- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1777-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00489-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. K. T.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1497-123/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. K. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, prašydama priteisti vieną milijoną eurų invalidams dėl verslo žlugdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad tinkamai nesuformuluotas nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas. Ieškovė prašo priteisti invalidams vieną milijoną eurų, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad yra įpareigota ginti invalidų teises ar viešąjį interesą (CPK 51 str., 55 str., 56 str. 2 d.). Taip pat ieškinyje nėra konkretizuojamos faktinės aplinkybės dėl ieškovės neva pažeistų teisių, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovui ieškinio rezoliucinėje dalyje, todėl, teismo vertinimu, negalima tinkamai išspręsti civilinės bylos iškėlimo klausimo bei ruoštis civilinės bylos nagrinėjimui. Teismas išaiškino, kad asmenys, nesugebantys suformuoti ieškinio pagrindo ir dalyko, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens ar kreiptis teisinės pagalbos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - išdėstyti faktines ginčo aplinkybes bei suformuluoti konkrečius reikalavimus atsakovui, nes nuo to priklauso ir kitų procesinių klausimų sprendimai (žyminio mokesčio, bylos teismingumo).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė A. K. T. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, nusišalinti V. N. G. nuo bylos dėl interesų konflikto ir grubių pažeidimų; atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes turi išankstinį nusistatymą prieš apeliantę. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja užkerta kelią į teisingumą bei teisingą teismą, piktnaudžiauja teisėmis bei teisių apribojimais dėl savanaudiškų paskatų. Apeliantė yra Registrų centre įrašyta kaip vadovė, todėl gali dalyvauti už įmonę. Advokatai nepasakys to, ką gali pasakyti apeliantė, be to, visose bylose niekas nereikalavo advokato, nes dokumentuose yra aiškus teisingumas. Jei, teismo vertinimu, yra reikalingas advokatas, tegul jį skiria, o valstybės garantuojama teisinė pagalba yra tik valstybinių lėšų švaistymas. Nuo 2009 m. vasario 19 d. (dokumentai pridėti prie bylos Nr. 2A-74-524/2009) sprendimas nevykdomas, tik reketuojama po 5 433,30 eurų, jėga prieš apeliantės valia grobiamas turtas, darbo vietos silpniems darbuotojams, septyneri metai vyksta terorizmas, šantažas, daromas psichologinis spaudimas sveikatai. Jei antstoliai rašo už vieną dieną po 1 000 Lt, tai turtinę žalą galima paskaičiuoti (10 555 000 dienų), o taip pat ir moralinė žala sveikatai ir gyvybei. Be to, verslo žlugdymas, septynerius metus potvyniai ir smurtiniai susidorojimai. Apeliantė nurodo, kad 115 dienų buvo sudaužyta. 15 metų prokuratūra neveikė, patys slėpė nusikaltimus ir patys save.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą ieškinį, sprendžia, kad apeliantė, prašydama priteisti milijoną eurų invalidams dėl verslo žlugdymo, iš tikrųjų ieškinio dalyko (reikalavimo) aiškiai ir tiksliai nesuformulavo. Taip pat iš ieškinio turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinius santykius, iš kurių apeliantė kildina savo reikalavimą atsakovui, bei nustatyti, kokias ir kieno įstatymų saugomas teises ir interesus ji siekia apginti, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais tos teisės ir interesai buvo galimai pažeisti, t.y. neaiškiai suformuluotos ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, kas reiškia, jog pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.
Apeliantės argumentus, susijusius su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo bent jau šioje proceso stadijoje abejoti teismo šališkumu. Be to, teisėjo nušalinimo bei teisėjo nusišalinimo pagrindai bei jų pareiškimo tvarka numatyta CPK 64-66 straipsniuose. Apeliantė, jei turi pagrindą nepasitikėti teisėja, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikšti nušalinimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apygardos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei A. K. T. terminą iki 2015 m. gruodžio 23 d. (imtinai) Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.