Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

transporto priemonės savininkui R. K.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., būdamas baustas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., 2015-12-05, 10.25 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 promilės girtumas ± 1,7 proc. girtumas), kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, 53,71 km , neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš kelio nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiavusio automobilio su kuriuo susidūrė, nuo smūgio apgadino kelio ženklą ir kelio atitvarus, sugadino abu automobilius. Taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono.

Pažeidėjas V. G. kaltu padaręs pažeidimą prisipažino visiškai ir parodė, kad minėtą dieną pas jį namuose visą naktį girtavo. R. K. automobilio rakteliai buvo padėti ant stalo. O 2015-12-05 ryte, apie 10,25 val. pritrūkus alkoholio, dviese su T. K. važiavo į degalinę pirkti alkoholio, tuo metu a/m savininkas miegojo. Automobilį vairavo jis. Automobilis šiuo metu yra saugojimo aikštelėje. Pažeidimo pavojingumą supranta. Yra vedęs, vaikų neturi. Iš viso nėra turėjęs vairuotojo teisių.

Transporto priemonės savininkas R. K. paaiškino, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Su pažeidėju yra pažįstami, draugai. Iš vakaro atvažiavo pas pažeidėją į namus, kur vaišinosi alkoholiu. Po to nuėjo miegoti, automobilio rakteliai, telefonas liko gulėti ant stalo. Ryte jį pažadino kitas pažįstamas ir pasakė, kad jo automobilis papuolė į eismo įvykį. Atsikėlęs ant stalo automobilio raktelių nerado, gulėjo tik telefonas. Automobilio raktelius pažeidėjas pasiėmė savavališkai, jis tuo metu miegojo. Policijoje nėra registruotas pareiškimas dėl automobilio vagystės. Supranta, kad yra atsakingas už savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be pažeidėjo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-45384262-15 (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), blaivumo patikrinimo kvitais (b. l. 5), V. S. paaiškinimu (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8, 9), administraciniu sprendimu (b. l. 10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 12), nuotraukomis (b. l. 15-19), asmens duomenimis (b. l. 24), VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 28).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130² straipsnį atsiranda asmenims, vairuojantiems transporto priemonę nepriklausomai nuo to, ar jie turi ar neturi teisės jas vairuoti. Šiuo atveju svarbu nustatyti faktą, kad tokio asmens atžvilgiu galioja nuobauda, paskirta už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (LVAT 2011-03-07 nutartis byloje Nr. N575-3335/2011). Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. G. 2008-06-30 nutarimu buvo baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, nuobauda galioja.

Pažeidėjo padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3d. ir 130² str., 124¹ str. 8 d., todėl jis baustinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas pažeidžiant teisės norminių aktų reikalavimus, o tuo labiau esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, gali sukelti itin skaudžių padarinių, todėl šis pažeidimas priskirtinas prie pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą.

Pagal ATPK asmeniui, padariusiam ATPK 130² straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso teisės pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio (mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013). Taigi, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (LAT 2015-03-31 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą , daro išvadą, kad pažeidėjo padaryti pažeidimai –numatyti LR ATPK 127 str. 3d. ir ATPK130² str. yra laikytini itin pavojingais administraciniais teisės pažeidimais, sukeliančiais pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Taip pat teismas išanalizavęs įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko ir naudotojo- valdytojo valią ir juo buvo naudojamasi neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų ėmęsis kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešęs teisėsaugos institucijoms ar pan.). Priešingai nustatyta, kad pažeidėjas ir a/m savininkas vartojo alkoholį, jam užmigus, a/m raktelius ir a/m paėmė pažeidėjas, pažeidėjas būdamas neblaivus, nustatyta 2,86 prom. girtumas, vežėsi draugą, t.y. keleivį, važiavo pirkti alkoholio. T.y. a/m savininkas elgėsi nerūpestingai, taip sudarė sąlygas pažeidėjui pasinaudoti a/m. Teismas daro išvadą, kad visuomenės interesai šiuo atveju yra pakankami, kad pateisintų savininko ar naudotojo, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Taigi automobilio konfiskavimas tokiu atveju neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-10 nutartis, adm. byla Nr. N63-1773/2010, LAT nutartys Nr. 2AT-62-696/2015; Nr. 2AT-61-976/2015).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str.1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu padaręs pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - jis per metus baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p). Pažeidėjas baustas už administracinės teisės pažeidimus (b. l. 20-23), nedirba (b. l. 26), jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 5).

Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis- bauda su vairuoto automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; taip pat pažeidėjui pagal ATPK 127 str. 3d. turi būti skirtina sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis- bauda su vairuoto automobilio konfiskavimu; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. skirtina – bauda. Sutinkamai su LR ATPK 33 str. nuobaudos subendrintinos apimties būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 26 str. 1 d., 29 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d., 320 str. 1 d.,

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. – 1448 Eur bauda su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. -1158 Eur bauda su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. – 5 Eur bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. skirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą 1448 Eur ( vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimo konfiskuoti transporto priemonę- automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

vykdymą pavesti antstoliui.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.