Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės Etikos Komisijos skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, priimto pagal pareiškėjų K. K. ir J. Š. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės Etikos Komisijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Etikos Komisija prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. IGN-10 „Dėl J. Š. ir K. K. skundo“ ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų J. Š. ir K. K. skundo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės etikos komisijos sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M.“.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Etikos Komisija (toliau – Komisija) skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 9 d. Komisija gavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių K. K. ir J. Š. (toliau – Pareiškėjai) pranešimą (toliau – Pranešimas), kuriame nurodytas pažeidimas: 2020-10-14 nuotoliniu būdu vykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu (duomenys neskelbtini) meras R. M. tarybos narį K. K. įvardino neeiliniu nusikaltėliu. Pažymėta, kad žodžio nusikaltėlis reikšmė – asmuo padaręs nusikaltimą. Pranešime teigiama, kad K. K. niekada nebuvo ir nėra padaręs jokio nusikaltimo, nėra turėjęs spec. liudytojo ar įtariamojo statuso baudžiamojoje byloje. Pareiškėjai nurodė, jog mero R. M. žodžiai buvo išsakyti viešai su visiškai nepagrįstais kaltinimais, be jokio pagrindo konstatuojant asmenį padarius nusikaltimą, tuo pačiu žeminant jį visuomenės akyse, todėl įvertinti mero R. M. elgesį, o konkrečiai, ar jis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politiko elgesio principų (reikalavimų) – pagarbos žmogui (4 str. 1 p.), padorumo (4 str. 5 p.) ir pavyzdingumo (4 str. 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

Komisija Sprendime pažymėjo, kad Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. EŽTT suformuota praktika, kad vertinamieji teiginiai – nuomonė – negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo; kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje S. and M. prieš Jungtinę Karalystę, 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje D. et O. prieš Latviją).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimu K. K. ir J. Š. (toliau – Pareiškėjai) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos etikos komisiją ir nurodė, kad 2020 m. Spalio 14 d. nuotoliniu būdu vykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu (duomenys neskelbtini) meras R. M. (duomenys neskelbtini) opozicijos savivaldybės tarybos narį K. K. įvardino neeiliniu nusikaltėliu. Pažymėjo, kad žodžio nusikaltėlis reikšmė - asmuo padaręs nusikaltimą. Atkreipė Etikos komisijos dėmesį, jog K. K. niekada nebuvo ir nėra padaręs jokio nusikaltimo. Priešingai, nei R. M., niekada net nėra turėjęs spec. liudytojo ar įtariamojo statuso baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad mero R. M. žodžiai buvo išsakyti viešai su visiškai nepagrįstais kaltinimais, be jokio pagrindo konstatuojant asmenį padarius nusikaltimą, tuo pačiu žeminant jį visuomenės akyse, prašė įvertinti (duomenys neskelbtini) mero R. M. elgesį dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, o konkrečiai, ar tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) meras R. M. nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybes politiko elgesio principų (reikalavimų) - pagarbos žmogui (4 str. l p.), padorumo (4 str. 5 p.) ir pavyzdingumo (4 str. 6 p.).

(duomenys neskelbtini) savivaldybės etikos komisija (toliau Etikos komisija) 2021 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M.“ (toliau - Etikos komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė konstatuoti, kad R. M., (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų pagarbos žmogui ir valstybei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. 1 p.), padorumo (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. 5 p.) ir pavyzdingumo (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. 6 p.) principų.

Pareiškėjai apskundė Etikos komisijos sprendimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK).

VTEK 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. IGN-10 „Dėl J. Š. ir K. K. skundo“ (toliau – VTEK sprendimas) patenkino pareiškėjų J. Š. ir K. K. skundą: panaikino (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M.“ bei įpareigojo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos Etikos komisiją iš naujo nagrinėti J. Š. ir K. K. 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms.

Dėl teisme nagrinėjamos bylos dalyko

Atsakovė Etikos komisija teismui skundžia tik tą VTEK sprendimo dalį, kuria Etikos komisijos sprendimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu dėl materialiosios teisės normų taikymo trūkumų, t. y. sprendimo nepakankamo motyvavimo, neišsamaus ir nevisapusiško jame pateikto mero paaiškinimų įvertinimo, nesurinkus ir neištyrus įrodymų dėl jo nurodomų aplinkybių, kurios jam leido susidaryti nuomonę apie K. K..

Kadangi atsakovė Etikos komisija skunde aiškiai nurodo, jog kitos VTEK sprendimo dalies, kuria Pareiškėjų skundas pripažintas nepagrįstu (dėl Savivaldybės etikos komisijos sudarymo, dėl pažeidžiamų nešališkumo, politinio neutralumo ir nepriklausomumo principų, dėl Pareiškėjų teisių pažeidimo tyrimo metu), neskundžia, o Pareiškėjai ir atsakovas (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras R. M. VTEK sprendimo iš viso neskundė, tai bylos nagrinėjimo teisme dalykas yra tik VTEK sprendimo dalis ir argumentai, kuriais remiantis Etikos komisijos sprendimas buvo panaikintas.

Pareiškėjo K. K. atsiliepime pakartoti argumentai dėl Savivaldybės etikos komisijos sudarymo procedūrų pažeidimo, dėl pažeidžiamų nešališkumo, politinio neutralumo ir nepriklausomumo principų, dėl jo ir pareiškėjo J. Š. teisių pažeidimo tyrimo metu, nėra šios bylos dalykas, nes VTEK sprendime dėl jų yra išspręsta, tačiau šios VTEK sprendimo dalies niekas neskundžia.

Dėl skundžiamos VTEK sprendimo dalies teisėtumo

VTEK sprendimo dalyje „Dėl materialiųjų normų taikymo“ nurodyta, kad Savivaldybės komisijos sprendime nurodoma aplinkybė, jog žodis nusikaltėlis buvo vartotas ne formaliąja teisine ar dalykinės kalbos prasme, neva asmuo yra padaręs nusikaltimą, o buitinės kalbos prasme, kritiškai apibūdinant asmenį, nepaneigia žodžių junginio „neeilinis nusikaltėlis“ neigiamos reikšmės, reiškiančios nusikaltimą padariusį asmenį, todėl Savivaldybės komisijos daroma išvada, jog minėtą frazę pavartojus K. K. atžvilgiu nebuvo sumenkinta asmens reputacija, neatitinka VLKK pateikto išaiškinimo, kad junginys „neeilinis nusikaltėlis“ gali būti suprantamas kaip nepaprastas, išsiskiriantis nusikaltęs (ar darantis nusikaltimus) asmuo. Taip pat šioje VTEK sprendimo dalyje nurodyta, kad VTEK neteigia, jog negalima reikšti nuomonės, bet pabrėžia, kad reiškiama nuomonė negali žeminti kito asmens, kurti apie jį neigiamą nuomonę neturint ją pagrindžiančių faktų, kurie pateisintų vartojamą sąvoką kaip atitinkančią faktinę situaciją. VTEK atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės komisija vadovavosi ir citavo gautą mero paaiškinimą, kad jis posėdžio metu išsakė nuomonę apie K. K. kaip apie asmenį, nesilaikantį moralės normų, visuotinai pripažįstamų elgesio taisyklių, neetišką, nepatikimą asmenį, bet nevertino ir nenagrinėjo mero paaiškinime nurodomų aplinkybių, kuriomis jis grindė tokią susidarytą nuomonę. VTEK nurodė, kad skundžiamas Savivaldybės komisijos Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jame pateiktas vertinimas nėra išsamus ir visapusiškas, o vienas iš atliekamo tyrimo požymių yra pakankamas įrodymų, leidžiančių pagrįsti ar paneigti tiriamų asmens veikų vertinimą, surinkimas. Todėl VTEK padarė išvadą, kad Savivaldybės komisijos Sprendimas neatitinka vieno svarbiausių viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų - išsamumo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui Įtaką dariusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

Taigi, VTEK panaikino Etikos komisijos sprendimą dėl to, kad jis nėra pakankamai motyvuotas dėl dviejų aspektų: 1) dėl to, kad Etikos komisija nenurodė motyvų, kodėl padarė išvadą, jog frazę „neeilinis nusikaltėlis“ meras pavartojo buitinės kalbos prasme, jeigu VLKK pateiktame išaiškinime nurodyta, kad žodžių junginys „neeilinis nusikaltėlis“ gali būti suprantamas kaip nepaprastas, išsiskiriantis nusikaltęs (ar darantis nusikaltimus) asmuo (neatitinka VLKK pateikto išaiškinimo); 2) taip pat dėl to, kad Etikos komisija rėmėsi mero paaiškinimu, jog tai buvo jo nuomonė, tačiau nevertino ir nenagrinėjo mero nurodomų aplinkybių, kuriomis jis grindė tokią susidarytą nuomonę (Sprendimas neatitinka išsamumo principo).

Teismas pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamas reikalavimas paisyti išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtaką dariusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 3 straipsnio 5 punktas). Šis principas detalizuojamas VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Taigi, administracinės procedūros metu surinktų duomenų išsamumas ir motyvų pakankamumas akte pateikiamoms išvadoms pagrįsti lemia ir akto teisėtumą.

Skųsdama teismui nurodytą VTEK sprendimo dalį Etikos komisija nurodo kad atlikdama tyrimą kreipėsi į VLKK dėl sąvokos „neeilinis nusikaltėlis“ ir „nusikaltimas“ išaiškinimo ir savo sprendime išanalizavo žodžio „nusikaltėlis“ reikšmę, atliko jo turinio analizę, tačiau teismas konstatuoja, kad Etikos komisija nepagrįstą sprendimą būtent todėl ir priėmė, kad susikoncentravo tik į semantinę žodžio „nusikaltėlis“ reikšmę ir savo sprendime visiškai nevertino ir neaptarė šio žodžio panaudojimo konteksto ir tikslo. Todėl Etikos komisija pažeidė minėta reikalavimą nustatyti ne pavienę faktinę aplinkybę (semantinę žodžio reikšmę), o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti.

Politiko pasisakymo etiškumo tyrimas negali ir neturi apsiriboti tik panaudotų žodžių semantinės reikšmės analize. Pasisakymo atitikimas etikos reikalavimams priklauso ir nuo to, kokiomis aplinkybėmis tam tikri žodžiai pasakomi, kokio tikslo siekiat tai daroma, galiausiai - kaip ištartus žodžius supranta aplinkiniai, o ne vien tik pats jų autorius. Būtent šie (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M. pasisakymo apie pareiškėją K. K. aspektai Etikos komisijos sprendime visiškai neanalizuoti, neįvertinti ir neaptarti, todėl VTEK pagrįstai sprendė, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Iš Etikos komisijos sprendimo matyti, kad išvadą, jog žodį „nusikaltėlis“ meras naudojo buitinės kalbos prasme, kritiškai apibūdinant asmenį, nesilaikantį moralės, dorovės ar/ir etikos normų, komisija padarė remdamasi tik paties mero 2020 m. lapkričio 11 d. paaiškinimu, jog jis taip vertina K. K., ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - VLKK) 2021 m. sausio 11 d. raštu, kad žodis „nusikaltėlis“ vartojamas tiek buitinės, tiek dalykinės kalbos žodis. Tačiau tokios Etikos komisijos sprendimo išvados yra prieštaringos.

Nustatyta, kad Etikos komisija 2020 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į VLKK ir nurodė, kad „<...> komisijos nuomone, sąvoka „nusikaltėlis“ dažniausiai yra vartojama buitinėje kalboje, teisine prasme ši sąvoka nevartojama nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, nei kituose teisės aktuose, tai yra buitinė sąvoka asmeniui kritiškai apibūdinti.“ Rašte komisija klausė „Ar ši sąvoka reiškia kad asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse? <...> Ar sąvoka „nusikaltėlis“ ir sąvoka „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ yra tapačios?“.

VLKK 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. SI- 11 (1.7) išaiškino, kad „<...> žodžio „nusikaltėlis“ reikšmė „kas nusikaltęs“, <...>„kas padaro nusikaltimą“. Žodis nusikaltėlis vartojamas įstatymuose <...> ir kituose teisės aktuose, taigi jis nėra dažniausiai buitinėje kalboje vartojamas žodis, jis yra tiek buitinės, tiek dalykinės kalbos žodis. Taip pat išaiškino, kad „<...> junginys „neeilinis nusikaltėlis“ gali būti suprantamas kaip nepaprastas, išsiskiriantis nusikaltęs (ar darantis nusikaltimus) asmuo“.

Taigi, VLKK nepatvirtino Etikos komisijos nuomonės, kad sąvoka „nusikaltėlis“ dažniausiai yra vartojama buitinėje kalboje. Priešingai, VLKK nurodė, kad „nusikaltėlis“ nėra dažniausiai buitinėje kalboje vartojamas žodis, nes jis yra tiek buitinės, tiek dalykinės kalbos žodis. Be to, VLKK aiškiai nurodė, kad žodžio „nusikaltėlis“ reikšmė - „kas nusikaltęs“, „kas padaro nusikaltimą“. Todėl teismas sprendžia, kad VTEK sprendime padaryta išvada, jog Etikos komisijos daroma išvada - frazę „neeilinis nusikaltėlis“ pavartojus K. K. atžvilgiu nebuvo sumenkinta jo reputacija, nes, Etikos komisijos teigimu, žodis „nusikaltėlis“ buvo vartotas ne formaliąja teisine ar dalykinės kalbos prasme, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, o buitinės kalbos prasme, kritiškai apibūdinant asmenį, nesilaikantį moralės, dorovės ar/ir etikos normų, neatitinka VLKK pateikto išaiškinimo, yra pagrįsta. Teismas pažymi, kad VLKK išaiškinime nėra jokių interpretacijų, jog buitinės kalbos prasme žodis „nusikaltėlis“ reiškia asmenį, nesilaikantį moralės, dorovės ar/ir etikos normų, todėl pripažįsta, kad Etikos komisija savo sprendime nenurodė motyvų, kodėl, VLKK išaiškinimą interpretuoja kitaip, remdamasi vien tik mero paaiškinime nurodyta jo interpretacija dėl savo pasisakymo reikšmės.

Be to, Etikos komisijos išvada dėl mero pasakytų žodžių buitinės prasmės prieštarauja pačiam mero pasisakymo kontekstui. Buitinė kalba vartojama neoficialioje, asmeninėje aplinkoje - tai pokalbiai šeimoje, tarp draugų, artimų žmonių, pertraukoje per oficialius renginius ir panašiai. Tuo tarpu tiriamas mero pasisakymas buvo pasakytas per viešą savivaldybės tarybos posėdį, nagrinėjant tarybos kompetencijai priskirtus klausimus. Kalbos vartojimo sritis lemia ir jos turinį, todėl Etikos komisijos nurodomas argumentas prieštarauja mero pasakytų žodžių kontekstui, kuris Etikos komisijos sprendime iš viso neanalizuotas ir dėl jo nėra pateikti jokie motyvai.

Etikos komisijos teigimu, mero pasisakymu nebuvo konstatuota, kad asmuo padarė nusikaltimą, nebuvo paskleista tikrovės neatitinkančių žinių ir nebuvo sumenkinta asmens reputacija, o buvo išsakyta nuomonė, kad K. K. nesilaiko moralės, dorovės ar/ir etikos normų. Tačiau teismas pažymi, kad tokia nuomonė savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo išsakyta, nes meras K. K. tiesiog pavadino „neeiliniu nusikaltėliu“ ir neaiškino kodėl jis taip mano. Todėl vertinant mero pasisakymą etikos požiūriu Etikos komisija turi vertinti ne tai, ką mintyse galbūt turėjo meras ir kaip jis interpretuoja savo žodžius, o tai, kaip šiuos žodžius supranta aplinkiniai ir kaip šie žodžiai įtakoja adresato reputaciją. Šių aplinkybių Etikos komisija nevertino, dėl jų jokių motyvų savo sprendime nenurodė.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Etikos komisija nusprendė, kad žodį „nusikaltėlis“ meras panaudojo viena iš galimų prasmių, kurios buvo paminėtos VLKK išaiškinime, tačiau savo sprendime nenurodė motyvų, kodėl laiko, kad būtent buitine, o ne formaliąja teisine prasme šis žodis buvo panaudotas šiuo atveju ir kad būtent tokia prasme jį suprato visi aplinkiniai, todėl ši dalis Etikos komisijos sprendimo pagrįstai VTEK sprendime pripažinta nemotyvuota.

Kaip matyti iš Etikos komisijos sprendimo, jos išvadas lėmė mero paaiškinimas apie tai, ką jis turėjo mintyse kai K. K. pavadino nusikaltėliu. Etikos komisija taip pat rėmėsi EŽTT požiūriu, kad gyvai diskusijai neabejotinai yra būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, kad dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Etikos komisija iš esmės pripažino, kad meras turi teisę aštriai kritikuoti kitą tarybos narį ir išsakyti pagrįstą kritiką, kuri pagal teismų praktiką, yra ginama.

Tačiau teismas pažymi, kad VTEK savo sprendime aiškiai ir teisingai nurodė, jog neneigia teisės reikšti nuomonės, bet pabrėžia, kad reiškiama nuomonė negali žeminti kito asmens, kurti apie jį neigiamą nuomonę neturint ją pagrindžiančių faktų, kurie pateisintų vartojamą sąvoką kaip atitinkančią faktinę situaciją. Teismas pabrėžia, kad Etikos komisija tiek savo sprendime, tiek skunde teismui gana gausiai nurodė teismų praktiką dėl teisės reikšti nuomonę ir dėl nuomonės santykio su etišku ir korektišku jos reiškimo būdu, tačiau savo sprendime šios praktikos pati ir nesilaikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis Nr. 3K-3-169/2006, 2006-12-20 nutartis Nr. 3K-3-667/2006, 2010-11-09 nutartis Nr. 3K-3-441/2010). Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-30/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau -EŽTT) taip pat formuoja praktiką, kad vertinamieji teiginiai - nuomonė - negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo; kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje S. and M. prieš Jungtinę Karalystę, 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje D. et O. prieš Latviją). Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (2000 m. birželio 27 d. sprendimas C. prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).

Nurodyta teismų praktika aiškiai apibrėžia ribas, kokia nuomonė ir kada ginama kaip saviraiškos laisvė, o kada ji peržengia nustatytas laisvės ribas ir tampa kitų asmenų teisių pažeidimu. Tam, kad nuomonė ir saviraiškos laisvė būtų ginama, o kito asmens kritika, kad ir kokia aštri ji bebūtų, būtų laikoma pateisinama, būtinos kelios sąlygos.

Visų pirma, kritika turi būti pagrįsta ir objektyvi, t. y. turi turėti objektyvų faktinį pagrindą, pakankamą faktinę bazę ginčijamam teiginiui pagrįsti. Neturinti jokio faktinio pagrindo nuomonė gali peržengti leistinas ribas.

Antra, kritika turi būti išsakoma vengiant įžeidžiančių formuluočių, neturi pažeisti kitų asmenų reputacijos be pateisinamo tikslo.

Trečia, kritika turi turėti pozityvių tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekti juos pašalinti. Savitikslė užgauli kritika, kuria nesiekiama jokių pozityvių tikslų, nėra gintina vertybė.

Nagrinėjamu atveju Etikos komisijos sprendime nuspręsta, kad remiantis mero paaiškinimu, žodžiai „neeilinis nusikaltėlis“ buvo jo susidaryta nuomonė apie K. K., tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad Etikos komisija nevertino ir nenagrinėjo mero nurodomų aplinkybių, kuriomis šis grindė tokią susidarytą nuomonę, t. y. nevertino nuomonės pagrįstumo ir objektyvumo. Meras savo paaiškinime nurodė net 19 atvejų, iš kurių jis teigia susidaręs apie K. K. tokią nuomonę, kuri pateisina jo įvardijimą „neeiliniu nusikaltėliu“, tačiau Etikos komisija šių faktų nevertino ir net nebandė įsitikinti, ar meras objektyviai gali turėti pagrindą tokią nuomonę apie K. K. susidaryti. Tai reiškia, kad mero žodžiuose neįžvelgdama politikų elgesio etikos principų pažeidimo Etikos komisija neištyrė mero nuomonės objektyvaus faktinio pagrindo ir nesurinko reikiamų įrodymų patikimoms išvadoms, kad mero teisė reikšti tokią nuomonę turi objektyvų pagrindimą ir negali būti ribojama etikos reikalavimais.

Kita vertus, Etikos komisijos sprendime nėra jokių motyvų dėl to, ar iš viso buvo teismų praktikoje pabrėžiamas pozityvus tikslas kritiką išreikšti tokiu būdu (vadinant K. K. „neeiliniu nusikaltėliu“). Iš viešai prieinamo mero pasisakymo tarybos posėdyje vaizdo ir garso įrašo matyti, kad meras K. K. tiesiog atsakė į jo atžvilgiu prieš tai K. K. pasakytą įžeidų epitetą, todėl jokio pozityvus tikslo išryškinti K. K. ar jo veiklos trūkumus ir siekti juos pašalinti teismas neįžvelgia. Tarybos posėdyje nebuvo svarstomi jokie klausimai, susiję su nusikaltimais, nebuvo aiškinamasi kas yra padaręs kokių nors nusikaltimų, todėl iš viso nebuvo jokio tikslo kalbėti apie jokius nusikaltimus ir apie nusikaltėlius. Etikos komisijos sprendime nėra motyvų, kodėl politikų tarpusavio įžeidinėjimai, neturint jokio pozityvaus tikslo išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus, yra laikomi gintina saviraiškos laisve ir teise laisvai reikšti nuomonę, kuri galbūt menkina kito asmens reputaciją.

Atsižvelgiant į nurodytus Etikos komisijos sprendimo trūkumus teismas konstatuoja, kad VTEK pagrįstai pripažino, jog Etikos komisijos sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių kodėl mero paaiškinimą, jog jis išsakė nuomonę, kad apie K. K. kaip asmenį, nesilaikantį moralės, dorovės ar/ir etikos normų, visuotinai pripažįstamų elgesio taisyklių, netišką, nepatikimą asmenį, komisija laiko pagrįsta.

VTEK pagrįstai ir teisingai konstatavo Etikos komisijos sprendimo trūkumus dėl neišsamaus tyrimo ir nemotyvuotų išvadų, todėl pagrįstai panaikino tokį sprendimą ir pagrįstai įpareigojo Etikos komisiją iš naujo nagrinėti Pareiškėjų 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero R. M. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms. Pagrindo naikinti VTEK sprendimą nėra, todėl Etikos komisijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas K. K. prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir kartu su atsiliepimu pateikė jas pagrindžiančius dokumentus: sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į Etikos komisijos skundą parengimą bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį lėšų pervedimo nurodymą Nr. 190, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į skundą parengimą advokato padėjėjai sumokėjo 400,00 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi atsakovės Etikos komisijos skundas atmetamas ir paliekamas galioti pareiškėjui palankus VTEK sprendimas, jam iš atsakovės Etikos komisijos priteistinos jo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog atsiliepimo į skundą koeficientas yra 2,5. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Pareiškėjo atsiliepimas pateiktas 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, kuris yra 1566,40 Eur. Tai reiškia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už advokato padėjėjos parengtą atsiliepimą į skundą šioje byloje galėtų būti 3 132,80 Eur (1566,40 Eur x 2,5 x 80 procentų).

Pareiškėjo prašoma priteisti 400 Eur suma ne tik neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už atsiliepimo į skundą parengimą, bet ir yra daugiau kaip septynis kartus mažesnė, todėl pripažintina visiškai adekvačiomis ir iš atsakovės Etikos komisijos priteistinomis išlaidomis advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Kadangi atsakovė Etikos komisija tik procesine prasme yra proceso dalyvis, tačiau yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės struktūrinis vienetas, neturintis nei juridinio asmens statuso, nei savo biudžeto, tai bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteisiamos iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Etikos Komisijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui K. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.