Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba –vykdo individualią veiklą, gyv. gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio (toliau – str.) 1 dalyje (toliau – d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. reikalavimus, kad „ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą“, neužtikrino ginklų ir šaudmenų saugumo, tai yra 2020 m. spalio 19 d. apie 11.27 val., Sodininkų g. 70, Kėdainių m., kambaryje, paliko laisvai prieinamai kitiems asmenims teisėtai turimus šaunamąjį ginklą - graižtvinį šautuvą ,,CZ550 LUX, 308 Winchester“ Nr. A1666741 ir keturis šaudmenis - šovinius, tinkamus šiuo ginklu šaudyti, tokiu būdu sudarė sąlygas V. K. neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, kuriais nusišovė.

Nurodytais veiksmais E. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), bet gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare grįžo iš medžioklės, parsivežė ginklą namo, pasidėjo kambaryje ir nuėjo miegoti. Ryte planavo važiuoti į miestą ir būtų atvežęs ginklą į (duomenys neskelbtini)g., kur yra seifas. Ryte atsikėlė, jis nuėjo nuplauti mašiną, o V. tvarkėsi. Su V. nebuvo vedę. V. vartojo vaistus, nes sirgo depresija ir jai nuo vaistų rytais būdavo negera. Matė per langą, kaip ji atsinešė siurblį. Paskui kaimynas pasakė, kad girdėjo šūvį. Jis kalbėjo telefonu, šūvio negirdėjo. Nuėjo į viršų, užėjo į kambarį ir pamatė V., ji buvo nusišovusi. Kartu gyveno 21 metus, bet paskutinius tris metus ji sirgo, gydėsi nuo depresijos. Ji anksčiau matė ginklus, niekada nekalbėjo, kad nusižudys. Ji elgdavosi adekvačiai, gėrė vaistus. Supranta, kad pasielgė neatsakingai palikdamas ginklą, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti brolį.

Pretendentas į laiduotojus S. G. parodė, kad palaiko prašymą pripažinti laiduotoju ir sutinka laiduoti už brolį E. G.. Su broliu bendrauja, netoli gyvena. Gali broliui daryti teigiamą įtaką, visada bendravo, bendrauja ir dabar. Jam svarbi jo nuomonė, jis tariasi su juo, atsitikus nelaimei jam iš karto paskambino. Dabar pensininkas, gauna apie 350 Eur pensijos. Prašo paskirti laidavimą be užstato. Neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. apie 11.27 val., namo antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), rasta nusišovusi V. K., gyvenusi tuo pačiu adresu. Tame pačiame kambaryje, ant lovos rastas padėtas graižtvinis šautuvas CZ 550 LUX 308 Winchester Nr. A1666741, priklausantis E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27).

2020-10-19 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas šautuvas CZ455 Nr. A892221 su optika, šautuvas CZ 550 Nr. A166741 su optika, prožektorius, įkrovimo laidas, 3 vnt. šovinių, šautuvo vamzdis ir šautuvas Nr. 0569, dėtuvė su 10 šovinių, dėžutė su 23 šoviniais, dėžutė su 21 šoviniais, moteriškos lyties lavonas, 5 vnt. šūvio pėdsakų, 3 vnt. biologinės kilmės pėdsakų. Įvykio vieta nufotografuota (b. l. 28-48).?

2020-11-25 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaunamasis ginklas. Tai medžioklinis, graižtvinis, CZ 550 modelio, 308 W kalibro šautuvas Nr. A166741, skirtas šaudyti medžiokliniais, centrinio įskėlimo, 308 W kalibro šoviniais. Šautuvas yra Čekijos pramoninės gamybos. Šautuvas priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šautuvas šaudyti tinkamas. Trys tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, 308 W kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš medžioklinių graižtvinių 308 W kalibro šautuvų. Šie šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti šautuvas ir šoviniai yra ribotos civilinės apyvartos (B kategorija), jiems reikalingas leidimas. Tirti pateikta tūtelė yra tokio pat šaudmens, kaip ir tirti pateikti šoviniai, sudėtinė dalis. Todėl ji galėjo būti šauta tirti pateiktame šautuve (b. l. 68-75).

Liudytojas G. V. parodė, kad 2020 m. spalio 18 d., buvo pas savo draugę, sodo namelyje, koks namelio adresas tiksliai pasakyti negali. 2020-10-19 d., ryte, jis dirbo kieme. Apie 09 val. 00 min., kaimynystėje gyvenantis E. taip pat tvarkėsi savo namo kieme. E. buvo blaivus, nuo jo, kai bendravo, nesklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo rišliai ir suprantamai. Apie 11 val. 00 min., dirbdamas namo kieme, išgirdo keistą garsą, tuo metu nesuprato koks tai buvo garsas ir nuo ko jis galėjo atsirasti, bet po to apgalvojęs visas įvykio aplinkybes, mano kad tai buvo garsas panašus į šūvį. Kaimynų namo kieme tuo metu, kai išgirdo garsą, buvo E., tik kitoje kiemo pusėje, nei iš ten kur sklido garsas. Po kelių minučių išgirdo stiprų riksmą iš kaimynu namo. Nubėgęs į namus, namo durys buvo uždarytos, pagal riksmo garsą nubėgo į antrą aukštą, iš kur sklido žmogaus riksmas. Ten pateko į miegamojo kambarį, kuris buvo praeinamas. Tarp durų iš miegamojo kambario į svetainės kambarį stovėjo E., kuris buvo susiėmęs už galvos ir rėkė "Ką tu padarei?". Kambaryje ant grindų gulėjo jo sugyventinė, aplink jos kūną buvo raudonos spalvos dėmė. Kambario sienos ir lubos taip pat buvo aptaškytos raudonomis dėmėmis. Jis pasakė E., kad eitų iš kambario. Ant lovos, kuri buvo šalia E. sugyventinės kūno gulėjo ginklas. E. tą ginklą paėmė į savo rankas, kažką su juo padarė, ką tiksliai jis neužfiksavo, nes tuo metu taip pat buvo išsigandęs, pamatęs tokį vaizdą. Ar jis iš to ginklo ką nors paėmė, nematė. Tačiau ginklą E. padėjo į tą pačia vietą, daugiau jo nelietė ir neėmė. Jie abu nusileido į namo apačią (b. l. 82-83).

2020-10-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolu E. G. pateikė ginklų pažymėjimus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą, šaunamąjį ginklą IZH 17 Nr. (duomenys neskelbtini), šovinius 5 vnt. su užrašu "PALLA DA TIRO BQP" (b. l. 55-58).

BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, atsakomybė kyla tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles t. y. neužtikrino ginklų ir šaudmenų saugumo, tai yra 2020 m. spalio 19 d. apie 11.27 val., (duomenys neskelbtini)., kambaryje, paliko laisvai prieinamai kitiems asmenims teisėtai turimus šaunamąjį ginklą - graižtvinį šautuvą ,,CZ550 LUX, 308 Winchester“ Nr. A1666741 ir keturis šaudmenis - šovinius, tinkamus šiuo ginklu šaudyti, tokiu būdu sudarė sąlygas V. K. neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, kuriais ji nusišovė. Kad kaltinamasis neužtikrino tinkamai šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs. Kaltinamasis pripažino, kad kambaryje paliko šaunamąjį ginklą ir šovinius. Pagal specialisto išvadą, minėtas šautuvas yra B kategorijos ginklas. Iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos taip pat nustatyta, kad minėtas ginklas E. G. yra laikomas teisėtai – jis turi galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Jau minėtos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog E. G., turėdamas leidimą laikyti ir nešiotis ginklus, teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – graižtvinį šautuvą ,,CZ550 LUX, 308 Winchester“ Nr. A1666741 ir keturis šaudmenis - šovinius, paliko laisvai prieinamai kitiems asmenims, be priežiūros, kas vertintina kaip sudarymas realių galimybių (sąlygų) kitam asmeniui (asmenims) neteisėtai pasinaudoti ginklu (šaudmenimis), ką patvirtina tai, jog jo paliktą ginklą rado V. K. ir juo nusišovė. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, požymiai E. G. veikoje. Teismas taip pat vertina, kad nustatyta ir subjektyvioji pusė – nusikalstamas nerūpestingumas, kadangi nors jis nenumatė, kad atitinkamais savo veiksmais sudarys galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti savo ginklu, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad E. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje – t. y. pažeidė teisėtai turimo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles, ir taip sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis E. G. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant brolio S. G. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 120-124).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip pripažinta, E. G. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu ginklais, šaudmenimis, požymiai, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali – civilinio ieškinio nėra.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, įvertinęs aplinkybes dėl to, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Įvertinęs E. G. charakterizuojančių duomenų visumą – jis neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 113), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka nebaustas (b. l. 114), dirba – vykdo individualią veiklą (b. l. 115), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 119), be to, atsižvelgdamas ir į kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių darytina išvada, kad jis neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinus duomenis apie laiduotoju siekianti būti S. G. (neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 123, 124, 149, 150), ypač jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių spręstina, jog jis irgi neigiamai vertina E. G. – savo brolio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų giminystės ryšių, artimo bendravimo, ir kt. aplinkybių daryti E. G. teigiamą įtaką ir veikti jo elgesį, kad atitinkamas teisės reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (be kita ko – kad padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltinamojo bei jo laiduotoju skirtino S. G. asmenybę, į tai, kad pensininkas, gauna mažas pajamas, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – be kita ko, pagal laidavimą (BK 67 str. 1 ir 2 d.).

Be to, kadangi konkreti veika yra susijusi su atitinkamų taisyklių dėl šaunamojo ginklo laikymo reikalavimų pažeidimu, t. y. susijusi su kaltinamojo turima teise laikyti ir nešioti ginklą, šiuo atveju yra aktuali BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų - teise laikyti ir nešiotis ginklą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Taigi teismas, siekdamas kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, daro išvadą, jog tikslinga E. G. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą. Nustatant konkretų šios priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. G. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo požymiai, ši veika padaryta dėl neatsargumo, be to, atsižvelgtina ir į jau minėtas aplinkybes, reikšmingas baudžiamosios atsakomybės individualizavimui – E. G. viso proceso metu pripažino kaltę, dėl veikos gailėjosi, iš jo paaiškinimų yra pagrindo manyti, jog jis neabejotinai suvokė ir suvokia savo neatsargaus elgesio galimas sukelti pasekmes, dėl ko yra / bus padarytos išvados apie atitinkamų reikalavimų laikymosi būtinumą bei padidintą atsargumą ir rūpestingumą, kiek tai susiję su šaunamuoju ginklu, be to, duomenis apie jo asmenybę bei tai, jog duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų pažeidęs atitinkamus reikalavimus, susijusius su minėta specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą, teismas neturi; kita vertus, būtina įvertinti ir tai, jog nors ir dėl neatsargumo, visgi padaryta veika yra susijusi su šaunamuoju ginklu – padidinto pavojaus šaltiniu, dėl ko net ir neatsargūs, dėl neatidumo, užmaršumo ir pan. padaryti atitinkamų reikalavimų pažeidimai gali sukelti sunkias pasekmes. Todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina minimaliam terminui– t. y. 1 (vieneriems) metams.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 103-105).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Sprendžiant, ar šiuo atveju yra teisinis pagrindas konfiskuoti E. G. priklausančius šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis, atsižvelgtina į teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl turto konfiskavimo, yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Apžvalgos dėl teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 4.2 punktas, „Teismų praktika“, Nr. 32). Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas dėl neatsargumo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju konfiskuoti E. G. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nėra teisinio pagrindo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-744/2017, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-290-2013).

Ikiteisminio tyrimo metu paimta: šaunamasis ginklas - graižtvinis šautuvas ,,CZ550 LUX 308 Winchester“ Nr. A1666741 su optika ir du šoviniai, neterminuotus leidimus įsigyti ir laikyti ginklus, ginklų pažymėjimus, ir kitus ginklus, kurie priduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, esančiame Spaustuvininkų g. 7, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti iki E. G. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą (b. l. 49-50).

E. G. pateikti: šautuvas CZ 455, Nr. A892221 su optika, dėtuvė ir joje esantys 10 vnt. šoviniais, dėžutė su 21 vnt. šoviniais ir dėžutė su 23 vnt. šoviniais, ginklų pažymėjimai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti ginklų pažymėjimai, rudos spalvos odinis dėklas, kuriame yra šautuvas MC 21 12 Nr. 0569 ir vamzdis, šaunamasis ginklas IZH 17 Nr. 054521, šoviniai 5 vnt., kiti ginklai ir šoviniai, kurie perduoti saugojimui Licencijavimo skyriui Chemijos g. 4B, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti iki E. G. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą (b. l. 55-58). Voką su šovinio tūtelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinio ieškinio – nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas – netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur sumą, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti E. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešiotis ginklą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę paskirtą E. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu paimta: šaunamasis ginklas - graižtvinis šautuvas ,,CZ550 LUX 308 Winchester“ Nr. A1666741 su optika ir du šoviniai, neterminuotus leidimus įsigyti ir laikyti ginklus, ginklų pažymėjimus, ir kitus ginklus, kurie priduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, esančiame Spaustuvininkų g. 7, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti iki E. G. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą (b. l. 49-50).

E. G. pateikti: šautuvas CZ 455, Nr. A892221 su optika, dėtuvė ir joje esantys 10 vnt. šoviniais, dėžutė su 21 vnt. šoviniais ir dėžutė su 23 vnt. šoviniais, ginklų pažymėjimai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti ginklų pažymėjimai, rudos spalvos odinis dėklas, kuriame yra šautuvas MC 21 12 Nr. 0569 ir vamzdis, šaunamasis ginklas IZH 17 Nr. 054521, šoviniai 5 vnt., kiti ginklai ir šoviniai, kurie perduoti saugojimui Licencijavimo skyriui Chemijos g. 4B, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti iki E. G. Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka įgys/turės teisę ir leidimą laikyti ir (nešiotis) ginklą (b. l. 55-58). Voką su šovinio tūtelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.