- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-31-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Minva“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Minva“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-08-06 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Minva“ 11 652,90 Lt žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
Teismas konstatavo, kad juridinių asmenų registre nurodyta atsakovo UAB „Minva“ buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini)., t.y. Trakų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Duomenų apie tai, jog byloje turėtų būti taikomos išimtinio arba alternatyvaus teismingumo taisyklės nėra pateikta. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, jog sprendžiant šio ieškinio teismingumą turi būti vadovaujamasi CPK 30 str. 9 d. yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi tarp šalių sudaryta nuomos sutartis teismui nėra pateikta, todėl nėra galimybės spręsti apie tai ar joje yra numatyta jos įvykdymo vieta. Teismas taip pat pažymėjo, jog kita vertus, sprendžiant pagal sutarties pobūdį, aplinkybė, jog sutartimi yra išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neleidžia konstatuoti, jog tai ir yra susitarimas dėl sutarties įvykdymo. Dėl išdėstyto teismas padarė išvadą, kad ieškinys teismingas Trakų rajono apylinkės teismui, o ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-12 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį teismingu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimas atsakovui kyla iš jo pareigos mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Remiantis teisės aktų nuostatomis, valstybinės žemės nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemės, biudžetą, todėl nepaisant to, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išnuomotas Vilniaus apskrities viršininko ir atsakovo sutartimi, atsiskaitymo už valstybinės žemės nuomą teisiniai santykiai susiklostė tiesiogiai tarp nuomininko ir Vilniaus miesto savivaldybės. Taigi vykdydamas sutartį, atsakovas privalėjo už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiu žemės sklypu nustatytu laiku perversti žemės nuomos mokestį į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Apelianto nuomone, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklėsčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi. Be to, apelianto teigimu, įvertinus sutarties vykdymo aplinkybes, t.y. tai, jog tiek pats nuomojamas sklypas, tiek nuomos mokesčio gavėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, darytina išvada, kad visi teisiniai santykiai, dėl kurių kyla ginčas šioje byloje, yra neatsiejamai susiję su konkrečia vieta, todėl ieškovo teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti įgyvendinama ne tik reiškiant ieškinį pagal atsakovo registracijos vietą, bet ir ieškovo pasirinkimu, pagal sutarties vykdymo vietą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis argumentu, kad jis teismingas Trakų rajono apylinkės teismui pagal atsakovo UAB „Minva“ buveinės vietą.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1997 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp nuomotojo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir nuomininko UAB „Minva“, kuria atsakovas 99 metams išsinuomojo 0,64 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-14).
Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes būtent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iš savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių šalimi.
Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Remiantis byloje pateiktos 1997 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties 1, 2, bei 12 punkto nuostatomis, nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 559-01 išnuomojo , o nuomininkas išsinuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomininkas įsipareigojo nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau nuomos dalykas, jo apibrėžimas sutartyje negali būti siejamas su sutarties sąlyga, kuri specialiai aptartų sutarties įvykdymo vietą. Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str.. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinką šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju- bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.
Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog mokėjimai pagal sutartį turi būti vykdomi į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą, neleidžia konstatuoti, jog sutartyje yra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta. Kitaip tariant, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį - nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.
Dėl apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-21 nutarties Nr. 2S-39-492/2009, kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2S-39-492/2009 faktinės aplinkybės nėra analogiškos, skiriasi sutarties dalykas, jo įvykdymo tvarkos apibūdinimas sutartyse.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš ieškovo priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 (du) litus ir 80 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybei.