Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1148-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
II-1148-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
4-4-68-3-01387-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kategorijos
Skundas Nr. II-1148-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 4- 4-68-3-01387-2023-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui B. D.,

dalyvaujant Lietuvos keliu policijos tarnybos (toliau – ir Institucijos) įgaliotai atstovei A. G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos keliu policijos tarnybos 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 39-ANR-N-247410-2023 panaikinimo (ROIK: 23219206242) (toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

2023 m. spalio 18 d. Institucijos pareigūnas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23219206242 priėmė nutarimą Nr. 39-ANR-N-247410-2023, kuriuo B. D. nubaustas 90 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 22 d., 12.28 val., Marijampolės sav., kelio Marijampolė—Liudvinavas—Krosna 11,8 km., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais B. D. nesilaikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, B. D. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes transporto priemonę vairavo A. M..

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriame nurodė, jog B. D. administracinio nusižengimo fiksavimo metu buvo transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal apelianto pateiktus duomenis buvo pradėta teisena vairavusiam asmeniui A. M.. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Draudikų biuro duomenimis draudimo sutartis (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., o kita draudimo sutartis (liudijo Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigaliojo 2023 m. rugsėjo 21 d. 16.10 val., todėl įvertinus draudimo turimų sutarčių duomenis, nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 22 d., 12.28 val. transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, Institucijos nuomone, Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti apeliantui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą — 90 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliantui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo teismo 2023 m. spalio 18 d. Tarnybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 39-ANR N-247410-2023 palikti nepakeistą ir B. D. skundo netenkinti.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis negavo protokolo su administraciniu nurodymu, todėl negalėjo pasinaudoti teise ir sumokėti 30 eurų baudą, paaiškino, kad pripažįsta, jog tuo metu jis buvo šio automobilio savininkas, tačiau automobilį buvo perdavęs naudotis giminaičiui A. M. dar tuo metu, kai automobilis buvo apdraustas, jis aiškiai pasakė, A. M., kad pasibaigus draudimui, jis automobilį apdraustų, tačiau vaikinukas to nepadarė, todėl pareiškėjo nuomone, atsakingas už tai, kad automobilis buvo neapdraustas yra asmuo, kuris naudojosi automobiliu. El pašto adresas: (duomenys neskelbtini) jam yra žinomas, tai jo buvusio kolegos pašto adresas, tačiau šiuo metu jis naudojasi savo asmeniniu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Protokolo su administraciniu nurodymu jis nėra gavęs, skundžiamas nutarimas jam buvo atsiųstas registruotu laišku.

Institucijos atstovė paaiškino, kad nusižengimas buvo užfiksuotas automatiniu būdu, todėl ir protokolas su administraciniu nurodymu buvo suformuotas ir išsiųstas automatiniu būdu į asmens deklaruotą el. paštą. Institucijos atstovės nuomone, B. D. sukūrė tokią situaciją, kai tretiesiems asmenims patikėjęs sukurti elektroninį paštą ir tikėdamasis šioje byloje, kad jam būtų siųsti procesiniai dokumentai tinkamai. Procesiniai dokumentai jam buvo išsiųsti tinkamai. Asmuo kaltinamas už pareigos apdrausti transporto priemonės nevykdymą, asmuo turi užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė, kad ir kas ją vairuoją nedalyvautų eisme neapdrausta. Taip pat institucija pažymi, kad B. D. minimam asmeniui kelių eismo tarnyboje yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl vairavimo transporto priemonės, kuri yra neapdrausta. Institucijos pareigūnas, kuris priėmė nutarimą pranešimus išsiuntė tinkamai. Prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.

Pareiškėjas B. D. 2023 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 39-ANR-N-247410-2023 nubaustas už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. D.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis administracinio nusižengimo metu, t. y. 2023 m. rugpjūčio 22 d., 12.28 val. buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą, pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi, ši pareiga teko būtent pareiškėjui B. D.. Šiuo atveju, pareiškėjas, kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, laikytinas objektyviųjų ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių vykdytoju, jis visiškai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius, todėl skundžiamu nutarimu jis teisingai ir pagrįstai pripažintas padariusiu ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas.

Konstatavus, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tuo pačiu, pagal teismų praktiką, teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir teisme duotų paaiškinimų, automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jis perdavė naudotis kitam asmeniui – A. M., dar tuomet, kai automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pareiškėjas tikėjosi, kad būtent asmuo, kuris naudojasi šiuo automobiliu, pasibaigus draudimo laikotarpiui, šį automobilį ir apdraus. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad asmuo, kuriam jis perdavė naudotis automobilį, pasibaigus draudimui, juo nesinaudos. Taigi galima teigti, kad Pareiškėjas buvo rūpestingas, atidus, padarė viską, kad automobiliu, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebūtų naudojamasi, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių automobilis buvo eksploatuojamas.

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl Institucijos nutarimas iš dalies pakeistinas, nustatant, kad pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skiriama pusė minimalios, straipsnio sankcijoje numatytos baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

iš dalies tenkinti B. D. skundą.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 39-ANR-N-247410-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23219206242 dalį, kurioje B. D. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, B. D. skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė