Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3063-652/2017 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K., gimimo (duomenys neskelbtini) metų, J. K., gimimo (duomenys neskelbtini) metų, R. V., V. V., S. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Ž. B., O. Č. ir R. J. dėl kelio servituto nustatymo, ir atsakovų J. K., gimimo (duomenys neskelbtini) metų, J. K., gimimo (duomenys neskelbtini) metų priešieškinį atsakovams R. J., O. Č., Ž. B., Nacionalinės žemės tarnybai dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. K. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-468-470/202015, po to priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-205-652/2017, patikslintu ieškiniu šioje byloje (civilinės bylos Nr. 2-468-470/202015 ir Nr. 2-205-652/2017 buvo sujungtos į vieną) prašė: viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius):atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,9060 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 4 metrų pločio 0,0646 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2017 m. vasario 2 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bendrai 200,00 Eur vienkartinę kompensaciją;atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,9060 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 4 metrų pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bendrai 200,00 Eur vienkartinę kompensaciją;viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius):atsakovo V. V. 1,0570 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovo V. V. naudai 80,00 Eur vienkartinę kompensaciją; atsakovės R. V. 0,3600 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovės R. V. naudai 320,00 Eur vienkartinę kompensaciją.Atsakovai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., patikslintu ieškiniu, po to priešieškiniu teismo prašė:ieškovės V. K. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atmesti;ieškovės V. K. viešpataujančiam 1.4800 ha žemės sklypui, registre Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti (teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) nustatyti tarnaujančius kelio servitutus šiuose sklypuose:valstybinio fondo žemėje nustatyti du tarnaujančius servitutus:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai (atsakovai) J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantai nurodo, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iškilus klausimų dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo, bus reikalinga apklausti proceso šalis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantai prašo prie bylos prijungti K. K. IĮ kelio servituto nustatymo brėžinį ir UAB ,,Gilmera“ kelio projektą. Šie įrodymai gauti (atlikti) po teismo sprendimo priėmimo, jais apeliantai grindžia apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai gauti jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, ir vertindama, kad jie neužvilkins proceso ir nesutrukdys teisingam apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimui ir teismo procesinio sprendimo priėmimui, apeliantų prašymą tenkina ir pateiktus įrodymus prijungia prie civilinės bylos.

Dėl ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. (duomenys neskelbtini) 2006 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. S-33-22669 pagrindu įgijo nuosavybės teisę ir šiuo metu valdo 1.4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15). Į šį žemės sklypą nuo kelio (duomenys neskelbtini) ieškovė patekdavo per žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (projektinis numeris 80), kuris iki atidalijimo priklausė S. K. ir O. V.. Minėtame žemės sklype, priklausiusiame S. K. ir O. V., 2006 m. liepos 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-1712 buvo nustatytas 0,055 ha kelio servitutas, kuriuo patekimui į savo žemės sklypą naudojasi J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Vėliau minėtas S. K. ir O. V. žemės sklypas pertvarkytas į keturis žemės sklypus, kurie šiuo metu priklauso: V. V. (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), R. V. (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), S. K. (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Po sklypų atidalijimo servitutinis 0,055 ha ploto kelias išliko S. K. sklype. Ieškovė V. K. taip pat naudojosi servitutiniu keliu S. K. žemės sklype patekimui į savo žemės sklypą, toliau patekdavo per atsakovui J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) priklausiusį žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje šis žemės sklypas tapo bendraturčių J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nuosavybe (t. 3, b. l. 60-65). Teismas nustatė, kad ginčo sklype, kaip tarnaujančiame daikte, kelio servitutas niekada nebuvo nustatytas, ieškovė juo naudojosi geranoriškai sutinkant savininkui J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2013 metų ieškovė prarado galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nes tam paprieštaravo atsakovas J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad savininkė (ieškovė) V. K., J. K. uždraudus jai važiuoti per jo žemės sklypą, neteko tiesioginio privažiavimo į savo žemės sklypą nuo kelio (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovė V. K. ir atsakovas S. K. sudarė notarinę servituto sutartį, pagal kurią servituto davėjas S. K. suteikė servituto gavėjui V. K. teisę naudotis šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis (duomenys neskelbtini) dalimis (kas sudaro 0,0550 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 1-50). Apeliantai (atsakovai) ginčija teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį nustatytas apeliantų žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutas – teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius pagal UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtus taškus 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1 viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovų priešieškinis nustatyti servitutą pagal atsakovų pateiktą servituto nustatymo projektą, atmestas, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami savininkų – apeliantų teisėtų interesų pažeidimu, didelėmis ieškovei tenkančiomis kelio įrengimo išlaidomis; per maža kompensacijos už servituto apeliantų žemėje nustatymą suma. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005 m. balandžio 4 d., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 . birželio 11d., byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d., byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d., byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).Apeliantai skunde teigia, kad ieškovė nesinaudoja savo sklypu, todėl nėra būtinybės pateikimui į jos sklypą nustatyti servitutą. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė objektyvią būtinybę nustatyti servitutą patekimui į ieškovės žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S-33-226692006, ieškovei atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t. 1,b. l. 29). Projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 33-2704-Ž, pagal preliminarius matavimus 2006 m. vasario 28 d. parengtas žemės sklypo planas (t.1, b.1.18). Byloje esantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieškovės žemės sklypo planas patvirtina, kad privažiavimas nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas per žemės sklypą, kadastrinis Nr. 3373/0008:17, kuris iki atidalijimo priklausė S. K. ir O. V. (t. 1, b. l. 23). Šiame žemės sklype Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 33-Ž-l712 nustatė 0,055 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas). Šis žemės sklypas pertvarkytas į keturis žemės sklypus: kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. V.), (duomenys neskelbtini), (priklauso R. V.), (duomenys neskelbtini), (priklauso R. V.), (duomenys neskelbtini), (priklauso S. K.). 0,055 ha ploto kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas išliko S. K. priklausančiame žemės sklype (t.1, b. l. 26). Byloje surinkti įrodymai įgalina spręsti, kad ieškovė, geranoriškai sutinkant savininkui J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) taip pat naudojosi šiuo servitutiniu keliu patekimui į savo žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo eigoje šis sklypas tapo bendraturčių J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nuosavybe, todėl prieštaraujant atsakovui J. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ieškovė prarado galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nes tokiu būdu neteko tiesioginio privažiavimo į savo žemės sklypą. Ieškovė negalėdama patekti į savo žemės sklypą, negali realizuoti jai priklausančių savininko teisių – fiziškai apribojama jos galimybė naudotis turtu, jį laisvai valdyti. Ieškovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ieškovė žemę deklaruoja, gauna atitinkamas išmokas, pateikė dokumentus, patvirtinančius tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gavimą (t. 1, b. l. 30-71). Byloje, kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateikimui į savo žemės sklypą servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti interesų įgyvendinimą. Šioje byloje servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas apribojant kitų asmenų nuosavybės teisę išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nustatyti kelio servitutą atsakovų 3,9060 ha žemės sklype, įvertino, kad atsakovo S. K. 1,9670 ha ploto žemės sklype, kelio servitutas jau yra nustatytas, jo dydis 0,055 ha, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip tarnaujantis daiktas, juo faktiškai naudojasi gretimų sklypų savininkai. Tokiu būdu ieškovei kelio servitutas būtų nustatomas prisijungiant prie jau esamo 0,055 ha kelio servituto. Kelio servitutas nustatytas žemės sklypo pakraščiu, kur žemė nėra naudojama, neįdirbta ir neapsodinta. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šio servitutinio kelio varianto vertinimu prioritetiniu kitų siūlomų variantų atžvilgiu, nes jis sukelia mažiausius nepatogumus ir mažiausiai pažeidžia tarnaujančio daikto savininkų teises į nuosavybę, juo išlaikoma daiktų savininkų interesų pusiausvyra (CPK 185 straipsnis). Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžiami skundo argumentai, jog teismo sprendimu nustatytame servitutiniame kelyje atlikti geologiniai gręžiniai patvirtina, kad toje vietoje yra aukštai gruntinis vanduo. Remiantis šiuo argumentu, apeliantai teigia, kad dėl to ieškovei, pagal teismo patvirtintą kelio servituto variantą, kelio įrengimas sukels problemų ir pareikalaus daug lėšų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šioje kelio dalyje yra šlaitas, pasukus į pietus – pelkėta vieta, kas galimai apsunkintų kelio įrengimą, tačiau ieškovė sutinka kelią įsirengti savo sąnaudomis (t. 11, b. l. 10). Kelio įrengimo kaštai niekaip neapriboja ir nepažeidžia apeliantų, kaip tarnaujančio daikto savininkų teisių ir interesų. Apeliantai apeliaciniu skundu teigia, kad kelias ieškovei patekti į jos žemės sklypą yra iš kitos – pietinės pusės, nuo kelio (duo, ir kuris atitinka apeliantų prašomą nustatyti servitutinį kelią. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šį apeliantų priešieškiniu siūlomą nustatyti kelio servituto variantą, išsamiai ištyrė ir įvertino aplinkybes ir įrodymus ir nurodė argumentus, kuriais grindė išvadą, jog atsakovų siūlomas servituto nustatymo variantas daugiausiai pažeistų žemės sklypų savininkų interesus. Teismas byloje nustatė, kad 2004 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte, patvirtintame 2004 m. lapkričio 24 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-2704-ž, privačių sklypų registrų išrašuose, sklypų preliminariuose ir kadastrinių matavimų planuose buvo pažymėtas kelias Ž-4, tačiau ne visi projektiniai sprendiniai buvo perkelti į savininkų nuosavybės dokumentus. Teismas taip pat nustatė, kad dalis savininkų iš pietinės pusės bylos nagrinėjimo eigoje atliko savo sklypų kadastrinius matavimus, kurie iš dalies pakeitė buvusią sklypų eksplikaciją, esant preliminariems matavimams, konkrečiai atsakovių O. Č. ir R. J. sklypuose, kad atsakovo Ž. B. sklypams kadastriniai matavimai neatlikti, jo 6,0500 ha žemės sklypo plane yra nurodytas 10 arų kelio plotas, o 2,5324 ha žemės sklypo plane matyti, kad kelias Ž4 suprojektuotas iki šio atsakovo sklypo ribos ir eina gretimai kitų sklypų savininkų Šatų ir Budrų. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai naudojasi jų sklypuose esančiais keliais arba keliu Ž4, šis kelias yra ilgiausias ir eina per keturių savininkų šešis sklypus, vertino, kad šie atsakovai neprisidėtų prie servitutinio kelio įrengimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai priešieškinyje nurodytą servitutinio kelio įrengimą vertino ekonomiškai nenaudingiausiu, labiausiai suvaržančiu teises keturiems savininkams, atitinkantis tik apeliantų interesus. Apeliantų argumentus, jog kelias į ieškovės žemės sklypą yra iš kitos – pietinės pusės, t. y. nuo kelio (duomenys neskelbtini), paneigia byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė medžiaga, ieškovei parengti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai – abrisas, žemės sklypo planas, patvirtinantys, kad privažiavimas suprojektuotas per žemės sklypus nuo kelio (duomenys neskelbtini), o ne iš pietinės pusės nuo kelio (duomenys neskelbtini).Apeliantai nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Byloje dėl servituto nustatymo padarytų nuostolių dydis neįrodytas, todėl teismas nustatydamas kompensacijos dydį taikė CK 4.10 ir 6.249 straipsnius. Teismas ieškovės prašomą priteisti 200,00 Eur piniginę kompensaciją abiem atsakovams bendrai padidino ir priteisė kiekvienam po 400,00 Eur. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio įvertino, jog nei viena iš šalių nėra kaltos, jog rengiant šalių žemės sklypų projektus buvo padaryta klaida ir J. K. sklype nebuvo nustatytas kelio servitutas, atsižvelgė į atsakovų žemės sklypų vertę, įvertino, jog keliu važinės ir sunkesnės, didesnių gabaritų transporto priemonės bei į atsakovų galimai naujų statinių statybos apribojimus, esant servitutiniam keliui, į kitas atsakovų nurodytas aplinkybes – didesnė tarša, triukšmas, trukdymas ganyti gyvulius, saugumo sumažėjimas. Apeliantai pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų dėl kompensacijos jos dydžio, tokių įrodymų neteikia ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas piniginės kompensacijos dydį nustatė įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylos, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliantams neteikiant jokių įrodymų argumentams dėl priteistos kompensacijos dydžio nepagrįstumo pagrįsti, teisėjų kolegija juos vertina deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, apsvarstė visus byloje pateiktus servitutinio kelio nustatymo variantus, ištyrė ir vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus turinį. Apeliantai, skunde nesutikdami su byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu, siekia savo reikalavimų patenkinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ar materialinės teisės normas, apibrėžiančias kelio servituto nustatymo sąlygas, todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas trečiojo asmens R. J. ir ieškovės V. K. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo R. J. pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 700,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (t. 13, b. l. 95-96). Ieškovė V. K. taip pat pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 700,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (t. 13, b. l. 109). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų J. ir J. K. yra priteistinos trečiojo asmens R. J. ir ieškovės V. K. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 49,06 Eur, todėl atmetus atsakovų J. ir J. K. apeliacinį skundą, jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 24,53 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam asmeniui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 24,53 Eur (dvidešimt keturis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.