Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., privataus kaltinimo tvarka kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Iš V. S. išteisintajam R. S. priteista 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nukentėjusiojo V. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 15 d. parašė Kauno apskrities VPK pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, jo nepilnametė dukra E. S. perdavė jam mažametės dukros D. S. ranka rašytą laišką. Šiame laiške buvo nurodyta, kad V. S. buvo pasisodinęs D. S. ant savo kelių ir užkišęs savo rankas po jos rūbais, lietė jos kūną ir sėdmenis. Šio pareiškimo pagrindu jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jaunesniojo negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, kuris Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu jo atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Po to, kai 2015 m. gegužės 15 d. R. S. parašė pareiškimą policijai, nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 30 d. šmeižė jį žmonėms, pasakodamas, kad jis yra pedofilas, tvirkina jo mažametę dukrą, įkalbinėjo žmones pasirašyti raštiškai, jog jis yra pedofilas ir vaiko tvirkintojas. Privataus kaltintojo teigimu, tokiu būdu R. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. S. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusysis V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu, pripažįstant jį kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis taip pat prašo iš R. S. priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas bylos vedimo išlaidas pagal advokato pinigų priėmimo kvitus. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė svarbios aplinkybės – kad kaltinamasis R. S. liudytojai D. N. parodė jo dukros surašytą laišką dėl priekabiavimo. Teismas išvis nepaminėjo pagrindinio liudytojo A. B. parodymų, kuris buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, ir parodė, kad pirmas į jį kreipėsi R. S. dėl to, kad V. S. galimai priekabiavo prie R. S. dukters, o liudytojas jam nurodė kreiptis į policiją. Teismas nuosprendyje taip pat nepasisakė apie kaltinamojo R. S. parodymus, kad jis neva gali nurodyti asmenis, kurie paliudys apie V. S. nusikalstamus veiksmus ir kitų vaikų atžvilgiu. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kadangi jie patvirtina, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsiliepime į nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą išteisintasis R. S. nurodė su apeliacinio skundo motyvais nesutinkantis, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas V. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja V. S. apeliacinį skundą prašė atmesti.Nukentėjusiojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl to, kad R. S. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, yra teisinga. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai melagingos informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).Pagrindiniai motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, yra tai, kad R. S. neturėjo tyčios apšmeižti V. S. ir paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus, bet savo nuomonę. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d. R. S. parašė Kauno apskrities VPK pareiškimą dėl galimai V. S. jo dukros atžvilgiu padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau 2015 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. V. S. kaltina R. S., neva šis po pareiškimo policijai parašymo kitiems asmenims pasakojo, kad V. S. yra pedofilas, tvirkina jo mažametę dukrą ir pan. Tačiau iš byloje apklaustų liudytojų parodymų daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. S. tyčia šmeižė V. S., negalima.Pirmosios instancijos teisme apklausta socialine darbuotoja dirbanti liudytoja D. N. parodė, kad pas ją buvo atvykęs R. S., kuris kalbėjo apie kilusią problemą dėl galimo priekabiavimo prie jo dukros, tačiau, žinodama, kad R. S. ir V. S. santykiai konfliktiški, pasiūlė R. S. kreiptis į policiją. (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnas A. B., apklaustas kaip liudytojas, teigė apie konfliktą žinojęs tiek iš V. S., tiek iš R. S., todėl pasiūlė pastarajam kreiptis į policiją. Liudytojai D. M., D. M., S. B. ir L. M. parodė, kad kaime sklido kalbos apie tai, kad V. S. kaltinamas pedofilija, tačiau nė vienas iš liudytojų nenurodė tiesiogiai iš R. S. girdėję apie tai, kad jis parašė pareiškimą policijai arba kad kaltina V. S. dukros tvirkinimu.Taigi ištyrus byloje surinktus duomenis nustatyta, kad informaciją apie galimą nusikalstamą veiką jo dukros atžvilgiu R. S. nurodė pareiškime policijai, taip pat socialinei darbuotojai ir seniūnui. Tačiau informacijos perdavimas asmenims dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, nelaikytinas duomenų paskleidimu, sudarančiu BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę. Faktas, kad kaime sklido kalbos apie tai, kad R. S. įtaria V. S. atlikus neteisėtus veiksmus jo dukters atžvilgiu, nėra pakankamas konstatuoti, kad šią informaciją paskleidė būtent R. S., o apie kitus privataus kaltintojo skunde nurodytus veiksmus – parašų rinkimą, kad V. S. yra pedofilas, nė vienas iš liudytojų nenurodė net girdėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad R. S. teisėtai ir pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstama veika nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Teismo padaryti proceso pažeidimai ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išvardijant byloje esančius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, kad kaltinamajam R. S. apeliacinės instancijos teisme teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 58,83 Eur, tačiau ši pažyma Kauno apygardos teisme gauta 2017 m. sausio 25 d. 9:22 val., o apeliacinės instancijos teismo posėdis byloje prasidėjo tą pačią dieną 9:00 val. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma gauta po teismo posėdžio pradžios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas negali būti išspręstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.