- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-74-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms A. K. T., adv. Zitai Šličytei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Agnei Pustaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Giedriaus Mazurkos personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl permokėto žemės mokesčio grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2003-02-17 sutarties Nr. 21/2003-0008 9 punkte nurodytą 187 483 Lt žemės sklypo vertę neteisinga ir nustatyti žemės sklypo indeksuotą vertę pagal registro duomenis – 98 999 Lt bei priteisti G. Mazurkos PĮ „Mados oazė“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės nepagrįstai gautus 13 926,85 Lt. Nurodė, kad 2003 metais sudarė aikštelės nuomos sutartį, kurioje nurodyta neteisinga žemės sklypo indeksuota vertė, nes pagal kadastro įmonės duomenis ji turi būti 98 999 Lt. Mano, kad į sutartį įrašyta 187 483 Lt vertės suma yra nepagrįsta, nes ji su tokia sąlyga nebuvo supažindinta, apie nuomos mokesčio kainą sužinojo tik gavusi reikalavimą apmokėti nuomą. Kadangi pagrindinis sutarties elementas yra jos kaina, o sutartyje ji konkrečiai nebuvo nurodyta, mano, kad tokia žemės vertė nepagrįsta, todėl prašė permokėtą sumą priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-03 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad 2003-02-17 sutarties Nr. 21/2003-0008 9 punkte nurodyta 187 483 Lt indeksuota žemės sklypo vertė yra neteisinga, ir nustatė, kad 0,4561 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė pagal registro duomenis yra 98 999 Lt. Priteisė ieškovui G. M. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 13 926,85 Lt ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad indeksuota žemės vertė sutarties sudarymo momentu neatitiko viešame registre nurodytos vertės. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2004-01-29 savo sprendimu patvirtino, jog žemės mokesčio dydis yra trys procentai nuo indeksuotos žemės vertės. Teismas padarė išvadą, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nepagrįstai apskaičiavo, kad žemės sklypo vertė yra 13 926, 85 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo vertė nurodoma be priedo dėl gretimų žemės sklypų rinkos kainos. Nurodo, kad indeksuota žemės sklypo vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, negali būti automatiškai perkelta į valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai sutartį, kadangi teisės aktais numatyta, kad naudojamų nuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodą ir atsižvelgiama į gretimų žemės sklypų rinkos kainas. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta šalių laisva valia, nuomininkas G. M. sutartį pasirašė, todėl mano, kad su žemės sklypo verte , nustatyta sutartyje, sutiko, be to, į Klaipėdos apskrities viršininką su skundu dėl nustatytos nuomojamos žemės sklypo vertės nesikreipė. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003-01-30 sprendimu patvirtino 3 procentų dydžio nuomos už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, mokestį ir nustatė, kad mokestis mokamas už I-ąjį pusmetį ir II-ąjį pusmetį, todėl valstybinės žemės mokestis už nuomą sudaro 5624,49 Lt. Teigia, kad iš mokesčių mokėtojo kortelės aišku, jog atsakovė teisingai apskaičiavo mokėtinas nuomos mokesčio sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo vertė be priedo dėl gretimų žemės sklypų rinkos kainos ir be priedo dėl inžinerinių statinių, nes Klaipėdos miesto savivaldybei G. M. išnuomotame žemės sklype jokie inžineriniai statiniai nepriklauso. Nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie gretimų žemės sklypų rinkos kainas. Nurodo, kad atsakovai nesirūpino, jog registro duomenys būtų pakeisti, žemės sklypo nuomos sutartyse nurodinėjo arba nepagrįstai žemas, arba nepagrįstai aukštas jo įvertinimo kainas, todėl mano, kad registre nurodyta 98 999 Lt suma yra objektyvi ir pagrįsta Vyriausybės nutarimu patvirtinta metodika, pagal kurią nustatoma žemės sklypų vertė.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje yra iškeltas ginčas dėl 2003-02-17 valstybinės žemės nuomos sutarties 9 p. pakeitimo, nes ieškiniu ieškovė siekia pakeisti šį sutarties punktą įrodinėdama, jog valstybinės žemės nuomotoja Klaipėdos apskrities viršininko administracija neteisingai nurodė išnuomoto žemės sklypo indeksuotą vertę -187 483 Lt. Todėl šiuo atveju kartu su CK 6.223 str. būtina taikyti CK 6.193 str. aiškinant šį sutarties punktą visame valstybinės žemės nuomos teisinių santykių kontekste. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra sutarčių teisėje taikomo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158 straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai suponuoja, kad esant tarp sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių bei pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo įrodinėjama aplinkybė, jog tas pats žemės sklypas pagal 1998-03-05 sutartį buvo išnuomotas nuomos mokestį skaičiuojant nuo 36 403,62 Lt nominalios neindeksuotos žemės sklypo kainos(b.l.8), atsakovo nesąžiningumo aspektu yra pagrįsta. 1998-03-05 nuomos sutartis, sudaryta su AB ,,Klasera’’ buvo ilgalaikė, tačiau ji šalių buvo nutraukta ir sudaryta ginčo sutartis su ieškovu, tačiau nurodant žemės sklypo indeksuotą vertę -187 483 Lt. Įvertinus tai, kad ilgalaikės žemės nuomos sutarties viena iš esminių sąlygų yra nuomos mokesčio dydis, ši esminė sutarties sąlyga privalo būti aiškiai išreikšta sutartyje, tačiau sutarties 10 p. nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės paaiškinimo nustatyta, kad nėra šalių pasirašyto sutarties priedo dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, todėl šiuo atveju įvertinus apeliacinio skundo motyvus darytina išvada, kad ši esminė nuomos sutarties sąlyga sudarant sutartį tiksliai nebuvo apibrėžta. Todėl vertinant ieškovės elgesį po sutarties pasirašymo, t. y. siekimą pakeisti šią sutarties sąlygą, pagrįstas ieškovės motyvas, jog ji sudarant sutartį negalėjo žinoti, kad žemės nuomos mokestis bus apskaičiuotas nuo 9 punkte nurodytos indeksuotos -187 483 Lt - vertės, nes ir 2003-01-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo 1 p., kuriuo kaip žemės nuomos dydžio apskaičiavimo dokumentu remiasi atsakovė, nenurodo konkrečios vertės rūšies, nuo kurios skaičiuojamas 3 procentų tarifas metams ( b.l. 40).
Šiuo atveju bylos medžiaga įrodo, kad dėl to paties sklypo gali būti kelios vertės-nominali neindeksuota vertė - 36 403,62 Lt, indeksuota vertė -187 483 Lt ir viešo nekilnojamojo turto registro taip pat indeksuota žemės sklypo vertė - 98 999 Lt. Todėl paminėti motyvai leidžia padaryti išvadą, kad CK 6.186 str. 1d. prasme ieškovė negalėjo protingai tikėtis, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas nuo 9 sutarties punkte nurodytos vertės, o ne Nekilnojamojo turto viešame registre išnuomoto žemės sklypo nurodytos vertės. Kadangi sutartyje konkrečiai nebuvo aptarta žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, todėl šiuo atveju protinga tikėtis, kad ji nustatyta viešai skelbiamuose teisės aktuose, t.y. tiek 2003-01-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendime, tiek Nekilnojamojo turto viešame registre.
Be to, šioje byloje teisiškai reikšminga kitos žemės nuomos sutarties šalies atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicija. CK 6.477-6.503 str., reglamentuojantys bendruosius nuomos teisinius santykius, o žemės nuomos, iš jos ir valstybinės žemės nuomos, santykius reglamentuoja CK 6.545 - 6.566 str. bei LR žemės įstatymas. Todėl šios normos taikomos sistemiškai pagal bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo taisykles. LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinę žemę – žemės sklypus, esančius apskrities teritorijoje ir nustatyta tvarka neperduotus valdyti patikėjimo teise savivaldybėms, - suteikia naudotis arba išnuomoja apskrities viršininkas (LR žemės įstatymo 23 straipsnis, 30 straipsnio 4 dalies 3 punktas), todėl šios nuomos sutarties šalimi - nuomotoju - yra Klaipėdos apskrities viršininkas, tačiau ši sutarties šalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo neapskundė, todėl darytina išvada, kad sutinka, jog sutarties ginčo 9 punktas būtų pakeistas.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog ginčo sutarties sudarymo metu konkreti valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos buvo nustatyta LR žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, taip pat LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 33.8 punkte, kuris nurodo, kad naudojamų žemės sklypų vertė apskaičiuojama laikantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (šios Tvarkos 7.3 punktas) ir pagal ją – nuompinigiai. Tačiau atsakovė apeliaciniame skunde šios tvarkos aprašą aiškina nesiremdama konkrečia pradinio nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika, paremta tvarkos priedu Nr.12. Paminėto nutarimo 7.3 punkte yra nurodyta, kad pradinė žemės nuomos kaina apskaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką ( 2002-10-26 redakcija), valstybinės žemės nuomotoja, atsižvelgdama į gretimų žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir poreikį, apskaičiuoja ir sprendimu patvirtina žemės sklypo pradinio metinio žemės nuomos mokesčio dydį, jeigu žemės sklypas išnuomojamas. Šios metodikos 3.7 p. nustato., kad valstybės nuomojamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildžius nustatytą formą, t.y. priedą Nr.12. Įvertinus šio priedo 17 punktų darytina išvada, kad nėra šiuose punktuose numatyta gretimų sklypų rinkos kaina. Šiame priede yra įrašoma bazinė žemės sklypo vertė, kuri dauginama iš atitinkamų koeficientų, nurodytų kiekviename priedo punkte ir galutinai išvedama patikslinta žemės sklypo vertė be inžinerinių statinių, kurie apskaičiuojant žemės nuomos mokestį netaikytini. Tačiau priede nėra punkto, kuris leistų nustatyti kitą vertę atsižvelgiant į gretimų sklypų kaina. Todėl įvertinus atsakovės skaičiavimą pagal šią metodiką (b. l.121) darytina išvada, kad jos skaičiavimo 13 punktas neatitinka metodikos 12 priedo reikalavimų. Be to, šis 13 punktas (b.l.121) nenurodo konkretaus žemės sklypo, jo rinkos vertės, į kurią turi būti atsižvelgta. Sistemiškai aiškinant šiuos įstatymo įgyvendinamuosius aktus darytina išvada, kad atsižvelgiama į gretimų sklypų rinkos kainas yra metodikoje nustatyta tvarka per atitinkamus koeficientus. Todėl ieškovės pozicija yra pagrįsta, nes ir atsakovo pateikta apskaičiuota žemės sklypo vertė nuomos mokesčiui skaičiuoti sutampa su viešame registre nurodyta sklypo verte, nes atsakovo skaičiavimo 11 punktas nustato patikslintą žemės sklypo vertę - 98 999, 24 Lt (b. l.121).
Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, kartu ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, bendriesiems teisės principams, sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Ieškovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (CPK178 str.) įrodė šios sutarties punkto pakeitimo būtinybę ir tai atitinka CK 6.223 str. 3 d. nuostatas.
Nuomos mokesčio apskaičiavimo analizė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė buvo permokėjusi ieškinyje nurodytą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė.
Paminėtais motyvais nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nes šio ginčo esmė yra sutarties dalies pakeitimas ir teismas turi teisę tik pakeisti sutarties dalį (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį patikslinant, ir nurodyti, kad 2003-02-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.21/2003-0008, sudarytos tarp Klaipėdos apskrities viršininkės ir G. M., 9 punktas pakeistas nuo jo sudarymo momento taip: žemės sklypo indeksuota vertė yra 98 999 Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.