ieškinį paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt, todėl maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą galėjo būti 3000 Lt. Atsakovo advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 1 val., o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą, t. y. 150 Lt, todėl byloje nenustatyta, kad priteistos atsakovo išlaidos būtų neprotingai didelės ar atsižvelgiant į bylos sudėtingumą jas būtų pagrindas sumažinti. Ieškovė iškėlė civilinį ginčą, o pagal CK 2.36 str. 1d. valstybė, savivaldybė ir jų instotucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų civilinio proceso normų priteisdamas atsakovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.