- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- I2-2259-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09076-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovėms Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 3R-952 (2.13-1E) „Dėl L. J. 2022-07-04 skundo“ (toliau ir – Sprendimas) dalyje dėl poveikio priemonės skyrimo ir taikyti griežtesnę poveikio priemonę; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą lygiomis dalimis iš 4 atsakovų (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.
1.1. Skunde nurodo, kad į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau ir – Ministerija) kreipėsi 2022-04-12 dėl situacijos išsiaiškinimo, kodėl neįmanoma nuo sausio mėnesio gauti talonų pas 9 okulistus, dirbančius VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje (toliau ir – Ligoninė). 2022-05-04 gavo ir Ministerijos persiųstą atsakymą, kuriame be faktų iškraipymo (Klaipėdoje operacijas atlieka tik 1 valstybinė ligoninė) paaiškėjo, kad atsakydamas į jos raštą, Ligoninės darbuotojas, vyriausiojo gydytojo nurodymu, patikrino pareiškėjos sveikatos asmens duomenis, nors tai buvo visiškai nesusiję su jos raštu dėl talonų nebuvimo, ir, pasinaudodami šia informacija, atsakė į Ministerijos paklausimą, t. y. neturint teisinio pagrindo, nes ji nesikreipė tuo metu į įstaigą kaip pacientė, o jos sveikatos duomenys buvo patikrinti, ligos diagnozės peržiūrėtos ir perduotos tretiems asmenims, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau ir – Administracija) bei Ministerijai.
1.2. Gavusi raštą iš Ministerijos ir supratusi, kad neteisėtai buvo pasinaudota jos asmens sveikatos duomenimis, pateikė 2022-05-04 paklausimą Ligoninei, kodėl ir kuo remiantis buvo tikrinami jos sveikatos duomenys, kadangi negavo patvirtinimo, kad jos paklausimas gautas, kitą dieną, t. y. 2022-05-05, paskambino ir pareikalavo, kad jai patvirtintų gavimą. Tada buvo atsiųstas patvirtinimas, kad jos paklausimas gautas, tačiau iki 2022-07-04 atsakymo iš Ligoninės negavo. Tada kreipėsi į Inspekciją.
1.3. Pareiškėja 2022-11-14 el. paštu gavo Inspekcijos Sprendimą, kuriuo jos skundas pripažintas pagrįstu ir Ligoninei pareikštas papeikimas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos sprendimas yra pasityčiojimas.
1.4. Ligoninė pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymą (toliau ir – ADTAĮ), nei pareiškėjai, nei Inspekcijai piktybiškai neatsakė į paklausimus. Pareiškėja dar viską suprastų, jei Ligoninės administracija būtų bendradarbiavusi su Inspekcija, būtų susisiekusi su pareiškėja, būtų bandžiusi atsiprašyti ar pasiteisinti, bet o nebuvo. Buvo jaučiamas visiškas nebaudžiamumas ir Lietuvos Respublikos įstatymų ignoravimas. Tačiau Inspekcijai tai neužkliuvo, jai viskas pasirodė gerai, kad darbuotojų turinti įmonė pažeidinėja įstatymą, kad už padarytus nusižengimus nebaudžiama, kad neatsakinėja į paklausimus, reikia juos siųsti pakartotinai, kad pažeidinėjamos ir viešojo administravimo taisyklės bei kiti įstatymai. Inspekcija pareiškėjos skundą tyrė pusę metų ir priėmė sprendimą, kuris ir toliau leis institucijoms likti nebaudžiamomis už ADTAĮ pažeidimus.
1.5. Mano, kad asmens duomenų apsaugai ir buvo įkurta Inspekcija, kuri labai gerai atlieka savo funkcijas, kai kalbama apie „juridinius subjektus, bet tampa visiškai neįgalia, kai tik reikia nagrinėti skundus, susijusius su kitomis valstybinėmis institucijomis“.
1.6. Išdėstė poziciją, kad Inspekcija yra nepavaldi niekam, už savo sprendimus nėra atsakinga, todėl ir sprendimus priima taip, kad juos skaitant apima „svetima gėda“.
1.7. Kadangi pareiškėja turi 50 proc. neįgalumą, tai nustatyti, kokią žalą jai padarė visi atsakovai, yra pakankamai sudėtinga, nes jos sveiktos būklė yra labai kintanti ir nestabili, būna ir geresnių, ir blogesnių dienų, todėl pažymėjo, kad neakcentuoja, jog neturtinę žalą atsakovai jai kompensuotų kaip atlyginimą už kažkokius sveikatai sukeltus padarinius. Pareiškėja nori, kad neturtinė žala būtų traktuojama kaip valstybinių institucijų tyčiojimasis iš eilinio piliečio, kuris savo silpnomis jėgomis turi gintis nuo valstybinių institucijų savivaliavimo, įstatymų nesilaikymo, abejingumo, neveiklumo, savo galios demonstravimo, atsakomybės neprisiėmimo, nebaudžiamumo ir pan.
1.8. Paaiškino, kad atsakovais įtraukė tiek Ministeriją, tiek Administraciją, nes abi institucijos yra valstybinės, t. y. atlieka valstybės joms deleguotas funkcijas, už tai gauna atlygį iš valstybės, todėl ir reikalavimai joms yra keliami žymiai didesni, negu eiliniams Lietuvos piliečiams ar juridiniams asmenims. Šios institucijos kaip niekas kitas turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kontroliuoti, kad jie nebūtų pažeidinėjami. Pareiškėjos atveju, esant aiškiam ADTAĮ pažeidimui, nė viena iš šių institucijų apie tai neinformavo pareiškėjos, nei persiuntė pareiškėjos raštus Inspekcijai; institucijos tiesiog apsimetė, kad „nemato“ įstatymo, kuris Lietuvoje galioja ne vienerius metus, yra plačiai aptarinėjamas visuomenėje ir nuolat apie jį kalbama, pažeidimo. Todėl pareiškėjas mano, kad ir atsakomybė joms taip pat už savo neveiklumą, „nematymą“, savo funkcijų neatlikimą bei Konstitucijos 5 straipsnio pažeidimą taip pat turi būti taikoma. Institucijos turi atlyginti pareiškėjai padarytą neturtinę žalą, juo labiau, kad šiuo metu dar vis vyksta Ligoninės perėmimo procesas iš Klaipėdos savivaldybės į Ministerijos „priklausomumą“, tad kokioje stadijoje perėmimo procesas yra, pareiškėjai nežinoma, tad tiesiog mano, kad atsakomybę šie abu atsakovai, kaip Ligoninės steigėjai/valdytojai, turi dalintis po lygiai.
1.9. Pabrėžia, kad neturtinės žalos prašo iš visų atsakovų dėl specifinės neturtinės žalos rūšies, būdingos tik atsakomybei už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą, laikytinas nusivylimas valdžios institucijomis.
1.10. Pareiškėjos nuomone, visi atsakovai ne tik kad menkina pasitikėjimą valstybe, o jį žlugdo, sukuria terpę augti piliečių nepasitikėjimu savo valstybe, valstybingumu, teisingumu bei objektyviu ir sąžiningu teisingumo vykdymu bei pačią Konstituciją paverčia tik gražių teiginių teorija, o ne įstatymu, kuris veikia praktiškai, t. y. „prieš įstatymą visi lygūs“, „valdžios įstaigos tarnauja žmonės“ ir pan. Rėmėsi Konstitucija, Konstitucinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
1.11. Nurodo, kad sužinojusi, jog jos ligos ir asmens duomenys buvo perduoti tretiems asmenims, parašė Ligoninei, tačiau jokio atsakymo, kad jos raštas gautas, negavo, teko skambinti ir išsireikalauti raštiško patvirtinimo, nes atsakingas darbuotojas to nenorėjo daryti, tuo jau buvo pažeistos administravimo taisyklės. Mano, kad Inspekcija tai traktuoja kaip ne sunkiančią, o lengvinančią aplinkybę. Inspekcija jai parašė laišką, kad Ligoninė neteikia atsakymo į paklausimą, ir tuo remdamasi, pratęsė pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminą. Mano, kad tai Ligoninės piktybinis veiksmas, kuris negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Ligoninė pateikė „bent kažką“, kai buvo užklausta antrą kartą, nes priešingu atveju, iš viso neaišku, kokį sprendimą Inspekcija būtų priėmusi. Ligoninė teigė, jog atsakymą pareiškėjai siuntė Administracijai. Pareiškėja nesupranta, kodėl Ligoninė siuntė atsakymą Administracijai, o ne tiesiogiai pareiškėjai. Mano, kad tai taip pat yra teisės aktų pažeidimas, įrodantis cinišką ir chamišką tyčiojimąsi iš eilinio piliečio.
1.12. Paaiškina, kad visi dirbdami padaro klaidų; kad neginčytų Inspekcijos skirtos poveikio priemonės, jei Ligoninės administracija per pusę metų būtų parašiusi ar paskambinusi ir atsiprašiusi bei pripažinusi savo klaidą, tada pareiškėja suprastų, kad buvo suklysta, apsirikta. Todėl nesutinka, kad Inspekcijos Sprendimu skirta poveikio priemonė yra proporcinga, nes nėra nė vienos lengvinančios aplinkybės, o yra tik faktai, rodantys sistemišką, nuolatinę, piktybišką Ligoninės veiksmų seką, nenorą pripažinti pažeidimus.
1.13. Akcentuoja, kad Inspekcijos teiginys, jog „taikyta poveikio priemonė nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms“ yra visiškas melas ir netiesa. Inspekcija ne tik atitinkamai nenubaudė Ligoninės, bet ir parodė, jog už įstatymų pažeidimus galima išvengti atsakomybės, parodė, kad ciniški, piktybiški ir chamiški veiksmai yra toleruojami, priimtini. Inspekcija savo „poveikio priemone“ tyčiojasi ne tik iš pareiškėjos, bet ir iš pačios Lietuvos valstybės. Inspekcija Sprendime nurodė, kad „Ligoninė anksčiau nebuvo padariusi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) ar ADTAĮ nuostatų pažeidimų“, pareiškėja paaiškina, kad tų pažeidimų daugybė, tik kiti žmonės nesikreipia, nes netiki, kad savo skundais ko nors pasieks.
1.14. Pareiškėja patikslintame skunde paaiškino, kad sumaišė rašto rengėjus, t. y. 2022-05-04 raštą gavo ne iš Ministerijos, o iš Administracijos, kuriai Ministerija persiuntė pareiškėjos skundą; bet Ministerija nurodo, kad gavo pareiškėjos 2022-04-12 skundą ir jį persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybei ir daugiau nepadarė nieko – jokio atsakymo per 20 darbo dienų, jokio tyrimo dėl susidariusios padėties, jokio paaiškinimo, kur kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo, atsakymo apskundimo ir pan.; supratusi, kad jokios atsakymo iš Ministerijos negaus, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir po pusės metų su Seimo kontrolieriaus pagalba pareiškėja gavo atsakymą iš Ministerijos. Tokius Ministerijos veiksmus pareiškėja traktuoja chamišką, cinišką pasityčiojimą iš piliečio, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
1.15. Pareiškėja paaiškina, kad poveikio priemonė tikrai būtų buvusi adekvati, jei Ligoninė būtų užregistravusi jos pirminį raštą, prašymą pateikti teisinį pagrindą, kodėl panaudojo asmens duomenis, pasinaudojo e-sveikatos duomenimis, pareiškėjos ligos diagnozėmis, atsakinėdama į skundą dėl talonų nebuvimo Ligoninėje; jeigu Ligoninė būtų atsiprašiusi.
1.16. Visi atsakovai savo pareigas, darbo funkcijas vertino aplaidžiai, neatsakingai, nerūpestingai, piktnaudžiavo jomis.
Atsiliepimas
2. Inspekcija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad Ligoninė, kaip duomenų valdytojas, neteisėtai tvarkė pareiškėjos duomenis nesant nei vienos BDAR 9 straipsnyje nustatytos teisėto tvarkymo sąlygos bei pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą, tos pačios dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo bei c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, taip pat netinkamai įgyvendino pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, teisę susipažinti su asmens duomenimis (BDAR 15 straipsnis), todėl jos skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Ligoninei, vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, pareikštas papeikimas. Inspekcijos nuomone, kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas.
2.2. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu vertino surinktą medžiagą, taip pat tai, kad buvo nustatyta, kad Ligoninė anksčiau nebuvo padariusi BDAR ar ADTAĮ nuostatų pažeidimų, pažeidimas susijęs tik su pareiškėjos asmens duomenų tvarkymu, nėra sisteminis ar tęstinis, todėl atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, veikdama visiškai nepriklausomai, Inspekcija nusprendė pareikšti papeikimą.
2.3. Pažymėjo, kad taikyta poveikio priemonė nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl Inspekcija prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
2.4. Atkreipė dėmesį, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad patyrė neturtinę žalą, konkrečiai įvardyti, kaip ji pasireiškė, privalo nurodyti jos konkretų dydį ir jį pagrįsti, tačiau visa tai byloje nebuvo padaryta.
2.5. Papildomai atkreipė dėmesį, kad vien neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui dėl neturtinių teisių pažeidimo yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nusivylimą valdžios institucijomis grindžia nebūtomis aplinkybėmis kaip cinišku ir chamišku valstybės pareigūnų tyčiojimusi iš pareiškėjos, taip pat nekompetentingu pareigų atlikimu, nepateikdama jokių įrodymų, jog tokios aplinkybės iš tikrųjų įvyko, t. y. visiškai nepagrįsdama patirtos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio. Pareiškėjos argumentai nėra patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais.
2.6. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikia nė vieno argumento, kokie Inspekcijos neteisėti veiksmai ir kokiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjos galimai patirta neturtine žala, kaip pasireiškė pareiškėjos minimas nusivylimas valdžia. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja sutiko su Inspekcijos sprendimu, kuriame konstatuoti Ligoninės pažeidimai, tačiau nesutiko su taikyta poveikio priemone Ligoninei, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir pagrindimų, kokiu būdu taikyta poveikio priemonė darė žalą pareiškėjai, tuo labiau, kad taikyta poveikio priemonė nedarė jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atitinkamai, pareiškėjai nepateikus savo teiginių pagrindžiančių įrodymų, Inspekcijos nuomone, jie laikytini neįrodytais, todėl skundą ir šioje dalyje Inspekcija prašė atmesti kaip nepagrįstą.
3. Ministerija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Ministerija nurodė, kad Ministerijoje 2022-04-12 buvo gautas pareiškėjos elektroninis laiškas (reg. Nr. 5-1802), kurį Ministerija 2022-04-12 raštu Nr. 4-444 persiuntė Administracijai – Ligoninės steigėjai, prašydama informuoti pareiškėją. 2022-07-14 Ministerijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022-07-14 raštu Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626 persiųstas pareiškėjos 2022-07-02 kreipimasis, į kurį Ministerija atsakymą pareiškėjai ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikė 2022-09-02 raštu Nr. 4-877 „Dėl pacientų registracijos ir asmens duomenų naudojimo“. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nurodo, jog 2022-05-04 gavo Ministerijos atsakymą, Ministerija pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjos minimą 2022-05-04 Ministerijos atsakymą, Ministerija neturi; Ministerija pareiškėjai yra teikusi tik 2022-04-12 raštą Nr. 4-444 bei 2022-09-02 raštą Nr. 4-877. Ministerija taip pat pažymėjo, kad prie Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022-07-14 raštu Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626 persiųsto pareiškėjos 2022-07-02 kreipimosi, buvo pridėtas Administracijos 2022-05-04 raštas Nr. (31.1)RS2-297. Ministerijos nuomone, pareiškėja klaidingai interpretuoja, kad šio rašto rengėjas yra Ministerija, nes Ministerija pareiškėjos minimo 2022-05-04 atsakymo pareiškėjai nėra teikusi, tad akivaizdu, kad pareiškėjos skundas Ministerijos atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas.
3.2. Ministerija papildomai informuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022-07-14 rašte Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626 Ministerijos buvo prašoma paaiškinti, kaip užtikrinamas asmens sveikatos duomenų naudojimo teisėtumas, kai gydytojai galimai savo reikmėms bei asmeniniais tikslais, visiškai nesusijusiais su paciento sveikata ir kai asmuo nėra net jų pacientas, naudoja asmens duomenis, kas yra atsakingas už tinkamą asmens duomenų apsaugą ir naudojimą sveikatos priežiūros įstaigose, Ministerija, pateikdama atsakymą pareiškėjai 2022-09-02 rašte Nr. 4-877 „Dėl pacientų registracijos ir asmens duomenų naudojimo“ nurodė, kad vadovaujantis ADTAĮ 7 ir 23 straipsnių nuostatomis, už asmens duomenų apsaugą ir tinkamą jų naudojimą atsakinga Inspekcija, kuri atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis, todėl dėl galimai netinkamai naudojamų asmens duomenų pareiškėja turi teisę kreiptis į Inspekciją ir pateikti skundą. Pareiškėja taip pat informuota, kad vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau ir – PTŽSA įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, pacientas, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės (šiuo atveju dėl negalėjimo prisiregistruoti asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti ir dėl sveikatos priežiūros įstaigos specialistų galimo paciento asmens duomenų naudojimo asmeniniais tikslais, nesusijusiais su paciento sveikata), šio įstatymo nustatytais terminais turi teisę pateikti skundą ASPĮ. Vadovaujantis PTŽSA įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, ASPĮ, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Vadovaujantis PTŽSA įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, arba, jei jo skundas ASPĮ nepriimamas nagrinėti, arba jeigu skundas neišnagrinėjamas per aukščiau šiame rašte nurodytą terminą, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
3.3. Paaiškina, kad Ministerija pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, pareiškėjos minimo 2022-05-04 rašto Ministerija pareiškėjai nėra siuntusi, be kita ko, Ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai Ministerijai kompetencijos identifikuoti galimus asmens duomenų saugumo pažeidimus nesuteikia, už asmens duomenų apsaugą atsakinga Inspekcija.
3.4. Atsiliepime į Pareiškėjos patikslintą skundą Ministerija su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja patikslintame skunde Ministerijos veiksmus skundžia dėl to, kad Ministerija, gavusi 2022-04-12 pareiškėjos elektroninį laišką (registracija Nr. 5-1802), jį persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau, pasak pareiškėjos, pati neatliko jokio tyrimo, pareiškėjai nepateikė atsakymo į jos elektroninį laišką bei nenurodė pareiškėjos pažeistų teisių ginimo bei Ministerijos atsakymo apskundimo tvarkos. Pareiškėja nurodo, kad tik po kreipimosi į Seimo kontrolierių, ji gavo Ministerijos atsakymą į jos 2022-04-12 elektroninį laišką.
3.5. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 11 straipsnio 4 dalis suteikia teisę viešajam subjektui, jei jis pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jo nenagrinėti ir gautą prašymą ar skundą persiųsti kompetentingam viešojo administravimo subjektui, apie tai pranešant asmeniui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja 2022-04-12 elektroniniame laiške, adresuotame Ministerijai, prašė išsiaiškinti VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje esančią situaciją dėl registracijos pas gydytojus, Ministerija pareiškėjos elektroninį laišką, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, teisėtai ir pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Ligoninės steigėjai – Administracijai bei persiunčiamo rašto kopiją pateikė ir pačiai pareiškėjai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nurodo, jog tik po kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ji gavo Ministerijos atsakymą į savo 2022-04-12 elektroninį laišką, Ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, gavęs pareiškėjos skundą dėl Ministerijos veiksmų, susijusių su 2022-04-12 pareiškėjos prašymo nagrinėjimu, šio prašymo persiuntimu Klaipėdos miesto savivaldybei, nepateiktos prašytos informacijos, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Ministerija teisėtai bei vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Ligoninės steigėjai, kuri koordinuoja ir kontroliuoja šios įstaigos veiklą bei paprašė Ministerijos pateikti pareiškėjai atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus suformuluotus klausimus (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 14 d. raštas Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626), ką Ministerija ir padarė 2022-09-02 raštu Nr. 4-877 „Dėl pacientų registracijos ir asmens duomenų naudojimo“. Remdamasi aukščiau išdėstytu, neteisėtų veikų pareiškėjos atžvilgiu Ministerija neatliko, persiųsdama pareiškėjos elektroninį laišką, vadovavosi VAĮ nuostatomis, todėl pareiškėjos skundas nėra pagrįstas.
3.6. Pažymėjo tai, kad pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, cituoja teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neįvardija, kokią neturtinę žalą galimai patyrė dėl jos elektroninio laiško persiuntimo Administracijai bei šios žalos nepagrindžia. Pareiškėjai neįrodžius Ministerijos neteisėtų veiksmų, nepagrindus neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šios žalos ir Ministerijos neteisėtų veiksmų, pareiškėjos prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestas.
4. Administracija atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau ir – LNSS) iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytas pirminio, antrinio ir tretinio paslaugų lygio ambulatorines – konsultacines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais (Valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis bei kitais). Nors šios įstaigos steigėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, tačiau pati įstaiga nors ir ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, tačiau pagal savo prievoles ji pati atsako savo turtu ir turi teisinį savarankiškumą. Todėl kelia abejonių dėl Administracijos procesinės padėties šioje byloje.
4.2. Dėl Inspekcijos taikytos poveikio priemonės paaiškino, kad mano, jog pritaikyta poveikio priemonė Ligoninei, už tokio pobūdžio pažeidimą, kuris padarytas pirmą kartą, yra adekvati ir pagrįsta, pritaikyta atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos skunde nėra jokių pagrįstų argumentų ir teisinių motyvų, kodėl šį priemonė buvo pritaikyta nepagrįstai, ar netinkamai.
4.3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, paaiškina, kad iš pateikto skundo nėra aišku, kaip ir kokiais veiksmais Administracija padarė ar prisidėjo prie pareiškėjos įvardinamos jai padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjos prašymas atlyginti žalą vertintinas kaip visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama patikslintą skundą, nenurodo, kokią neturtinę žalą galimai patyrė dėl Administracijos veiksmų bei šios žalos nepagrindžia, nepateikia tiesioginių ar netiesioginių objektyvių įrodymų dėl galimai kilusios žalos, kurią prašo atlyginti. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pacientas, jei jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai (toliau – ASPĮ). ASPĮ, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatai, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Ministerijos.
5. Ligoninė atsiliepimu nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5.1. Dėl taikytos poveikio priemonės paaiškino, kad Ligoninė pripažino ir neneigė padariusi klaidą, dėl kurios buvo taikyta poveikio priemonė, kuri buvo taikyta pirmą kartą už pirmą pažeidimą, dėl kurio pareiškėjai nekilo jokių neigiamų pasekmių. Mano, kad tokia poveikio priemonė už pirmą pažeidimą yra adekvati, tikslą pasiekė.
5.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, kad mano, jog pareiškėjos reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių veiksmuose. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovės būtų pažeidusios teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovių elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nepateikti jokie motyvai dėl kaltės ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos pagrindimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ligoninei Inspekcijos Sprendimu taikytos poveikio priemonės ir dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Administracijos, Inspekcijos, Ministerijos ir Ligoninės veiksmų, atlyginimo.
7. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Inspekcijos Sprendimą dalyje dėl poveikio priemonės skyrimo ir taikyti griežtesnę poveikio priemonę; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos lygiomis dalimis iš 4 atsakovų (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Ligoninės); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.
8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
8.1. Pareiškėja 2022-04-12 el. laišku kreipėsi į Ministeriją, prašydama paaiškinti dėl talonų pas okulistus skirstymo Ligoninėje. Šį pareiškėjos el. laišką Ministerija 2022-04-12 raštu Nr. 4-444 „Dėl laiško persiuntimo“ persiuntė Administracijai, apie persiuntimą informuodama ir pareiškėją.
8.2. Administracija 2022-05-04 raštu Nr. (31.1)RS2-297 „Dėl atsakymo į Jūsų kreipimąsi“, adresuotu pareiškėjai, atsakė pareiškėjai į jos 2022-04-12 kreipimąsi, paaiškindama, kad atsakydama į Ministerijos persiųstą pareiškėjos 2022-04-12 kreipimąsi, informuoja, kad Ligoninės administracija buvo įpareigota atsakyti į pareiškėjos kreipimąsi; prie atsakymo pridėjo Ligoninės 2022-04-29 raštą Nr. 7-1388.
8.3. Ligoninė 2022-04-29 raštu Nr. 7-1388, adresuotu Administracijai, atsakė į 2022-04-12 16:42 val. el. laišką, kuriame paaiškino: 1) kad išnagrinėjo pareiškėjos laiške parašytą situaciją; 2) paaiškino dėl talonų pas okulistus skirstymo Ligoninėje; 3) paaiškino, kas ir kada konsultavo pareiškėją Ligoninėje, kokią diagnozę nustatė, kokia pareiškėjai reikalinga gydytojo konsultacija, kas išrašė siuntimą.
8.4. 2022-05-04 pareiškėja el. laišku kreipėsi į Administraciją, paaiškindama, kad Ligoninė, teikdama atsakymą, pažeidė ADTAĮ, nes be pareiškėjos sutikimo tikrino jos asmens duomenis, pateikė netikslią informaciją dėl siuntimų pareiškėjai išdavimo.
8.5. 2022-05-04 pareiškėja parašė el. laišką Ligoninei, paaiškindama, kad gavo Ligoninės atsakymą, kurį Ligoninė pateikė Ministerijai ir paprašė Ligoninės nurodyti, kokiu pagrindu Ligoninė tikrino jos asmens duomenis be pareiškėjos sutikimo ir perdavė juos Administracijai ir Ministerijai. Į šį laišką Ligoninė atsakymo pareiškėjai nepateikė. Ligoninė 2022-09-08 raštu Nr. 16-2964 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu Inspekcijai, paaiškino, kad atsakymas pareiškėjai nepateiktas, nes buvo pateiktas atsakymas Administracijai.
8.6. Pareiškėja 2022-07-02 el. laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau ir – SK), nurodydama, kad 2022-04-12 kreipėsi į Ministeriją dėl to, kad neįmanoma gauti talonus pas okulistus, dirbančius Ligoninėje, 2022-05-04 pareiškėja gavo Ministerijos persiųstą atsakymą, tačiau Ministerijos atsakymo negavo; pareiškėja 2022-05-04 Ministerijai adresavo dar vieną laišką, bet atsakymo negavo iki 2022-07-04; prašė, kad SK įpareigotų Ministeriją pateikti atsakymą į pareiškėjos 2022-04-12 skundą, 2022-05-04 el. laišką.
8.7. SK 2022-07-14 raštu Nr. 4D-2022/1-797/3D-1626 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo problemą“, adresuotu pareiškėjai ir Ministerijai, kuriuo atsakyta ir pareiškėjos 2022-07-02 skundą ir kuriame nuodyta, kad SK 2022-07-04 gavo pareiškėjos skundą dėl Ministerijos atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su 2022-04-12 prašymo dėl priėmimo pas Ligoninės gydytojus tvarkos ir eilių nagrinėjimo, šio prašymo persiuntimo Klaipėdos miesto savivaldybei, nepateiktos prašytos informacijos. SK rašte nurodyta, kad įvertinusi pareiškėjos skundo aplinkybes, SK priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes: 1) Ligoninės steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri koordinuoja ir kontroliuoja Ligoninės darbą, todėl Ministerija ir persiuntė pareiškėjos 2022-04-12 prašymą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybei; Ligoninė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės įpareigojimą išnagrinėjo pareiškėjos 2022-04-12 prašyme keliamą problemą ir pateikė atsakymą (Ligoninės 2022-04-29 raštas Nr. 7-1388), kuriuo paaiškino, dėl kokių priežasčių kilo problemos dėl registracijos pas gydytojus ir kaip buvo spręsta problema; 2) skunde keliamos problemos iš esmės susijusios su politikos sveikatos priežiūros srityje formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole, asmens duomenų apsauga.
8.8. Ministerija pareiškėjai į jos 2022-07-02 kreipimąsi ir SK 2022-07-14 kreipimąsi pateikė atsakymą 2022-09-02 raštu Nr. 4-877„Dėl pacientų registracijos ir asmens duomenų naudojimo“.
8.9. 2022-07-04 pareiškėja kreipėsi su skundu (2022 m. liepos 9 d. patikslino skundą) į Inspekciją.
8.10. 2022-09-08 Ligoninė raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 16-2964 atsakė Inspekcijai, kad 2022-04-12 Ligoninė gavo pareiškėjos 2022-04-12 el. laišką, persiųstą iš Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus (savivaldybės gydytojo), dėl negalėjimo prisiregistruoti pas gydytoją oftalmologą, esant parašytam el. siuntimui; Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, kartu su gydytoju oftalmologu, tikslu operatyviai ir tikslingai išspręsti pareiškėjos akių ligų problemą, įvertinę gydytojos B. Z. siuntime esamą medicininę informaciją, nustatė, kad dėl pareiškėjos akių susirgimo būtina gydytojo oftalmologo konsultacija centre LSMU Kauno klinikoje; apie tai 2022-04-29 raštu Nr. 7-1388 buvo informuotas Administracijos Sveikatos apsaugos skyrius (savivaldybės gydytojas); rašte savivaldybės gydytojui buvo nepakankamai atidžiai įvertintas asmens medicininių duomenų saugumas, pateikiant informaciją apie pareiškėjos ligą.
8.11.1. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nustatyta, jog pareiškėja 2022-04-12 kreipėsi į Ministeriją dėl situacijos, susijusios su vizitų rezervavimo sistema Ligoninėje, paaiškinimo. Ligoninė, gavusi pareiškėjos prašymą, peržiūrėjo jos asmens duomenis ir pateikė atsakymą Administracijai. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir Ligoninės pateiktą atsakymą, nustatė, kad Ligoninė pateikė ne tik paaiškinimą dėl bendros vizitų pas gydytoją rezervacijos situacijos, kas buvo pareiškėjos prašymo dalykas, bet kartu pateikė ir konkrečius pareiškėjos sveikatos duomenis, nors tai nebuvo būtina atsakant į pareiškėjos prašymą. Pažymėjo ir tai, kad Ligoninė pripažino, jog netinkamai įvertino, kokia yra pareiškėjos prašymo apimtis ir pateikė platesnės informacijos duomenis, nei buvo prašoma. Inspekcija konstatavo, jog Ligoninė, peržiūrėdamas pareiškėjos asmens duomenis ir pateikdamas atsakymą Administracijai kartu su pareiškėjos sveikatos asmens duomenimis, pareiškėjos sveikatos duomenis tvarkė (įskaitant perdavimą) nesant nei vienos BDAR 9 straipsnyje nustatytos teisėto tvarkymo sąlygos bei pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą, tos pačios dalies b punkte įtvirtintą tikslo ribojimo bei c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
8.11.2. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2022-05-04 kreipėsi į Ligoninę su prašymu pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Ligoninė tikrino pareiškėjos asmens duomenis bei kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis jie buvo perduoti Administracijai. Tačiau nei iki 2022-06-04, nei iki skundo pateikimo dienos Ligoninė nepateikė pareiškėjai atsakymo. Ligoninės Inspekcija 2022-07-25 ir 2022-08-29 raštais prašė nurodyti, ar Ligoninė gavo pareiškėjos prašymą dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo ir ar pateikė pareiškėjai atsakymą. Tačiau Ligoninė atsakyme nurodė, kad pareiškėjos prašymą gavo 2022-05-04 gavo, bet neatsakė, nes atsakymą pateikė Administracijai.
Dėl Inspekcijos Sprendimu paskirtos poveikio priemonės
9. Pareiškėja skunde paaiškino, kad visi dirbdami padaro klaidų; kad neginčytų Inspekcijos skirtos poveikio priemonės, jei Ligoninės administracija per pusę metų būtų parašiusi ar paskambinusi ir atsiprašiusi bei pripažinusi savo klaidą, tada pareiškėja suprastų, kad buvo suklysta, apsirikta. Todėl nesutinka, kad Inspekcijos Sprendimu skirta poveikio priemonė yra proporcinga, nes nėra nė vienos lengvinančios aplinkybės, o yra tik faktai, rodantys sistemišką, nuolatinę, piktybišką Ligoninės veiksmų seką, nenorą pripažinti pažeidimus. Akcentuoja, kad Inspekcijos teiginys, jog „taikyta poveikio priemonė nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms“ yra visiškas melas ir netiesa. Inspekcija ne tik atitinkamai nenubaudė Ligoninės, bet ir parodė, jog už įstatymų pažeidimus galima išvengti atsakomybės, parodė, kad ciniški, piktybiški ir chamiški veiksmai yra toleruojami, priimtini. Inspekcija savo „poveikio priemone“ tyčiojasi ne tik iš pareiškėjos, bet ir iš pačios Lietuvos valstybės. Inspekcija Sprendime nurodė, kad „Ligoninė anksčiau nebuvo padariusi BDAR ar ADTAĮ nuostatų pažeidimų“, pareiškėja paaiškina, kad tų pažeidimų daugybė, tik kiti žmonės nesikreipia, nes netiki, kad savo skundais ko nors pasieks.
11. BDAR 58 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą; d) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį; e) nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą; f) nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą; g) nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį; h) atšaukti sertifikatą arba nurodyti sertifikavimo įstaigai atšaukti pagal 42 ir 43 straipsnius išduotą sertifikatą, arba nurodyti sertifikavimo įstaigai neišduoti sertifikato, jei nevykdomi arba nebevykdomi sertifikavimo reikalavimai; i) skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes; j) nurodyti sustabdyti duomenų srautus duomenų gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai.
12. BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti: duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas) (a punktas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas) (b punktas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (c punktas).
13. BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: a) duomenų tvarkymo tikslai (a punktas).
14. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcijos Sprendime nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą poveikio priemonių, kurias Inspekcija turi teisę taikyti, sąrašą, daro išvadą, kad Inspekcijos Sprendimu Ligoninei pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas – yra proporcinga, adekvati Ligoninės padarytiems pažeidimams, teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurioms remdamasis galėtų daryti išvadą, kad Ligoninei turėjo būti skirta griežtesnė poveikio priemonė. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, motyvai, kuriais remdamasi ji mano, kad Inspekcija turėjo Ligoninei skirti griežtesnę poveikio priemonę, atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Ligoninei paskirta poveikio priemone, savaime nereiškia, jog paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga, neadekvati padarytiems teisės pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą dalyje dėl poveikio priemonės skyrimo ir taikyti griežtesnę poveikio priemonę atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
15. Pareiškėja skunde prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos lygiomis dalimis iš 4 atsakovų (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Ligoninės). Pareiškėja skunde nurodė, kad kadangi pareiškėja turi 50 proc. neįgalumą, tai nustatyti, kokią žalą jai padarė visi atsakovai, yra pakankamai sudėtinga, nes jos sveiktos būklė yra labai kintanti ir nestabili, būna ir geresnių, ir blogesnių dienų, todėl pažymėjo, kad neakcentuoja, jog neturtinę žalą atsakovai jai kompensuotų kaip atlyginimą už kažkokius sveikatai sukeltus padarinius. Pareiškėja nori, kad neturtinė žala būtų traktuojama kaip valstybinių institucijų tyčiojimasis iš eilinio piliečio, kuris savo silpnomis jėgomis turi gintis nuo valstybinių institucijų savivaliavimo, įstatymų nesilaikymo, abejingumo, neveiklumo, savo galios demonstravimo, atsakomybės neprisiėmimo, nebaudžiamumo ir pan. Paaiškino, kad atsakovais įtraukė tiek Ministeriją, tiek Administraciją, nes abi institucijos yra valstybinės, t. y. atlieka valstybės joms deleguotas funkcijas, už tai gauna atlygį iš valstybės, todėl ir reikalavimai joms yra keliami žymiai didesni, negu eiliniams Lietuvos piliečiams ar juridiniams asmenims. Šios institucijos kaip niekas kitas turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kontroliuoti, kad jie nebūtų pažeidinėjami. Pareiškėjos atveju, esant aiškiam ADTAĮ pažeidimui, nė viena iš šių institucijų apie tai neinformavo pareiškėjos, nei persiuntė pareiškėjos raštus Inspekcijai; institucijos tiesiog apsimetė, kad „nemato“ įstatymo, kuris Lietuvoje galioja ne vienerius metus, yra plačiai aptarinėjamas visuomenėje ir nuolat apie jį kalbama, pažeidimo. Todėl pareiškėjas mano, kad ir atsakomybė joms taip pat už savo neveiklumą, „nematymą“, savo funkcijų neatlikimą bei Konstitucijos 5 straipsnio pažeidimą taip pat turi būti taikoma. Institucijos turi atlyginti pareiškėjai padarytą neturtinę žalą, juo labiau, kad šiuo metu dar vis vyksta Ligoninės perėmimo procesas iš Klaipėdos savivaldybės į Ministerijos „priklausomumą“, tad kokioje stadijoje perėmimo procesas yra, pareiškėjai nežinoma, tad tiesiog mano, kad atsakomybę šie abu atsakovai, kaip Ligoninės steigėjai/valdytojai, turi dalintis po lygiai. Pabrėžė, kad neturtinės žalos prašo iš visų atsakovų dėl specifinės neturtinės žalos rūšies, būdingos tik atsakomybei už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą, laikytinas nusivylimas valdžios institucijomis. Pareiškėjos nuomone, visi atsakovai ne tik kad menkina pasitikėjimą valstybe, o jį žlugdo, sukuria terpę augti piliečių nepasitikėjimu savo valstybe, valstybingumu, teisingumu bei objektyviu ir sąžiningu teisingumo vykdymu bei pačią Konstituciją paverčia tik gražių teiginių teorija, o ne įstatymu, kuris veikia praktiškai, t. y. „prieš įstatymą visi lygūs“, „valdžios įstaigos tarnauja žmonės“ ir pan.
16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
17. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
18. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y., ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
20. Sprendžiant dėl to, ką pareiškėja vertina kaip Inspekcijos, Administracijos ir Ministerijos neteisėtais veiksmais, matyti, kad pareiškėja skunde nurodo, jog:
20.1. Inspekcijos Sprendimas yra pasityčiojimas; Inspekcijai neužkliuvo, kad Ligoninė ignoruoja įstatymus, Inspekcijai pasirodė gerai, kad Ligoninė pažeidinėja ADTAĮ, neatsakinėja į pakausimus, Inspekcija pareiškėjos skundą tyrė pusę metų ir priėmė Sprendimą, kuris ir toliau leis institucijoms likti nebaudžiamoms už ADTAĮ pažeidimus; Inspekcija sprendimus priima taip, kad juos skaitant apima „svetima gėda“.
20.3. Dėl Inspekcijos, Administracijos, Ministerijos pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja nori jog pareiškėjos atžvilgiu padaryta neturtinė žala būtų traktuojama kaip šių institucijų tyčiojimasis iš eilinio piliečio, kuris savo silpnomis jėgomis turi gintis nuo valstybinių institucijų savivaliavimo, įstatymų nesilaikymo, abejingumo, neveiklumo, savo galios demonstravimo, atsakomybės neprisiėmimo, nebaudžiamumo ir pan. Atsakovės savo pareigas, darbo funkcijas vertino aplaidžiai, neatsakingai, nerūpestingai, piktnaudžiavo jomis.
21. Teismas pažymi, kad, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatė Inspekcijos, Administracijos ir Ministerijos neteisėtų veiksmų. Inspekcija pareiškėjos skundą išnagrinėjo nepažeisdama ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kurias ji nurodo kaip pagrindą priteisti iš Inspekcijos, Administracijos ir Ministerijos neturtinę žalą, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad Inspekcija, Administracija ir (ar) Ministerija atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja neturtinę žalą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, skunde nėra aiškiai išdėstyta, kokia būtent neturtinė žala jai padaryta dėl Administracijos, Inspekcijos, Ministerijos veiksmų.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš Administracijos, Inspekcijos ir Ministerijos atmeta kaip nepagrįstą.
23. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Ligoninės neturtinę žalą, kurią pareiškėja kildina iš Ligoninės darbuotojų veiksmų neteisėtai perdavus jos sveikatos duomenis Administracijai.
24. Inspekcijos Sprendime nurodyta, kad, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija nustatė, jog pareiškėja 2022-04-12 kreipėsi į Ministeriją dėl situacijos, susijusios su vizitų rezervavimo sistema Ligoninėje, paaiškinimo. Ligoninė, gavusi šį pareiškėjos prašymą, peržiūrėjo jos asmens duomenis ir pateikė atsakymą Administracijai. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir Ligoninės pateiktą atsakymą, nustatė, kad Ligoninė pateikė ne tik paaiškinimą dėl bendros vizitų pas gydytoją rezervacijos situacijos, kas buvo pareiškėjos prašymo dalykas, bet kartu pateikė ir konkrečius pareiškėjos sveikatos duomenis, nors tai nebuvo būtina atsakant į pareiškėjos prašymą. Inspekcija Sprendimu pripažino, kad Ligoninė, peržiūrėdama pareiškėjos asmens duomenis ir pateikdama atsakymą Administracijai kartu su pareiškėjos sveikatos asmens duomenimis, pareiškėjos sveikatos duomenis tvarkė pažeisdama BDAR.
25. Atsižvelgiant į Inspekcijos Sprendimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad ginčas kyla dėl neturtinės žalos, susijusio su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Ginčas kilo ne dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo santykių, atlyginimo.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
27. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ji nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutraukia administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Ligoninės.
29. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovių pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos L. J. skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė nutraukti.
Kitą pareiškėjos L. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.