- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2-1244-828/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09356-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- BĮ „Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla“
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Gediminas Marcinkevičius
dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovės BĮ „Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla“ atstovams direktoriaus pavaduotojai Nijolei Grybauskienei, advokatui Gediminui Marcinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį dėl atleidimo iš darbo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų atsakovei BĮ „Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas reikalauja panaikinti atsakovo 2017-02-06 įsakymą, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, pripažinti neteisėtu jo 2017-02-06 atleidimą iš darbo, laikant, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 10 000 Eur neturtinę žalą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad 2017-02-06 įsakymu darbdavys ieškovui skyrė drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Nuobauda skirta nepagrįstai, nesilaikant jos skyrimo tvarkos. Ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo. 2017-02-03 į darbą neatvyko, nes jam nebuvo pranešta apie pasikeitusį darbo grafiką, o iki 2017-02-02 tęsėsi jo nedarbingumo dėl ligos laikotarpis. Dėl neteisėto atleidimo sutriko jo sveikata. Terminą ieškiniui pareikšti dėl 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovas praleido, nes jį suklaidino jį atstovavęs valstybės skirtas atstovas, be to tuo laikotarpiu jis sirgo.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu jos atstovai paaiškino, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta pagrįstai, laikantis nustatytos tvarkos. Nors ieškovo nedarbingumas dėl ligos tęsėsi nuo 2017-01-23 iki 2017-02-02, tačiau jo darbo grafikas buvo pasikeitęs jau nuo 2017-01-21. Ir apie pakeitimus ieškovui turėjo būti žinoma. Be to ieškovas turėjo pareigą domėtis savo darbo grafiku, kadangi jam buvo žinoma, jog būtent šiuo laikotarpiu jis keičiasi. Ieškovas 2017-02-03 į darbą neatvyko ir pamokų nevedė be pateisinamos priežasties. Dėl to 2017-02-06 ryte telefonu jo buvo paprašyta pasiaiškinti. Nesulaukus ieškovo paaiškinimo iki darbo dienos pabaigos, buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Be to ieškovas praleido terminą ieškiniui dėl 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimo pareikšti, atnaujinti šio termino pagrindo nėra. Ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimai turi būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad nuo 2010-08-31 ieškovas dirbo pas atsakovę mokytoju. Pagal ieškovo darbo grafiką, galiojusį nuo 2016-10-03 iki 2017-01-20 jis turėjo vesti pamokas pirmadieniais. P agal ieškovo darbo grafiką, galiojusį nuo 2017-01-23 iki 2017-06-22, jis pamokas turėjo vesti penktadieniais (nuo 08.00 val. 4 pamokos). Nuo 2017-01-09 iki 2017-01-10, nuo 2017-01-23 iki 2017-02-02 bei nuo 2017-02-22 ieškovas turėjo nedarbingumo dėl ligos pažymėjimą. 2017-02-03 (penktadienį) ieškovas į darbą neatvyko, pamokų nevedė. Apie neatvykimą, to priežastis darbdaviui nepranešė. 2017-02-06 (pirmadienį) atsakovė priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, jam neatvykus į darbą be svarbių priežasčių 2017-02-03. 2017-07-07 ieškovas dėl jo atleidimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. 2017-08-03 sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė atnaujinti praleistą kreipimosi į komisiją terminą bei atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. 2017-10-02 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo (b.l. 2-38, 45-82, 93-106).
Įstatyme numatyta, kad darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (2016 m. DK 231 str. 1, 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad dėl 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimo atsisakyti atnaujinti praleistą kreipimosi į komisiją terminą bei atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017-10-02, t.y. praleidęs nurodytą terminą.
Šį terminą ieškovas prašo atnaujinti, nurodydamas, kad jį suklaidino jį atstovavęs valstybės skirtas atstovas, be to tuo laikotarpiu jis sirgo. Teismo vertinimu, pagrindo atnaujinti terminą nėra.
Byloje apie netinkamą ieškovo atstovavimą be paties ieškovo paaiškinimų jokių duomenų nėra. Be to pats ieškovas visų pirma privalėjo rūpintis savo teisėmis. Jis yra filologas, turi aukštąjį išsilavinimą, gyvenimiškos patirties, todėl neįtikima yra tai, kad jis galėjo nežinoti apie 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimą, nesuprasti jo esmės ar jame nurodytos jo apskundimo tvarkos (ieškinio teismui pateikimas). Byloje nėra duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikimus (gydymąsi stacionare, kt. itin sunkius sutrikimus), realiai galėjusius sukliudyti jam pateikti ieškinį dėl nurodyto komisijos sprendimo 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. Teismo vertinimu, pagal savo pobūdį 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ieškovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai (b.l. 32-36, 123-127) objektyviai negalėjo sutrukdyti jam kreiptis į teismą, įvertinus ir tą aplinkybę, jog ieškovui visą šį laikotarpį buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškinį dėl 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimo atmetamas.
Ieškovo argumentai apie pavėluotą atsakovo prašymo dėl senaties taikymo pateikimą atmetami. Teismo vertinimu, 2016 m. DK 231 str. 1, 2 d. nustatytas terminas nėra ieškinio senaties, o yra procedūrinis. Ir todėl prašymas dėl jo praleidimo pasekmių taikymo iš viso neprivalo būti pateikiamas. Procedūrinio termino praleidimą konstatuoja, to pasekmes taiko teismas savo iniciatyva.
Nepagrįsti ieškovo argumentai ir apie tai, jog 2016 m. DK 231 str. 1, 2 d. numatytas terminas nagrinėjamoje byloje apskritai netaikytinas, nes ginčo nagrinėjimui turėjo būti taikomos 2002 m. DK nuostatos. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 7 d., pagal kurią byloje nagrinėjamo atvejo procedūriniai klausimai turi būti sprendžiami, vadovaujantis būtent 2016 m. DK nuostatomis.
Tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl 2017-08-03 Darbo ginčų komisijos sprendimo, ir, neatnaujinus šio termino, vien tai yra pagrindas atmesti ieškinį.
Be to nors ir padarius priešingas išvadas dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ar jo atnaujinimo, t.y. pripažinus, jog terminas nepraleistas arba yra pagrindas jį atnaujinti, ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas, kadangi ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai.
Ieškovas iš darbo atleistas darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2017-02-06, t.y. galiojant 2002 m. Darbo kodeksui. Todėl, sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, taikomos šio įstatymo nuostatos.
Įstatyme numatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, t.y. padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (2002 m. DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d., 2 d. 9 p.). Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra drausminė nuobauda, todėl, ją skiriant, turi būti nustatytas drausminės atsakomybės pagrindas, laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (2002 m. DK 236 -241 str.). Pripažįstama, jog darbo drausmės pažeidimo (2002 m. DK 234 str.) objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys - darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Nors ieškovas neigia padaręs darbo drausmės pažeidimą, nurodo nežinojęs, jog jo darbo grafikas pakeistas ir jis 2017-02-03 privalėjo atvykti į darbą. Tačiau teismas daro priešingą išvadą, iš esmės sutikdamas su atsakovo pozicija byloje – ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties dėl savo paties kaltės.
Ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2010 m., todėl jam buvo žinoma, kokiu būdu organizuojamas ugdymo procesas mokykloje, t.y., kad sausio-vasario mėn. keičiasi mokslo metų pusmečiai, dėl ko keičiasi pamokų tvarkaraščiai. Aplinkybė, jog 2016-2017 mokslo metų pirmo pusmečio pabaiga yra 2017-01-20 ir antro pusmečio pradžia - 2017-01-23 bei, kad tuo pačiu šiuo laikotarpiu keičiasi ir pamokų tvarkaraščiai, ieškovui turėjo būti žinoma ir iš šių mokslo metų programų įgyvendinimo plano (b.l. 93-94). Ieškovas, dirbęs mokytoju pirmajame 2016-2017 mokslo metų pusmetyje ir žinodamas, kad jo darbo grafikas (jo vedamų pamokų tvarkaraštis) galioja tik iki 2017-01-20 (kaip buvo nurodyta pačiame tvarkaraštyje), privalėjo pasidomėti ir įsitikinti, koks jo vedamų pamokų tvarkaraštis yra po 2017-01-20, t.y. nuo 2017-01-23, t.y. pats savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tvarkaraštis nepasikeitė dėl pusmečių pasikeitimo, buvusio tvarkaraščio galiojimo termino pasibaigimo, ypač įvertinant tą aplinkybę, jog 2017-01-16 (paskutinę savo darbo pagal I-ojo pusmečio grafiką dieną) ieškovas buvo darbe ir vedė pamokas. Tuo labiau, kad tokia ieškovo pareiga numatyta ir Bendrojo lavinimo mokytojo pareigybės aprašymo 25.3 p. (b.l. 64). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas šios savo pareigos nevykdė. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas į darbą 2017-02-03 neatvyko be pateisinamos priežasties dėl jo paties (o ne darbdavio) kaltės, t.y. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ir veiksmuose yra visi darbo drausmės pažeidimo požymiai : neteisėtas elgesys - darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas (nesidomėjimas tvarkaraščių pakeitimais, neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių), kaltė (CPK 12, 178, 185 str.).
Nors ieškovas nurodo, kad darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, kadangi, jau 2017-02-03 paskambinęs darbdavio atstovas pranešė jam, kad jis atleistas. Tačiau tokie ieškovo paaiškinimai paneigti atsakovo atstovų bei liudytojos R. D. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad ieškovui liudytoja skambino 2017-02-06 ryte, prašė pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, ir tik darbo dienos pabaigoje, negavus iš ieškovo paaiškinimo, buvo priimtas ginčijamas įsakymas dėl ieškovo atleidimo. Todėl teismas pripažįsta, kad darbdavys pareikalavo, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo – 2017-02-03 neatvykimo į darbą – bei priėmė pagrįstą įsakymą dėl ieškovo atleidimo. Nors reikalavimas pasiaiškinti ieškovui nebuvo pateiktas raštu, tačiau tai bylos aplinkybėmis (ieškovas gyvena kito miesto rajone, pagal darbo grafiką į mokyklą privalo atvykti tik vieną kartą per savaitę, su ieškovu buvo susisiekta telefonu), teismo vertinimu, negali būti pripažįstama esminiu drausminės nuobaudos skyrimo procedūros (2002 m. DK 240 str. 1 d.) pažeidimu. Be to nors ieškovas ir nėra pasirašytinai supažindintas su įsakymu dėl atleidimo (2002 m. DK 240 str. 3 d.), tačiau, kaip patvirtino atsakovo atstovai, liudytoja R. D., pats ieškovas atsisakė atvykti į darbą ir pasirašytinai susipažinti su nurodytais dokumentais. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas atleistas iš darbo, laikantis įstatyme numatytų procedūrų (2002 m. DK 240, 241 str.), ir atmeta su tuo susijusius ieškovo argumentus (CPK 12, 178, 185 str.).
Minėta, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus. Būtent taip šį pažeidimą įvertino ir darbdavys, 2017-02-06 skirdamas drausminę nuobaudą. Bylos aplinkybėmis, teismo nuomone, vertinti šio pažeidimo kitaip teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgęs į ieškovo padaryto pažeidimo sunkumą ir pasekmes (ieškovas nevedė 4 pamokų mokiniams visą dieną), darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį (ieškovas ir anksčiau yra padaręs darbo drausmės pažeidimų), į tai, kad, kaip minėta, darbdavys iš esmės laikėsi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, yra jam proporcinga ir teisinga (2002 m. DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 10 p., 238 str., 242 str. 2 d., 265 str. 7 d.). Todėl naikinti šios nuobaudos nėra pagrindo.
Nenustačius, kad ieškovo teisės pažeistos, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimų dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo ieškovui.
Dėl to ieškinys atmetamas.
Ieškinį atmetus, visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovas, o jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei BĮ „Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla“, k. 304384359, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.