Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-493-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2A-493-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
O. O.
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-493-622/2011Teisėja A. Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorijos:78.2.1.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui O. O., ieškovo atstovui advokatui Algimantui Juciui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. O. ieškinį atsakovei V. R., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir atsakovės V. R. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas O. O. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros V. O. gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės V. R. dukros išlaikymui po 300 Lt, mokant mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-11 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės permokėtą pinigų sumą – 4050 Lt; įpareigoti išieškoti iš atsakovės priteistus 225 Lt už apeliacinio skundo padavimą ir 625 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 119-121).

Atsakovė V. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko dukros V. O. gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo O. O. dukros V. išlaikymą po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės (t. 1, b. l. 103-104).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą iš dalies ir bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą įpareigoti išieškoti iš atsakovės priteistus 225 Lt už apeliacinio skundo padavimą ir 625 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą nutraukė; priėmė atsakovės priešieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo atsisakymą ir bylą pagal atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies; nustatė nepilnametės V. O., gimusios 1998-11-09, gyvenamąją vietą su jos tėvu O. O.; priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai V. O., gimusiai 1998-11-09, išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokant po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo 2009-11-11; vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė vaiko tėvą - O. O.; nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 4050 Lt priteisimo iš atsakovės; priteisė iš atsakovės 930 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į vaiko, atsakovės nuomones, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, ginčo šalių nepilnametės dukros V. O., gimusios 1998-11-09, gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu O. O.. Ieškovas O. O. 2010-06-05 sudarė santuoką su J. S.. Pagal ieškovo gautą ir gaunamą darbo užmokestį, jo materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovės, tačiau pastaroji, būdama įmonės direktore, pati sprendė, koks darbo užmokestis jai turi būti mokamas. Atsakovės darbovietė užsiima nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu, nuoma, todėl tik nuo įmonės veiklos priklauso gaunamos pajamos. Atsakovės draugas per mėnesį uždirba 1000-1500 Lt. Šių faktinių aplinkybių pagrindu nepilnametei dukrai nustatė išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 300 Lt iki vaiko pilnametystės (t. 1. b. l. 168-172).

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir priteisti iš jos mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki dukros pilnametystės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos materialinę padėtį, nekreipė dėmesio, kad jos darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, neturi lėšų sumokėti net ir minimalų darbo užmokestį. Ieškovas turi geras pajamas, galimybę gerai užsidirbti. Pasikeitus aplinkybėms – pagerėjus jos materialinei padėčiai, ieškovas galės kreiptis į teismą dėl didesnio išlaikymo priteisimo (t. 2, b. l. 4-5).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai); kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, tačiau atsakovė yra įmonės, kuri užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma, direktorė, todėl ji pati sprendžia savo darbo užmokesčio dydį. Ji turi butą, gyvena kartu su draugu, kuris pasak atsakovės per mėnesį uždirba 1000-1500 Lt. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-07-18 sprendimu iš ieškovo priteisė 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą tam pačiam nepilnamečiui vaikui (t. 1, b. l. 15-16, 117-118). Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, dirba nepilną darbo dieną, daugiau išlaikytinių neturi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 300 Lt dydis per mėnesį, mokant šias išmokas iki dukros pilnametystės, nelaikytinas atsakovei per didelis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Irma ČuchrajRimvida Zubernienė