Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-154-397/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-26
Bylos Nr.: 1A-154-397/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09067-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: S. D.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-397/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09067-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 14.1.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,nuteistosios S. D. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje (2 veikos) ir:

– pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 24 d. veika) jai paskirta – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 28 d. veika) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį jai paskirta – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. D. paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 23 d. 18.00 val. iki 2024 m. gegužės 24 d. 13.17 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš S. D. priteista 637,00 Eur (šeši šimtai trisdešimt septyni eurai 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. D. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. S. D. nuteista už tai, kad 2024 m. vasario 24 d., apie 15.50 val., iš „Outlet Space“ parduotuvės, priklausančios „APB APRANGA“ parduotuvių grupei, esančios prekybos centre „MEGA“, Islandijos pl. 32, Kaune, slapta pagrobė svetimą – „APB APRANGA“ priklausantį nedidelės – 438,00 Eur vertės turtą – vyrišką pūkinę liemenę „GAMO“, kurios kaina 159,00 Eur, ir vyrišką striukę „CALV“, kurios kaina 279,00 Eur.

1.1. Be to ji, 2024 m. vasario 28 d. 14.40 val. iš „Outlet Space“ parduotuvės, priklausančios „APB APRANGA“ parduotuvių grupei, esančios prekybos centre „MEGA“, Islandijos pl. 32, Kaune, slapta pagrobė svetimą – „APB APRANGA“ priklausantį nedidelės – 199,00 Eur vertės turtą – vyrišką bliuzoną „BOSS“, kurio kaina 199,00 Eur.

1.2. Be to ji, 2024 m. gegužės 23 d., apie 17.34 val., iš UAB „Peek&Cloppenburg“ parduotuvės, esančios prekybos centre „MEGA“, Islandijos pl. 32, Kaune, pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „Peek&Cloppenburg“ priklausantį turtą, tai yra iš prekybos salėje esančių ekspozicinių rūbų lentynų paėmė vienus vyriškus marškinėlius „Lacoste“ (P1G4ER0), 69,99 Eur vertės, vieną vyrišką megztinį ,,EA7“ (P0P0UQ9), 179,99 Eur vertės, vieną vyrišką medvilninį megztinį ,,EA7“ (P01JIR3), 119,99 Eur vertės, vienus vyriškus marškinėlius ,,Boss Green“ (P1FVKT3), 89,99 Eur vertės, vienus vyriškus marškinėlius ,,Boss Green“ (P0B6A85), 49,99 Eur vertės, vieną vyrišką megztinį ,,Boss Green“ (PQ5SL6), 189,99 Eur vertės, vienas vyriškas kelnes ,,Boss Green“ (P1098Z6), 129,99 Eur vertės, vienas vyriškas kelnes ,,Boss Green“ (P1PDMA7), 129,99 Eur vertės, vienas vyriškas kelnes ,,Boss Green“ (P0YM0F2), 129,99 Eur vertės, šiuos rūbus susidėjo į su savimi atsineštą juodos spalvos krepšį ir išėjo iš parduotuvės pro įėjimo/išėjimo apsaugos vartelius nepateikusi jų apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, tai yra pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „Peek&Cloppenburg“ priklausantį 1 089,91 Eur vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad S. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos) yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (pačios kaltinamosios parodymais, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolais) ir abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad S. D. padarė du tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis) ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji sistemingai teisiama, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Taip pat nustatyta viena S. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas S. D. padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), paskyrus S. D. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o už pasikėsinimą padaryti vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. D. nurodo, kad nesutinka su jai Apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti jai švelnesnę bausmę – areštą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistosios gynėja palaikė S. D. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo. Atkreipė dėmesį, kad sankcijoje numatytos ir kitos bausmės rūšys, tame tarpe ir nuteistosios prašoma arešto bausmė. Be to, nuteistoji prisipažino padariusį veiką, gailėjosi, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

Nuteistosios S. D. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikavimo ar civiliniam ieškovui priteistos piniginės sumos turtinei žalai atlyginti dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. S. D. nesutinka tik su jai paskirta bausme, laikydama, kad ši bausmė jai per griežta, todėl prašo skirti kitos rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, savo iniciatyva nenustatęs kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant S. D. bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

6. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju Apylinkės teismas skirdamas bausmę S. D. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė teisingą bausmę, kuri, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra aiškiai per griežta.

7. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šį baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Aukštesniojo teismo vertinimu, Apylinkės teismas, skirdamas S. D. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kauno apylinkės teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

8. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog S. D. padarė du baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Teismas taip pat vertino nuteistosios asmenybę – eilę kartų teista, praeityje daugiausiai teista už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pažymėtina, kad ankščiau S. D. buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas lygtinis paleidimas, taip pat ji buvo atlikusi ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokios bausmės teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė. Naujas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė esant neišnykusiam ankstesniam teistumui, be to, pirmąsias dvi jai šiuo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė praėjus vos 3 savaitėm po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Teismo vertinimu, tai itin neigiamai charakterizuoja S. D. ir rodo, jog ji yra linkusi nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe Apylinkės teismas laikė tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šių duomenų pagrindu konstatavęs, kad nuteistoji turi polinkį nesilaikyti įstatymų ir daryti teisės pažeidimus, Apylinkės teismas nuteistajai už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą skyrė griežčiausią minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat skyrė griežčiausią straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Minėtas bausmes Apylinkės teismas subendrino taikant dalinį sudėjimą ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant tiek į padarytas nusikalstamas veikas, tiek į nuteistosios asmenybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti šiai Apylinkės teismo išvadai, jog S. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jai griežčiausią bausmę, kadangi ankstesnėmis teismų skirtomis bausmėmis tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebuvo pasiekti.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis S. D. niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. D. nededa realių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, pagerinti finansinę padėtį, nesusiranda darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tačiau, priešingai, siekdama gauti lėšų pragyvenimui, sistemingai kartoja BK 178 straipsnyje numatytas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistoji nėra linkusi taisytis. Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, tačiau yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Tuo tarpu nuteistoji negeba savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies, pavyzdžiui, nuteistosios apeliaciniame skunde prašomos arešto bausmės paskyrimas, nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. Atsižvelgiant į nuteistosios itin cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį, S. D. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos), numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 4 (keturių) mėnesių parų arešto bausmė, BK 49 straipsnio 3 dalies kontekste nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistosios asmenybę, dar labiau švelninti nuteistajai paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

11. Sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo S. D., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, tarp kurių pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimas lengvina asmens teisinę padėtį, nes pagal naująją BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją asmenys, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, savaime nepripažįstami recidyvistais, teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti sprendimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

12. Šioje byloje skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje S. D. pripažinta recidyviste (BK 27 straipsnio 1 punktas), ir kaip jau paminėta aukščiau, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste, tačiau rezoliucinėje dalyje toks sprendimas neišdėstytas. Bylos duomenys patvirtina, kad S. D. praeityje eilę kartų teista už tyčinius nusikaltimus, taip pat pirmas dvi nagrinėjamas jai inkriminuotas veikas ji padarė praėjus tik 3 savaitėm po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį, tai yra esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistoji S. D. laikytina recidyviste, kuri būdama teista už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamete, jos teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistosios teisinės padėties nekeičia. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje paduotas tik pačios nuteistosios skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistosios padėties, dėl S. D. pripažinimo recidyviste nuosprendžio rezoliucinėje dalyje plačiau nepasisako.

13. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai (priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060), neturėjo įtakos ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies, bei BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicijai ir sankcijai, kadangi ji nebuvo keista, tai yra, po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies bei 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami, todėl švelninti nuteistajai paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju S. D. teisinės padėties lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistosios asmenybės charakteristiką, jos daromų veikų pakartotinumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajai paskyrė bausmę neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jos keisti, ar mažinti trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Apylinkės teismo nuteistajai S. D. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai taip pat jokios įtakos nuteistosios teisinės padėties lengvinimui neturi. Esant tokioms išvadoms, S. D. skundas atmestinas, paliekant Kauno apylinkės teismo nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. pažyma Nr. APD-2025-03020 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 166,67 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji S. D. nebuvo sudariusi teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi jai buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas. Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistosios S. D., o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios S. D. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistosios atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko S. D. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Be to, byloje nėra duomenų, jog nuteistoji būtų dirbanti bei gaunanti reguliarias pajamas, taip pat ji turės atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

18. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistosios S. D. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas