Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. S. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame jis prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. bei jį nubausti, taip pat iš R. S. priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 5000 eurų bei visas bylos vedimo išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2016-05-27 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. S. skundą, konstatuodamas, jog R. S. pranešdamas policijai apie savo mažametės dukros D. S. laišką ir pasakodamas apie jį kitiems asmenims, nesiekė apšmeižti ar įžeisti V. S. ir tokios tyčios neturėjo. Iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad R. S. paskleidė ne informaciją, o remdamasis dukros laiške nurodytais faktais ir pradėtu ikiteisminiu tyrimu, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Taigi R. S. paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus ir duomenis, o savo nuomonę.

Pareiškėjo V. S. skundas ten­ki­na­mas dalinai.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kate­go­rijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiš­kia­mi tik dėl kai kurių baudžiamojo ko­dekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pa­teikti teismui įrodymus (BPK 34 str.).

BPK 412¹ str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pa­grin­dai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad R. S. paskleidė ne informaciją, o remdamasis dukros laiške nurodytais faktais ir pradėtu ikiteisminiu tyrimu, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei bau­džia­mojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas nebuvo pradėtas (BPK 412¹ str.).

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą me­džia­gą, aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir nurodo, kad priimant sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, R. S. veiksmai nebuvo pa­kan­kamai įvertinti, o tik deklaratyviai nurodyta, kad R. S. paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus ir duomenis, o savo nuomonę. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad informacija, kuria disponavo R. S., jo konfliktiški santykiai su V. S., buvo pakankamas pagrindas komentuoti situaciją ir pateikti savo požiūrį į faktus.

Išvadai, kad nepadaryta veika, tu­rinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįsti nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik susipažinti su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplin­ky­bėmis bei skundo priedais. Pats savaime apkaltinimas šmeižimu pasakojant žmonėms, kad V. S. yra pedofilas, tvirkina jo mažametę dukrą bei įkalbinėjimas žmones pasirašyti raštiškai, kad jis yra pedofilas ir mažamečio vaiko tvirkintojas, nepateikus tai patvir­ti­nan­čių įrodymų ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip aki­vaizdžiai nesudarantis pareiškėjo skunde nurodytos nusikalstamos veikos sudėties. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo skunde apylinkės teismui, konkrečiai nurodė asmenis, kurie gali patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Neapklausus kalti­na­mo­jo, pareiškėjo nurodytų liudytojų ir neištyrus bei neįver­tinus visumos pateiktų įrodymų, negalima pagrįstai daryti išvadas, kurias padarė apylinkės teismas, ir teigti, jog nusi­kals­tama veika nebuvo pa­daryta. Tokiu būdu įver­tinti kal­ti­namojo veiksmus ir nuspręsti ar jo veiksmai pavojingi ir užtraukia baudžiamąją atsa­ko­my­bę, ar ne, galima tik pradėjus procesą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Kauno apy­lin­kės teis­mo 2016-05-27 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikinama, o privataus kaltintojo V. S. 2016-05-23 Kauno apylinkės teisme gautas skundas grą­ži­na­mas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. S. skundą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.