Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys G. R., antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2016-01-12 kreipėsi į teismą su 2016-01-11 skundu dėl antstolės V. D. veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės vengimą nagrinėti skundą, kaip neteisėtą bei išnagrinėti 2015-12-04 pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-12-08 antstolei pateikė 2015-12-04 skundą, tačiau antstolė šio skundo neišnagrinėjo Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2015-12-04 skundu prašė: pripažinti antstolės V. D. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais; panaikinti antstolės 2015-11-26 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti antstolės 2015-11-26 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2015-11-26 vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė siekia išieškoti 2409,06 Eur G. R. naudai, kaip išlaikymo už du mėnesius įsiskolinimą ir nemokėto išlaikymo indeksavimo nuo 2008 metų, taip pat 76,00 Eur vykdymo išlaidų. Paaiškino, kad antstolė pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnį priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, t. y. nesidomėjo ir nenustatinėjo, ar iš ties egzistuoja įsiskolinimas. Taip pat nesutiko su paskaičiuotu indeksavimu.

Pareiškėjas pateikė antstolei 2016-01-11 skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės V. D. 2015-12-14 patvarkymą, kuriuo pareiškėjui K. Ž. buvo nustatytas 5 kalendorinių dienų terminas jo pateikto skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad skundo trūkumų šalinimo institutas vykdymo procese, suteikiant antstoliui teisę įpareigoti pareiškėją šalinti trūkumus, nenumatytas, t. y. antstoliui nėra suteikta teisė spręsti ir naudotis procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, tokia teisė išskirtinai suteikta tik teismui.

Antstolė, remdamasi Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi, 2016-01-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 111–115 straipsniuose nurodyti reikalavimai procesinių dokumentų formai ir turiniui yra taikomi ir skundui dėl antstolio veiksmų.

Paaiškino, kad periodinėmis išmokomis priteistas vaikų išlaikymas yra indeksuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 6 p. po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Todėl yra didinama ne priteistoji, o jau vieną kartą perskaičiuota suma. Antstolė 2016-01-18 patvarkyme pažymėjo, kad 2015-12-04 skundas yra nepagrįstas, būtų buvęs atmestas, skundas su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla būtų buvęs perduotas teismui, todėl skundo kopijos būtų buvusios būtinos.

Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimo į K. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 išduoto vykdomojo dokumento – vykdomojo rašto Nr. N2-2996-609/2006 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2409,60 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš K. Ž. G. R. naudai. Antstolė 2015-11-26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskaičiavo vykdymo išlaidas.

Pareiškėjas 2015-12-08 pateikė antstolei 2015-12-04 skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: pripažinti antstolės V. D. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais; panaikinti antstolės 2015-11-26 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolės 2015-11-26 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2015-11-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė siekia išieškoti 2409,06 Eur G. R. naudai, kaip išlaikymo už du mėnesius įsiskolinimą ir nemokėto išlaikymo indeksavimo nuo 2008 metu, taip pat 76,00 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjo teigimu, antstolė pažeidė Civilinio proceso kodekso 651 straipsnį priimdama vykdomąjį dokumentą, kadangi nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, t. y. nesidomėjo ir nenustatinėjo, ar iš ties egzistuoja įsiskolinimas. Taip pat nesutiko su paskaičiuotu indeksavimu. Pareiškėjo nuomone, antstolė neturėjo teisės priimti vykdomojo dokumento vykdymui, nes vykdomajame dokumente nenurodyta išieškoti išlaikymo indeksavimą.

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias antstolis turi patikrinti, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, kitaip tariant išvardintos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje neįtvirtina baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jį grąžinti išieškotojui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, antstolis turi įvertinti šių aplinkybių svarbą ir reikšmę priimant ar atsisakant vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2996-609/2006 patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią K. Ž. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai G. Ž. kas mėnesį mokamomis 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis iki G. Ž. pilnametystės, šio sprendimo pagrindu 2015-11-10 išduotas vykdomasis raštas. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaikais turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Įrodyti aplinkybes, patvirtinančias materialinio išlaikymo teikimo faktą, yra skolininko pareiga. Pagal Civilinio kodekso 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, 2 p.). Šio Aprašo 8 p. nustato, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 p.). Taigi šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyti subjektai, atliekantys techninę funkciją – priteistų periodinių išmokų indeksaciją, taip pat pareiga periodines išmokas privalančiam mokėti ir savo noru mokančiam asmeniui jas indeksuoti savarankiškai, priešingu atveju nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimas paskaičiuotas, nes pareiškėjas nemokėjo nustatytos indeksacijos. Dėl to G. R. kreipėsi į antstolę dėl vykdomojo dokumento pateikimo 2015-11-25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą nežinodama ir neturėdama objektyvių įrodymų, kokią sumą reikia išieškoti, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas ginčija priteisto išlaikymo indeksavimo tvarką, nurodydamas, jog antstolė neteisingai paskaičiavo indeksuojamą išlaikymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė indeksuojamą išlaikymo sumą bei išlaikymo įsiskolinimo sumą apskaičiavo vadovaudamasi LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintu periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Antstolės 2016-01-18 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išlaikymo indeksavimo tvarka laikytina teisinga (CPK 178 straipsnis).

Periodinėmis išmokomis priteistas vaikų išlaikymas yra indeksuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu. Vadovaujantis Aprašu visos nuo 2008 m. vasario mėn. priteistos periodinės išmokos turi būti įstatymo nustatyta tvarka indeksuojamos. Vadovaujantis Aprašo 6 p. po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Todėl yra didinama ne priteistoji, o jau vieną kartą perskaičiuota suma. Iš K. Ž. iki 2008 m. buvo priteistas 400,00 Lt periodinis išlaikymas. Vadovaujantis Aprašo 5 p. 400,00 Lt padauginus iš 108,1 proc. buvo gautas 432,00 Lt periodinis išlaikymas. Nuo 2009 m. vasario mėn. skaičiuojamas 469,00 Lt periodinis išlaikymas, nes buvo indeksuojama ne pradinė, bet iki 432,00 Lt padidėjusi periodinės išmokos suma (Aprašo 6 p.). Darytina išvada, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo išlaikymo periodinių išmokų indeksavimą, nes indeksą taikė nuo pradinės išlaikymo sumos – 400,00 Lt (nuo 2009 m. vasario mėn. ir vėliau). Pažymėtina, kad Aprašo 8 p. nustatyta, jog periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis, todėl išlaikymo indeksavimas neturi būti privalomai nurodytas teismo sprendime.

Vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo detalizacijos matyti, kad antstolė apskaičiavo 76,00 Eur vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje aiškiai nurodė, kokia suma už kokį atliktą ar būsimą procesinį veiksmą yra paskaičiuota. Visi antstolės atlikti vykdymo išlaidų paskaičiavimai pagrįsti vykdomojoje byloje esančiais duomenimis. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos ir kita) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti. Be to, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiams jos perskaičiuojamos atskiru antstolio patvarkymu. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, todėl naikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodo, su kokiais konkrečiais antstolės veiksmais nesutinka, už kuriuos buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Taigi, skolininkas turi pats domėtis vykdomąja byla, teikti įrodymus apie sumokėtą išlaikymą, informuoti antstolį.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso nuostatų priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą, vykdymo išlaidas, bei 2015-11-26 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo 2015-12-04 skundas netenkintinas.

Antstolė 2015-12-14 patvarkymu Nr. S-150016994 nustatė skolininkui K. Ž. 5 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, skundo trūkumams pašalinti. Patvarkyme nurodė, kad skolininkas pateikė tik vieną skundo egzempliorių, neįtraukė visų suinteresuotų proceso šalių bei nepridėjo reikiamo skundo priedų skaičiaus. Patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2016-01-08, tai patvirtino ir pats skolininkas. Kadangi K. Ž. iki 2016-01-13 trūkumų neištaisė, skundas laikytas nepaduotu.

K. Ž. 2016-01-14 antstolei pateikė 2016-01-11 skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės V. D. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtais bei panaikinti patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad skundo trūkumų šalinimo institutas vykdymo procese, suteikiant antstoliui teisę įpareigoti pareiškėją šalinti trūkumus, nenumatytas, t. y. antstoliui nėra suteikta teisė spręsti ir naudotis procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, tokia teisė išskirtinai suteikta tik teismui.

Antstolė, remdamasi Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi, 2016-01-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 111–115 straipsniuose nurodyti reikalavimai procesinių dokumentų formai ir turiniui yra taikomi ir skundui dėl antstolio veiksmų. Skolininkas K. Ž. pateikė tik vieną skundo egzempliorių, neįtraukė visų suinteresuotų proceso šalių bei nepridėjo reikiamo skundo priedų skaičiaus. Taip pat išaiškino, kaip buvo paskaičiuotas įsiskolinimo dydis.

Pareiškėjas taip pat 2016-01-12 tiesiogiai teismui pateikė 2016-01-11 skundą dėl antstolės neveikimo, kuriuo prašė pripažinti antstolės vengimą nagrinėti skundą, kaip neteisėtą bei išnagrinėti 2015-12-04 pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-12-08 antstolei pateikė 2015-12-04 skundą, tačiau antstolė šio skundo neišnagrinėjo Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, gavusi 2015-12-04 pareiškėjo skundą, nustatė 5 kalendorinių dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus. Antstolė nurodė, kad skolininkas pateikė tik vieną skundo egzempliorių bei neįtraukė suinteresuotų proceso šalių.

Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 2 dalyje, 510 straipsnyje, numatyta, kad pareiškimas (skundas) turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais Civilinio proceso kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 straipsniai). Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nepašalinus nustatytų trūkumų procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis turi teisę nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012: „Skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, t. y. pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, antstolio reikalavimas pateikti skundo dėl antstolio veiksmų kopijas, imperatyviai nustatytas civilinio proceso įstatymų, todėl pagrįstas ir teisėtas“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo 2016-01-11 skundas pateiktas antstolei dėl antstolės veiksmų, nepagrįstas todėl netenkintinas. Nustačius, jog antstolė turėjo teisę nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, nėra pagrindo tenkinti ir tiesiogiai teismui pateikto 2016-01-11 skundo bei pripažinti, jog antstolė nepagrįstai vengė nagrinėti skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. Ž. 2015-12-04 skundo, pateikto antstolei, 2016-01-11 skundo, pateikto teismui, ir 2016-01-11 skundo, pateikto antstolei, netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstolei V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.